Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-431-1007/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
1-431-1007/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kategorijos

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-431-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13782-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4

(S)telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 4 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13782-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis; lietuvis; gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini); įgijęs pagrindinį išsilavinimą; nesusituokęs; bedarbis; teistas:

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės dalinai sudėtos su 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu 2007 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais, bausmės dalinai sudėtos su 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

– Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

– Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę subendrinus su 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų; 2012 m. birželio 22 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridedant Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 (septynių) mėnesių ir 16 (šešiolikos) dienų bausmės dalį ir K. S. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos;

– Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2018 m. vasario 2 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę,

yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2018 m. kovo 23 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute be jokios priežasties ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė G. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas G. S. apatinio žandikaulio lūžius abipus V dantų srityse – sužalojimus, sukėlusius G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

K. S., apklausiamas kaip įtariamasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos centre nėra buvęs, pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai. 2018 m. vasario 2 d. grįžo iš įkalinimo vietos. Apytikriai po savaitės laiko pradėjo kasdieną vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėręs jis tampa agresyvus, bet koks pasakytas žodis jį gali sunervinti. 2018 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos ir laiko negali pasakyti, jam į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas paskambino, nepamena kas, ir pakvietė ateiti į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namo ir buto numerio neprisimena. Tačiau prisimena, kad laiptinė buvo (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) pusėje. Į butą nuėjo kartu su broliu A. S. Buvo truputį išgėręs, bet visiškai girtas dar nebuvo. Bute buvo G. I., G. S. ir dar kažkas, bet neprisimena ir nežino kas tokie. Bute visi vartojo alkoholį – alų. Kai atėjo į butą, G. S. miegojo kitame kambaryje. K. S. jį prižadino ir pasikvietė eiti kartu gerti. G. S. atsikėlė ir atėjo į kitą kambarį, kur visi gėrė alkoholį. Po kiek laiko G. S. nuėjo atgal į kambarį, kuriame prieš tai miegojo. K. S. nuėjau paskui G. S.. Šis stovėjo kambary prie lovos. K. S. jam du kartus kumščiu trenkė į veidą. Vieną smūgį sudavė dešiniu kumščiu G. S. į kairę veido pusę, po to kita ranka trenkė G. S. į dešinę veido pusę. Kiek prisimena, G. S. nuo jo suduotų smūgių atsisėdo ant lovos. Daugiau G. S. smūgių nesudavė, išėjo iš kambario ir kartu su broliu A. išėjo iš buto. Kai sudavė smūgius G. S., kambaryje buvo tik jis pats ir G. S. Dėl to, kad G. S. sudavė smūgius ir taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, labai gailisi. G. S. dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jis jam atleido. G. S. sudavė smūgius dėl to, kad manė, jog jis sumušė moterį, buvusią tame bute (b. l. 79-80).

K. S. parodymų patikrinimo vietoje metu 2018 m. gegužės 14 d. patvirtino savo duotus parodymus apklausos metu ir parodė, kaip sužalojo G. S. (b. l. 82-83).

Motyvuojamoji dalis

K. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be prisipažinimo, grindžiama šiais duomenimis:

– Įvykio vietos apžiūros protokole 2018 m. kovo 27 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra kambarys (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Apžiūros metu padarytos įvykio vietos nuotraukos, pateiktos foto lentelėje Nr. 1 (b. l. 11-15);

– Nukentėjusysis G. S. apklaustas parodė, kad ketvirtadienį, kovo 22 dieną, jis atėjo pas savo pažįstamą I. J. ir buvo pas ją. Penktadienį apie pietus jis miegojo pas I. kitame kambaryje. Jį iš miego pažadino K. S.. Kai G. S. atsisėdo ant lovos, K. S. jį be jokios priežasties pradėjo mušti kumščiais, sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus. Visi smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jam skauda žandikaulių srityse. Jį sumušęs K., kiek jam yra žinoma, išėjo į kitą kambarį su I. vartoti alkoholinius gėrimus. Jis kambario nėjo lauk, nes išsigando K. S. Jis kartu su jais negėrė, bet matė ir girdėjo kaip K. kitame kambaryje su I. gėrė alkoholinius gėrimus. K. pas I. ilgai nebuvo, gal po valandos išėjo lauk, o jis liko pas I. Kodėl buvo sumuštas K. S., jis nežino, su juo ankščiau nesipyko. Šį vakarą nuo suduotų smūgių jam labai pradėjo skaudėti žandikaulių srityje, todėl pats kreipėsi į Naujosios Akmenės priėmimo skyrių. Ten budintis gydytojas jam pasiūlė vykti į Šiaulių ligoninę, tačiau jis neturi su kuo iš šios gydymo įstaigos grįžti, todėl nevažiavo. Pirmadienį pats kreipsis į Naujosios Akmenės ligoninę dėl patirto sužalojimo (b. l. 19);

– Nukentėjusysis G. S. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo K. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Kauno klinikose buvo du kartus, antrą kartą iš gydymo įstaigos pabėgo, nesigydė ir į gydymo įstaigą dėl sulaužyto žandikaulio nežino ar vyks. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 22);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. S. padaryti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžiai abipus V dantų srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 30);

– Liudytoja I. J. parodė, kad ji viena gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Kambariai yra pereinami. 2018 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, pas ją į svečius atvyko G. S. Atėjo vienas, atsinešė 4 ar 5 bambalius alaus po 1 l, 7,5 laipsnių stiprumo. G. pasiliko pas ją. Jis jai sakė, kad grįžo iš užsienio ir paprašė, kad leistu jam pas ją išmiegoti. I. J. sutiko. Tą vakarą dviese tik gėrė alų. Kitą dieną G. pas ją į namus pasikvietė G., kurios pavardės ji nežino, bet žino, kad vaikai iš jos yra atimti. Tada irgi gėrė alų, kurį nupirko G. Negali pasakyti, kiek tiksliai išgėrė. Alų gėrė svetainėje. Po kiek laiko G. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Svetainėje pasiliko ji su G. gerti alų. Po kiek laiko G. atsikėlęs iš miego atėjo atgal pas jas, t. y. pas ją ir G., į svetainę, kur toliau gėrė alų. Po kiek laiko pas ją į namus atėjo K., kurio pavardės nežino, tik žino, kad jis ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kaip I. J. tada suprato, į jos butą jį pasikvietė G. Tada svetainėje jie jau buvo keturiese. Pamatęs, kad mėlyna jos dešinė akis, K. I. J. paklausė, kas ją sumušė. I. J. jam atsakė, kad jos niekas nemušė, kad ji pati akį užsigavo, kad jos niekas nėra mušęs. K. vis tiek nepatikėjo ir vis jos klausė, kas ją sumušė, sakė, kad jam nemeluotu. Jos tikrai niekas nemušė, mėlynė esanti dešinėje akyje atsirado, kai pati užsigavo savo namų svetainėje virsdama ir atsitrenkdama į stalo kampą. Ji sunkiai vaikšto su lazdele, norėdama pereiti kambarį susvirduliavo ir griuvo. Kadangi K. nepatikėjo, jog ji pati užsigavo, jis pradėjo šaukti ant G. K. G. sakė, kad čia jo darbas, jis G. sakė, kad šis nemuš jo draugo mamos, t. y. jos sūnus A. buvo draugai su K. kažkada. Tada G. atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį. K. G. iš paskos išėjo. Po to išgirdo grasus ir suprato, kad K. trenkė G. Ji pati nematė, kaip trenkė, bet girdėjo panašius į smūgius garsus. Ji tada pradėjo šaukti, kad jie visi eitų lauk iš jos namų, kad jokių čia muštynių pas ją namuose nebus. Netrukus kažkas paskambino K. ir jis iš jos namų išėjo. Pas ją į namus buvo dar atėjęs K. brolis A., kuris, ji mano, turėjo matyti, kaip jo brolis K. mušė G., nors jis stovėjo svetainėje priešais duris į kitą kambarį. Ar G. matė, kaip K. mušė G., negali pasakyti, lygtai ji vieną kartą buvo įkišusi galvą į kambarį, kur buvo K. su G. (b. l. 39-40);

– Liudytojas A. S. apklausos metu parodė, kad K. S. yra jo brolis, todėl atsisako duoti bet kokius parodymus prieš jį (b. l. 42).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarinių, sukeliančių sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą: 2018 m. kovo 23 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute be jokios priežasties ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė G. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas G. S. apatinio žandikaulio lūžius abipus V dantų srityse – sužalojimus, sukėlusius G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, K. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia – kaltinamasis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi.

Tai, kad nusikaltimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, teismas nelaiko BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie K. S. girtumą nusikaltimo padarymo metu. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu atsakomybę sunkinančią aplinkybe laikytinas nusikalstamos veikos recidyvas, nes K. S. teistas, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas (b. l. 44-64).

Prokuroras siūlo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13782-18 teismo baudžiamuoju įsakymu. K. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro pasiūlyta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas iki 60 parų arešto sumažinta bausme (b. l. 90).

BPK 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas kaltinamajam K. S. bausmę teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 44-64), baustas administracine tvarka (b. l. 66-69), bedarbis (b. l. 72), įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo nėra (b. l. 75), turi mažametį sūnų (b. l. 70), į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 49 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto; bausmės terminas skaičiuojamas paromis. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, taikant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimus numatytą šios bausmės terminą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. S. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 120, 121, 125 ir 136 straipsniais Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Aurelijos Grigorevičienės 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87). Pradėjus arešto bausmės vykdymą kardomoji priemonė naikintina.

K. S. laikinai sulaikytas nebuvo.

Nukentėjusysis G. S. 2018 m. gegužės 17 d. pranešimu Nr. 116322 informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92-93). Nukentėjusiojo skundų ar prieštaravimų negauta, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti K. S. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Aurelijos Grigorevičienės 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti K. S., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Informuoti K. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė