- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- eI2-7800-342/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01799-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laima Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-05-31 sprendimą Nr. S-103; 2) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022-02-09 sprendimą Nr. STS-559 „Dėl R. K. darbingumo lygio“; 3) įpareigoti atsakovę NDNT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 31 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo.
Nurodo, kad prieš penkis metus pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo (duomenys neskelbtini) bei gretutiniai susirgimai ir komplikacijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nuolat skauda stuburo juosmeninę dalį ir skausmas plinta į kairę koją, todėl pareiškėjo judėjimas yra apsunkintas bei šlubuoja. Nurodė, kad kreipėsi pas neurochirurgą, kuris išsiaiškinęs pareiškėjo sveikatos būklę, teigė, kad operacija nepadės, rekomendavo tausojantį režimą nugarai, kineziterapines, fizioterapines procedūras, analgetikus. Nurodė, kad esamu atveju pareiškėjui tikslinga kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius sprendimu „Dėl R. K. darbingumo lygio“ nustatė jam 80 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjas teigia, kad buvo pripažintas visiškai darbingu, nors nuolat patyrė skausmą ir negali visiškai dirbti darbo, susijusio su fizinės jėgos panaudojimu. Pažymi, kad minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė NDNT direktoriui. NDNT sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjęs jo skundą, paliko jį galioti. Apskundus jį Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir išnagrinėjus skundą atmetė, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2022-03-24 sprendimą Nr. SS-831 „Dėl R. K. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą. Ginčų komisijos 2022-05-31 sprendimą Nr. S-103 gavo 2022-06-11.
Teigia, kad jam turėjo būti nustatytas neįgalumas. Teigia, kad sprendimų kontrolės skyrius rėmėsi tuo, kad jėga mano kojose - 5 balai dešinėje, o kairėje – 4 balai. Tik šio skundo rengimo metu buvo pastebėta, kad tokia jėga jo kojose yra nurodyta 2022-01-05 medicinos dokumentų išraše/siuntime, kurį surašė neurochirurgas. Tačiau nei jis nei kas nors kitas jo kojų raumens jėgos netikrino. Neurochirurgas paprašė jo pavaikščioti po kabinetą. Teigia, kad kojų raumenų jėga tikrinama panaudojant technines priemones, ko šiuo atveju nebuvo. Nurodė, kad ginčų komisijos sprendime, pažymėta, kad iškilus abejonėms ginčų komisija kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, prašydami suteikti pareiškėjui FMR gydytojo ir neurologo konsultacijas ir išvadas, nurodant pareiškėjo kojų raumenų jėgą, bendrą neurologinę būklę ir stuburo judesių amplitudę. Tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė Ginčų komisijai tik neurologo konsultacijas ir išvadas, kurias komisija laikė išsamia ir aktualia sprendžiant klausimą dėl jo darbingumo lygio. Mano, kad Ginčų komisijos nuostata dėl Klaipėdos universitetinės neurologo konsultacijos išvados išsamumo yra klaidinga, nes nebuvo tinkamai patikrinta kojų raumenų jėga, jokių techninių priemonių nenaudojo. Taip pat kelia abejonių jo nežinia kaip nustatytos jo stuburo juosmeninės dalies judesių amplidės. Mano, kad medicininiai duomenys, kuriais vadovavosi tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, buvo neišsamūs ir netikslūs. Teigia, kad sprendimai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovė kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą dėl šių aplinkybių. Teigia, kad tarnybos teritoriniai skyriai ir tarnybos sprendimų kontrolės skyriai, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijų sutrikimą. Mano, kad tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Teigia, kad 2022-01-27 VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos siuntimu Nr. N-20 buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Minėtame siuntime nurodytos diagnozės , pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos ((duomenys neskelbtini)). Tarnyba, vertindama pareiškėjo bazinį darbingumo lygį dėl minėtų diagnozių ((duomenys neskelbtini)) vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.2 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamos (duomenys neskelbtini), lengvas funkcijos sutrikimas (raumenų jėga- 4-5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga -2 balai ar pėdos jėga -0-1 balas. Asmuo savarankiškas. Taikant minėtą papunktį asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini): palapuojant juosmens-kryžmens srityje paraverbraliai nenustatyta, stuburo judesiai juosmens srityje kiek riboti. Jėga kojose-5 balai dešinėje, kairėje distaliai - 4 balai. Eisena apsunkinta šlubuoja kairė koja, vaikšto susilenkęs per juosmenį. (duomenys neskelbtini) požymiai. Teigia, kad papildomai gauti patikslinti duomenys nesudaro faktinio pagrindo vertinti pareiškėjo bazinį darbingumą žemesne verte ir patvirtino faktą, kad Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.3 papunktis šiuo atveju netaikytinas, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintais vidutinis funkcijos sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga -3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga -0-1 balas. Asmuo naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti, kito asmens pagalbos nereikia, tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog pagal kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.3 papunktį nustatomas 55 proc. ne tik tada, kai bent vienos galūnės raumenų jėga yra 3 balai, bet ir kai neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, nėra pagrįsti. Mano, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Vadovaujantis kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, kai klausimyno balų suma yra 23-67 balų, ji prilyginama koeficientui 1. Taikytinas minėtas įtakos koeficientas – sudauginus nustatytas 80 proc. darbingumo lygis. Mano, kad Tarnyba vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktuose, laikėsi nustatytos vertinimo tvarkos ir veikė pagal savo kompetenciją
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs dėl 2022-02-09 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimo Nr. STS-559 „Dėl R. K. darbingumo lygio”, 2022-03-24 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-831 „Dėl R. K. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-05-31 sprendimo „Dėl Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo R. K.” Nr. S-103 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2022 m. sausio 5 d. siuntimu Nr. LA A-4138771/45010-2022-02529 buvo nuspręsta, jog tikslinga pareiškėją nukreipti NDNT. 2022-01-27 siuntimu Nr. N-20 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Siuntime buvo nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini) bei gretutiniai susirgimai ir komplikacijos (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie SADM Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022-02-09 sprendimu Nr. STS-559 „Dėl R. K. darbingumo lygio“ nustatytas pareiškėjui 80 procentų darbingumo lygis. Šis sprendimas NDNT sprendimų kontrolės skyriaus 2022-03-24 sprendimu Nr. SS-831paliktas nepakeistas. Ginčų komisija prie SADM 2022-05-31 sprendimu Nr. S-103 „Dėl R. K. skundo“ paliko 2022-03-24 Tarnybos sprendimą Nr. SS-831 „Dėl R. K. darbingumo lygio“ nepakeistą, papildomai gavusi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės FMR gydytojo ir neurologo konsultacijas ir išvadas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ), Kriterijų aprašas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) yra nurodęs, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis suteikta Tarnybai ir Ginčų komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019).
NSIĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (ginčui aktualios redakcijos NSIĮ ši sąvoka buvo įtvirtinta 2 straipsnio 3 dalyje). Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta NSIĮ 20 straipsnyje. Remiantis NSIĮ 20 straipsnio 4 dalimi darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais (NSIĮ 20 straipsnio 5 dalis).
NSIĮ 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (NSIĮ 20 straipsnio 7 dalis), o Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (NSIĮ 20 straipsnio 9 dalis).
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos NSIĮ IV skirsnyje, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministrų bendru 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Kriterijų aprašu, Tvarkos aprašu.
Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad darbingumo lygį Nustato neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; 2) užpildytą siuntimą į NDNT; 3) medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a). Pagal Tvarkos aprašo 13¹ punktą asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, Tarnybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo. Tarnybos teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priež-asties, atsiradimo laiko, termino (Tvarkos aprašo 14 punktas).
Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašu.
Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 2) asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).
Pagal Kriterijų aprašo 7-9 punktus bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad asmens bazinį darbingumą Tarnybos teritorinis skyrius nustato atsižvelgęs į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, nurodytus Kriterijų aprašo 1 priede – Bazinio darbingumo procentai- ir įvertintus procentais.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais aktais iš esmės dėl to, kad, jo įsitikinimu, turėjo būti nustatytas neįgalumas. Nurodo, jog kojų raumenų jėgos netikrino, nenaudojo jokių techninių priemonių. Skyriaus priimtas sprendimas neattinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgus į Tvarkos 8- 13¹ punktuose įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, jog Tarnyba, vertindama asmens darbingumo lygį, remiasi kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos siuntimu pateiktais dokumentais. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Tarnybos Klaipėdos skyriui buvo pateikti visi Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai.
Kriterijų aprašo priedo I skyriaus (Nervų sistemos ligos) 14 punkte įvardinti sveikatos funkcijos sutrikdymai dėl (duomenys neskelbtini) 14.2 papunktyje, apibrėžiančiame lengvą funkcijos sutrikimą, nurodyta: raumenų jėga – 4–5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2 balai ar pėdos jėga – 0–1 balas; asmuo savarankiškas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikatos funkcijos sutrikdymas buvo patvirtintas 2021-11-07 radiologo, 2020-02-03 neurologo, 2022-01-05 neurochirurgo konsultacijų ir 2022-01-27 Siuntimo duomenimis, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini): skausminga juosmeninė sritis, judesių kordinacija nesutrikusi, patologinių refleksų nerasta, (duomenys neskelbtini) simptomas) kairėje– 45?; dešinėje neišgauta, raumenų jėga kojose - 5 balai dešinėje, kairėje – 4 balai distaliai. Tai atitinka Kriterijų aprašo 14.2 papunktyje nurodytus sutrikimus, kurie atitinka lengvą fukcijos sutrikimą, vertinamą 80 procentų bazinio darbingumo lygio verte.
Pareiškėjas teigia, jog jos atžvilgiu turi būti konstatuotas funkcinis sutrikimas- neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, ir vien tuo pagrindu taikytinas Kriterijų aprašo 14.3 papunktis, nustatant vidutinį funkcijos sutrikimą. Teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, toks požymis Tvarkos 8 punkte nurodytais dokumentais, kurių pagrindu Tarnyba vertina asmens darbingumo lygį, nebuvo patvirtintas. Be to, net ir darant prielaidą, kad toks požymis būtų buvęs nustatytas, pagal Kriterijų aprašo normų prasmę, tam kad diagnozuoti Kriterijų aprašo 14.3 papunktyje nurodytą vidutinį funkcijos sutrikimą, reikalingas ne vienas požymis, o šiame papunktyje nurodytų požymių visuma. Tuo tarpu pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai kitų 14.3 papunktyje nurodytų požymių neatitinka.
Ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (NSIĮ 23 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas.). Pagal NSIĮ 23 straipsnio 13 dalį Komisija gali priimti vieną iš sprendimų: 1) skundą atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą patenkinti, įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Komisija pagal nurodytą teisinį reglamentavimą yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji savarankiško darbingumo lygio vertinimo neatlieka. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą vadovavosi neišsamiais ir netiksliais medicininiais duomenimis, todėl pažeidė darbingumo lygio vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus. Komisijoje pareiškėjos skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Komisijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas inter alia (be kita ko) prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-01-31 prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus –išnagrinėti iš naujo 2022-01-31 prašymą, taip pat nėra pagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2022-02-09 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimas Nr. STS-559 „Dėl R. K. darbingumo lygio”, 2022-03-24 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-831 „Dėl R. K. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-05-31 sprendimas „Dėl Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo R. K.” Nr. S-103 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjo atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.