- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- A6.-962-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01177-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P., nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., būdama MB „P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, Bendrija) vadove, žinodama, kad Bendrovės finansinė padėtis sunki, ji yra nemoki, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2022 m. rugsėjo 16 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino, paaiškino, kad žinojo, jog Bendrovė įsiskolinusi valstybės biudžetui, žinojo, kad vykdomi išieškojimai nuo 2020 m. rugpjūčio, tačiau neturėjo lėšų kreiptis į bankroto administratorių, nes sužinojo, kad tai kainuoja nemažai. Be to, galvojo gal dar sumokės dalį skolos VMI. Sutinka, kad turėjo pareigą, bet jos nevykdė.
Šalies argumentai
VMI atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė patraukti J. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad J. P. nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties byloje Nr. eB2-2430-852/2022, kurioje nutarta iškelti MB „P.“ bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, buvo šios Bendrovės vadovė. Be to, Bendrovė 2018 m. turto turėjo už 59 990 Eur, o įsipareigojimai sudarė 10 790 Eur, 2019 m. turto – 80 707 Eur ir atitinkamai įsipareigojimai – 15 365 Eur, t. y. įsipareigojimai nuosekliai didėjo. Atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2018 m. ir 2019 m., pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė už 2018 m. birželio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2019 m. sausio, vasario mėnesius, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nesėkmingai. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl MB „P.“ finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. J. P. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) įtvirtintos pareigos, viena iš MB „P.“ kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „P.“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad MB „P.“ vadovė J. P. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 punkte) nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai buvo žinoma apie tai, kad jos vadovaujama Bendrovė yra nemoki. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, kaip matyti, J. P. minėtų veiksmų neatliko, tą ji pripažino ir teisme. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš MB „P.“ sąskaitų ir turto buvo vykdomas jau nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., darytina išvada, kad minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir vėliausiai tuomet Bendrijos vadovei J. P. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad J. P. neketino skelbti Bendrijos bankroto, nes dar tikėjosi išmokėti skolas, neatleidžia jos nuo atsakomybės už kreditorės – VMI, interesų pažeidimą, kadangi nuo 2020 m. ji ne tik kad neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), bet ir nesiėmė kitokių aktyvių veiksmų, siekdama atkurti Bendrovės mokumą.
Atsižvelgus į tai, J. P. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į J. P. asmenybę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, per 5 metų laikotarpį 3 kartus bausta administracine tvarka, įskaitant ir analogiško nusižengimo padarymą), tai, kad nustatyta J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) bei nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-962-1122/2022.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.