Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1338-622/2009

Teisėjas Marius Dobrovolskis Procesinio sprendimo kategorijos

32.5; 122.4; 128.17.

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko AB „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 285-1N/2009 pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos kranai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius AB SEB bankas kreipėsi su pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeistų daikto savininko AB „Klaipėdos kranai“. Kreditorius nurodė, kad pagal kredito sutartį suteikė skolininkui kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Skolininkas nevykdė įsipareigojimų, todėl kreditorius informavo skolininką ir įkeisto daiktų savininką apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalavo jį padengti, įspėdamas, kad priešingu atveju vienašališkai nutrauks sutartį. Kreditoriaus reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl jis 2009-07-07 nutraukė kredito sutartį. Prašė teismo areštuoti įkeistą turtą ir įspėti jo savininką, kad negrąžinus skolos ir nesumokėjus kitų mokėjimų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas AB SEB bankas 2000-08-16 kreditavimo sutartimi su tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais iki 2009-09-30 suteikė suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos kranai“ 359 387 Eur kreditą. Prievolių pagal kredito sutartį vykdymui užtikrinti hipotekos lakštu skolininkas bakui įkeitė jam priklausantį administracinį pastatą, esantį Šilutės pl. 103, Klaipėda. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, bankas 2009-06-09 raštu jį įspėjo, kad nepadengus skolos ir nesumokėjus kitų mokėjimų pagal kredito sutartį iki 2009-06-25, ji bus nutraukta ir bus kreipiamasi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (b. l. 83). Skolininkas skolos nesumokėjo, todėl bankas nurodo, kad 2009-07-07 nutraukė kredito sutartį. Kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis, skolininkas AB „Klaipėdos kranai“ 2000-08-16 kredito bei ją papildančioje sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreditorius pareiškime nurodė, kreipimosi į hipotekos teisėją dieną skola yra 1 168 746,38 Lt. Pagal Hipotekos registre vėliausiai įregistruoto šalių hipotekos lakšto pakeitimą pagal 2004-03-19 paskolos sutarties sąlygų pakeitimą, skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas yra 2005-05-30 (b. l. 102–104). Nors šalys kreditavimo sutarties 2008-09-30 pakeitimu Nr. 30 pakeitė skolos grąžinimo grafiką ir nustatė kredito grąžinimo terminą iki 2009-09-30, tačiau šį pakeitimą Hipotekos registre turėjęs įregistruoti kreditorius to nepadarė (b. l. 79–81). Be to, kreditorius nurodė, kad 2009-07-07 nutraukė kredito sutartį, todėl joje nustatyti prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).

CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, jog yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Per įstatymo nustatytus terminus kreditoriui nepateikus pakartotinio pareiškimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 straipsnio 3 dalis). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Byloje nėra duomenų, kad apelianto įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti.

Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.