- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-462-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01894-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- K. V., I. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių K. V. ir I. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3786-901/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės K. V. ir I. V. pateikė ieškinį atsakovei G. T. V. ir trečiajam asmeniui J. P. (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai) dėl leidimo deklaruoti gyvenamą vietą J. P. priklausančioje 5/12 gyvenamojo namo dalyje be bendraturtės G. T. V. sutikimo.
2. Nurodė, kad iki šiol ieškovės yra įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi realiai ieškovės nėra benamės, netrukus bus išbrauktos iš apskaitos. Nurodo, kad ieškovės gyvena jų tėvui ir senoliui J. P. priklausančioje namų valdos dalyje. Kita namo dalis priklauso atsakovei. J. P. davė sutikimą deklaruoti ieškovėms gyvenamąją vietą jo namų valdos dalyje, tačiau atsakovė sutikimo neduoda ir su ieškovėmis nebendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių K. V. ir I. V. ieškinį dėl leidimo deklaruoti gyvenamą vietą be bendraturtės sutikimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Teismas nurodė, kad nėra rašytinio ar kitokio ieškovių kreipimosi į atitinkamą įstaigą dėl jų gyvenamosios vietos deklaravimo ir šios įstaigos atsisakymo deklaruoti ieškovių gyvenamą vietą, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės nenurodė, kokias neigiamas pasekmes joms sukelia negalėjimas deklaruoti savo gyvenamosios vietos būtent tuo adresu, kokiu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitu) jos ketina gyventi tame name, nepateikta jokių įrodymų, kad jos neturi kito nekilnojamo turto ar nėra sudariusios kito būsto nuomos sutarties, kur galėtų deklaruoti gyvenamą vietą, kad joms raštu yra atsisakyta leisti gyventi ir deklaruoti gyvenamą vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovės K. V. ir I. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti K. V. ir I. V. ieškinį dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) J. P. priklausančioje namų valdos dalyje, t. y. 5/12 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, be G. T. V. sutikimo.
6.1. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovės neteisingai prašo leisti joms deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo, nes turėjo prašyti leisti apsigyventi. Ieškovės name gyvena daug metų, ir dėl to ginčo nėra.
6.2. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovės turi kreiptis į administracinį teismą. Patenkinus ieškovių ieškinį, savivaldybė jų gyvenamąją vietą deklaruotų minėtu adresu. Ieškovės mano, kad šioje byloje savivaldybė neturėtų dalyvauti byloje net trečiuoju asmeniu.
6.3. Ieškovės sutinka, kad ieškinyje privalėjo nurodyti, kokiu pagrindu gyvena šioje namų valdos dalyje, tačiau tai teismas turėjo vertinti kaip ieškinio trūkumą ir įpareigoti ieškoves jį ištaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių ieškinį dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Su atskiruoju skundu apeliantės pateikė naują įrodymą – 2016-04-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos raštą Nr. SK-297. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliančių pateiktą įrodymą ir jį vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.
9. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų; tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus); Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo; užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo; savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.
10. Teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 str.).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovės neginčija deklaravimo įstaigos (nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos) veiksmų ar sprendimo. Priešingai, ieškovės sutinka, kad norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), reikalingi visų patalpos savininkų sutikimai. Ieškovės pareikštu ieškiniu siekia gauti teismo leidimą deklaruoti gyvenamą vietą J. P. priklausančioje 5/12 gyvenamojo namo dalyje be bendraturtės G. T. sutikimo, kad minėto sprendimo pagrindu savivaldybė jų gyvenamąją vietą deklaruotų minėtu adresu.
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tarp ieškovių, kurios nurodo, kad faktiškai gyvena būste, kuriame nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą, ir būsto bendraturtės – G. T. V., kuri nedavė sutikimo ieškovėms deklaruoti gyvenamą vietą bendraturčiui J. P. priklausančioje 5/12 gyvenamojo namo dalyje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
13. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms kokiu pagrindu ieškovės gyvena šioje namų valdos dalyje, galėjo taikyti ieškinio trūkumų institutą.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovių K. V. ir I. V. ieškinį dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. e2-3786-901/2016 grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškovių K. V. ir I. V. ieškinio dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą be bendraturtės sutikimo priėmimo klausimui spręsti.