Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-11 · Byla Nr. ATP-29-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-29-557/2014Nutartis · 2014-02-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. ATP-658-174/2014Nutartis · 2014-09-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
ATP-29-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-01045-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-29-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01045-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 39.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2013-11-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 26 d. 21.30 val. Kisinių k. Klaipėdos r. vairavo transporto priemonę „Subaru Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,61 ‰ girtumo laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie A. R. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. R. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti ir paskirtą nuobaudą sušvelninti, netaikyti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o paskirta nuobauda neadekvati jo padarytam teisės pažeidimui. Apelianto nuomone, teismas jo atžvilgiu galėjo pritaikyti ATPK 30¹ str., kadangi nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 ‰). Teismo posėdžio metu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 ‰). Transporto priemonę vairuoja daugiau kaip 20 metų. Šį nusižengimą įvykdė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Jam nustatytas neblaivumas - 0,54 ‰ yra artimas leistinai normai. Transporto priemonę vairavo kaimo keliu, grįždamas iš sodo, todėl nesukėlė itin didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iki 2013-12-16 dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi kooperatinėje bendrovėje „S.“. Iš darbo buvo atleistas, kadangi prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Kadangi neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, tai sukėlė sunkias materialines pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai. Jo sutuoktinė G. R. dirba Klaipėdos mieste bendrabučio budėtoja. Jai taip pat iškilo sunkumai dėl darbo, nuvykti ir grįžti iš darbo pasidarė labai sudėtinga, kadangi į Kisinių k., kuriame gyvena, nevažiuoja joks viešasis transportas. Sutinka, kad privalėjo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, serga hepatitu c, jau 10 metų nevartoja alkoholio, išgėrė nedaug pažeidimo išvakarėse ir vairavo transporto priemonę, manydamas esantis blaivus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius administracinį teisės pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms, paskirta jam nuobauda yra per griežta, o ir teisės vairuoti atėmimas suvaržė jo darbinių pareigų vykdymą, dėl ko buvo atleistas iš darbo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris labai nedaug viršija ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatytą ribą, bei į lengvinančią aplinkybę, jog prisipažįsta padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, mano, kad būtų galima jam taikyti ATPK 30¹ str., kuris numato galimybę paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tokiu būdu jis neišvengtų bausmės, bet ši bausmė būtų reali ir tuo būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas A. R. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas nustatęs A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į tai, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o taip pat įvertinęs A. R. charakteristiką padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, kad A. R. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi ir gyvena kaimo vietovėje, kur nėra visuomeninio transporto, nelaikomos išskirtinėmis, ypatingomis, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas šiuo atveju nėra. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. (padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

A. R. padarytas pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam – yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiu elgesiu keliama didelė grėsmė ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, o taip pat gyvybei. Ir nors A. R. vairuodamas neblaivus niekam žalos nepadarė, apeliacinio teismo vertinimu, jis tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams. A. R. automobilį vairavo kaimo vietovėje, kelyje, kuriuo gali naudotis ir kiti eismo dalyviai. Šiuo atveju minėtame kelyje buvo policijos pareigūnai, kurie ir sustabdė neblaivų A. R., todėl apelianto argumentai, kad jis niekam didelio pavojaus nesukėlė, atmetami. Akivaizdu, jog A. R., savo veiksmus laikydamas nepavojingais, nesupranta tokių savo veiksmų pavojingumo, nelaikydamas, kad vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų aplinkiniams, ateityje ir toliau gali daryti tokius pažeidimus.

A. R. jo sustabdymo metu 21.37 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,61 ‰ girtumas (b. l .14). Tai, kad atlikus tyrimą jo kraujyje rasta tik 0,54 ‰ etilo alkoholio (b. l. 19), nepaneigia pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatų, nes A. R. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai po jo sustabdymo, t. y. 22.45 val. Pastebėtina, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Praėjus tam tikram laikui nustatytas neblaivumo laipsnis ar alkoholio koncentracija paprastai neatspindi to laipsnio ar kiekio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kartu pastebėtina, jog A. R. pateikta specialisto išvada (b. l. 19) patvirtina, kad jis vairavo būdamas neblaivus, nes ir praėjus valandai laiko jo kraujyje buvo rasta etilo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sustabdytas policijos pareigūnų A. R. nebuvo nuoširdus, mėgino neigti, kad yra vartojęs alkoholį, ir tik supratęs, kad atsakomybės neišvengs, prisipažino vartojęs alkoholį ir ėmė dėl padaryto pažeidimo gailėtis (b. l. 5). Tiek pareigūnams, tiek savo pirminiame paaiškinime (b. l. 5, 6) jis nurodė gėręs alų, nurodė, jog išgėrė tik vieną butelį alaus. Tuo tarpu teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad su vaikystės draugu gėrė pažeidimo išvakarėse, nurodė išgėręs nedaug. Apeliacinio teismo vertinimu, toks A. R. parodymų nenuoseklumas duoda pagrindo abejoti jo prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo nuoširdumu, įvairios versijos iškeliamos siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

A. R. nurodo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neigiamas pasekmes pajuto jis ir jo šeima, jis neteko darbo, o jo sutuoktinei sunku nuvykti į darbą, kadangi į Kisinių k., kuriame jie gyvena, nevažiuoja joks viešasis transportas. Tačiau pastebėtina, jog šios apelianto nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, netikėtai, jos A. R. buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui, o taip pat rūpinantis šeima, padedant sutuoktinei nuvykti į darbą, tačiau jis to nepaisė, būdamas visiškai abejingas pasekmėms sėdo už vairo neblaivus. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

A. R. pažeidimą padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 7-10) matyti, jog jis ne kartą buvo baustas už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai charakterizuoja A. R. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką ignoravimą galimų sunkių pasekmių, jis atitinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro, jam skirtos piniginės sankcijos jo nepataisė, nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios tikrai nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Į šią aplinkybę, o taip pat Kisinių kaimo bendruomenės teigiamą A. R. charakterizavimą buvo pakankamai atsižvelgta skiriant A. R. minimalią administracinę nuobaudą. Jam skirta švelniausia ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas