- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-847-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00091-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. V. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis daro pažangą šią riziką mažindamas.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą ir teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis. Teismas vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias BVK normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
5.2. Skunde pažymima, kad komisija, atsižvelgusi į socialinio tyrimo išvadą, labai aiškiai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, nusikaltimo pobūdį, bausmės dydį, nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Todėl tiek teismo, tiek prokuroro argumentai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra pertekliniai ir nėra esminiai. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, fiksuotas jos mažėjimas, todėl visos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos egzistuoja.
5.3. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu laikėsi nustatytų taisyklių ir reikalavimų, baustas nebuvo, yra skatintas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Rūpesčių dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam būdingi nekontroliuojami pykčio protrūkiai, tačiau per visą bausmės laikotarpį nebuvo nustatytas nei vienas toks atvejis, todėl tokia argumentacija yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nurodė ir tai, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra svarbus neteisėtą elgesį lemiantis veiksnys, tačiau neįvertino, kad įkalinimo įstaigoje per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo užfiksuotas nei vienas alkoholio ar narkotikų vartojimo atvejis. Nuteistais pabrėžia, kad dalyvauja įvairiose anoniminių alkoholikų programose ir iš esmės pakeitė gyvenimo būdą. Tai rodo, kad jis neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų naujų nusikaltimų padarymą.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija, turi teigiamą nuostatą į darbą, turi darbinės patirties, vidurinį išsilavinimą, ne vieną specialybę, šiuo metu dirba. Po galimo lygtinio paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turi suformavęs ateities planus ir tikslus: dirbs, dengs ieškinį, ieškos gyvenimo draugės.
5.6. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių bausmės atlikimo metu. Neatsižvelgė į tai, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus, iš darbo užmokesčio daromos išskaitos civilinio ieškinio dengimui, ieškinys dengiamas nuosekliai. Nebuvo įvertinti ir nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, taip pat tai, kad nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, nuteistąjį aplanko, palaiko.
5.7. Teismas atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė ir didele neatliktos bausmės dalimi, nurodė, kad teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančio paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokias pastanga jis dėtų. Visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos jų prasmingumo požiūriu atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus ir ši peržiūra turėtų būti atliekama reguliariai. Tai ne tik suteiktų nuteistajam vilties, bet ir skatintų nuteistąjį gerai elgtis. Šiuo atveju komisijos pateiktos išvados patvirtina, kad nuteistasis deda dideles pastangas siekdamas pasiruošti gyvenimui visuomenėje, tačiau teismo nutartyje pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius jo dedamos pastangos neįvertintos. Teismo priimta nutartis prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms, neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) apibrėžtų lygtinio paleidimo tikslų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
5.8. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartimi atsisakius patvirtinti komisijos nutarimą buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nustatytos aplinkybės šiuo atveju patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo nuteistojo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Nuteistojo S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 35 balai, tačiau pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.
11. Nuteistasis S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis, nors jau ir išnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kad jis nebėra pavojingas visuomenei, turi būti neabejotinas. Tačiau šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje, bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, priešingai, negu teigiama skunde, pagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje šiuo metu dar nėra pagrindo.
12. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau ją sudaro ne tik statiniai (29 balai), bet ir dinaminiai (6 balai) veiksniai, todėl nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, riziką gali sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose, tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau duomenų apie tai, kuriuo metu ir kokiose programose nuteistasis dalyvavo, kokia tokių programų įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiams, pateiktoje medžiagoje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Bylos duomenys liudija, kad S. V. šiuo metu kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad spręsdamas savo problemas rinkosi nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą, nes apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, bet šiuo metu, pasak nuteistojo, tokių problemų jis neturi. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai neatitinka socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kadangi socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad tarp to, ką nuteistasis laiko problema ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Nuteistajam šiuo metu vis dar negebant tinkamai identifikuoti ryšio tarp iškilusių problemų ir jo paties veiksmų, kaip tokias problemas lėmusio faktoriaus, nuteistojo S. V. pasiruošimas integruotis į visuomenę ir pasiryžimas savo gyvenimo tikslų siekti ir iškilusias problemas spręsti tik teisėtomis priemonėmis šiuo metu dar kelia abejonių. Dalyvavimas smurtinio elgesio prevencijos, elgesio pataisos programose neabejotinai patvirtintų S. V. pasiryžimą keisti gyvenimo būdą pozityvia linkme, tačiau byloje duomenų apie dalyvavimą tokio pobūdžio programose, kaip jau minėta, nėra.
13. Bylos duomenys rodo, kad yra fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, nuteistasis nėra baustas, yra septynis kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės asmenį charakterizuoja teigiamai, jos buvo įvertintos už gerą elgesį perkeliant iš paprastosios grupės į lengvąją. Tačiau šios aplinkybės aukščiau paminėtų duomenų kontekste nelaikytinos pakankamu pagrindu taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
14. Nuteistasis skunde mini Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriose rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu. Šiuo teisės aktuose yra įtvirtinta nuteistųjų lygtinio paleidimo galimybė, apibrėžti aiškūs šio instituto taikymo pagrindai ir tvarka. Lygtinis paleidimas BVK yra numatytas kaip galimybė, o ne kaip absoliuti nuteistojo teisė būti paleistam lygtinai neatlikus visos jam paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į paminėta nuteistojo S. V. teiginiai, kad atsisakius tvirtinti komisijos nutarimą buvo pažeisti esminiai baudžiamosios teisės principai, kad nutartis prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai dėl nuteistųjų teisės į viltį užtikrinimo yra nepagrįsti.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis S. V. neatitinka vienos iš BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.