Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7., 1.1.8.13., 1.2.3.1., 2.1.7., 2.1.12.2.3.2., 2.3.7.4.

2008 m. gegužės 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- M. G., gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžio m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, nedirbantis ir nesimokantis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2006 m. lapkričio 18 d. tarp 22 val. ir 24 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas vieną smūgį kumščiu R. V. į veidą, po ko jam griuvus ir atsitrenkus galvos kaire puse į kietą buką daiktą ar pagrindą, tuo padarant poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste ir kairėje blauzdoje, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos išsiliejus kraujui po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių dangalais bei dėl dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimo nukentėjusysis 2006 m. lapkričio 20 d. 18.10 val. ligoninėje mirė, nužudė R. V..

Kaltinamasis M. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-11-18 jis šventė savo gimtadienį ir į namus sugrįžo apie 16-16.30 val. Kadangi buvo išgėręs, nuėjo miegoti. Apie 22 val. jis atsikėlė, apsvaigęs nesijautė. Kadangi namie nebuvo motinos, jis nuėjo jos ieškoti pas kaimyną R. V., nes motina pas jį nueina išgerti. R. V. atidarius buto duris, jis pamatė ant lovos sėdinčią motiną, kuriai liepė eiti namo. Motina su R. V. buvo dviese, gėrė alų. R. V. atsistojo tarpduryje, ranka užtvėrė duris ir prašė nesivesti mamos namo. Todėl jis smogė R. V. dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. R. V. paėjo atgal gal 4 žingsnius ir atsisėdo prie šaldytuvo. R. V. nei į sieną, nei į šaldytuvą neatsitrenkė. Jis su motina greitai išėjo iš R. V. buto, parėjo namo ir niekur daugiau tą dieną nėjo. Išeidamas iš R. V. buto, jis užtraukė duris. Kadangi durų vienas viris kabo, jos laikosi ant kito, todėl reikia jas užstumti. Ryte jis nuėjo pas kitą kaimyną. Kažkas jam pasakė, kad R. V. blogai. Tada jis su motina nuėjo pas R. V. ir pamatė jį visą kruviną lovoje, todėl iškvietė greitąją. Daugiau tame bute nieko nebuvo. Durys buvo atrakintos, durų viršus pasilenkęs į vidaus pusę. Jis nepastebėjo, kad R. V. bute būtų kas pasikeitę, nei buvo iš vakaro. Jis nieko negirdėjo, kad kas vakare būtų atvykę pas R. V., nes ėjo miegoti. Jis nepastebėjo, ar vakare pas R. V. buvo sužalojimų, nes R. V. bute buvo prietema. M. G. parodė, kad R. V. smogė tik pagąsdinimui, ne iš visų jėgų. Mano, kad nuo jo vieno smūgio tokių sužalojimų negalėjo būti. Nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nei dėl turtinės žalos, nei dėl neturtinės žalos bei teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Smurto panaudojimo R. V. atžvilgiu aplinkybes M. G. nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 34-37). Be kitų aplinkybių jis taip pat parodė vietą, kur stovėjo R. V., kai jis sudavė jam vieną smūgį į veidą, bei kur R. V. po smūgio atsisėdo ant grindų.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad R. V. yra jos brolis. Sekmadienio ryte jai pranešė, kad R. V. blogai, todėl ji atėjo į jo butą, bet rado užplombuotas duris. Paskutinį kartą ji matė brolį 2006 m. lapkričio 17 d., penktadienį, apie 16 val. Jam po kaire akimi buvo mėlynė, daugiau sužalojimų nebuvo matyti. Jam rugsėjo 15 d. buvo sulaužyti šonkauliai, jis gulėjo ligoninėje, po to gydėsi namuose. R. V. jai pasakojo, kad jis ėjo laiptais, ten buvo sukrautos plytos, jis užkliuvo ir į turėklus susilaužė šonkaulius. Kitokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė. Kai ji lapkričio 17 d. buvo užėjusi pas R. V., ji nepastebėjo, kad jo buto durys būtų sugadintos, iškritusios, durys stovėjo normaliai. S. K. parodė, kad ji palaikė su broliu artimus ryšius, todėl po jo mirties jai pablogėjo sveikata, nervai, pastoviai vartoja raminamuosius vaistus, todėl prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos. Kadangi ji laidojo R. V., prašo priteisti 5703 Lt turtinei žalai atlyginti. Pateikė kvitus 5659 Lt sumai, o dėl kitų išlaidų neturi patvirtinančių dokumentų, todėl atskirai teismui pateikė prašymą dėl jų atlyginimo.

Liudytoja I. G. parodė, kad M. G. yra jos sūnus. 2006-11-18 apie 16-17 val. M. G. sugrįžo iš pusseserės. Sugrįžo išgėręs, todėl nuėjo miegoti. Sūnus parsinešė 3 butelius po 2 l nestipraus 5 laipsnių „Euro“ alaus. Ji pasiėmė tą alų ir nuėjo pas R. V.. Parodė, kad R. V. durys buvo išlaužtos, jas prieš savaitę išlaužė kažkokie du vaikinai, kurie tada ir mušė R. V.. Lapkričio 18 d. sumušimai veide pas R. V. dar matėsi. Jis tą savaitę skundėsi sveikata, kad lūžę šonkauliai, skauda šonus. Lapkričio 18 d., kai gėrė, sveikata nesiskundė, jie gėrė alų. R. V. pasikvietė S. M. iš 94 buto. Jie visi išgėrė 6 l alaus, ar R. V. prieš tai gėrė ji nežino, akivaizdžiai girtas nebuvo. Sigis pasigėrė ir apie 22 val. išėjo. Ji su R. V. liko dviese, konfliktų tarp jų nebuvo. Gal už pusės valandos atėjo sūnus. Jis norėjo, kad ji eitų namo, bet R. V. nenorėjo jos išleisti, prašė, kad ji pabūtų. Tada M. G. sudavė R. V. 1 kartą su ranka į veidą, po ko R. V. nugriuvo. Sūnus smūgį sudavė koridoriuke. Sūnus stovėjo veidu į koridoriuką, o ji stovėjo šalia. Tai įvyko prie išorinių durų. Ji neatkreipė dėmesio, kaip ir kur jis nugriuvo, nes buvo prietema. Mano, kad R. V. galėjo atsitrenkti. Jo veido ji nematė, kokia jo būklė nežiūrėjo. Tada ji su sūnumi išėjo. Kas išėjo paskutinis iš R. V. kambario ir ar uždarė duris, ji neprisimena. Iš R. V. ji su sūnumi grįžo apie 23 val. ir iš karto nuėjo miegoti. Sienos tarp R. V. kambario ir jų kambario plonos, jei būtų triukšmas girdėtųsi. Tą vakarą nei bendrabutyje, nei už sienos triukšmo negirdėjo. Kitą rytą apie 8-9 val. ji nuėjo pas R. V. pasiimti puodo ir pamatė šonu gulintį R. V., buvo kraujo. R. V. nekalbėjo, vos kvėpavo. Ji grįžusi pasakė apie tai mamai, kuri pakvietė Mantvydą, o šis iškvietė greitąją. Kai ji atėjo, R. V. durys stovėjo skersai, kad pro apačią galima įlįsti.

I. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 166-170). Be kitų aplinkybių ji taip pat parodė vietą virtuvėlėje, kur po sūnaus M. G. smūgio nugriuvo R. V..

Liudytojas S. M. parodė, kad su R. V. buvo kaimynai, jis gyveno už sienos, pykčių tarp jų nebuvo. Paskutiniu laiku gal mėnesį R. V. buvo biuletenyje, jam buvo lūžę šonkauliai. Jam su durim buvo kažkas netvarkoje, prašė sutvarkyti. 2006-11-18 vakare pas jį gėrė. Girdėjosi kalbos, iš kurių jis suprato, kad geriama. Moteriškų balsų nesigirdėjo. Girdėjosi 2-3 vyriški balsai, pagal balsus jis nieko nepažino. Triukšmo nebuvo. I. G. balso, lygtai, negirdėjo. Naktį, apie vidurnaktį, jis girdėjo signalą, kažkas sušaukė „išlįsk“. Kam signalino, nežino. Paskui kažkur pokštelėjo durys, rėkė „kandonai, išlįsk“. Kam tai rėkė, nežino. Teigia, kad R. V. taip nevadina. R. V. durys nuo jo per vienas duris. Kur pokštelėjo, nežino. Tai buvo lengvas pokštelėjimas, ne iš kojos, ne iš kirvio. Daugiau jokio triukšmo nebuvo. R. V. durys buvo išlaužtos, laužti nereikėjo, stumti nereikėjo. Daugiau jokio triukšmo, jokių žingsnių negirdėjo. Ryte buvo pas kaimyną, kur kartu gėrė. Apie 9 val. atėjo M. G. ir pasakė, kad R. V. prastai atrodo, gal reikia kviesti greitąją. M. G. iškvietė greitąją. R. V. išsivežė. Jis pats ten nuėjęs nebuvo.

Liudytoja I. F. parodė, kad su M. G. yra kaimynai, santykiai su juo neutralūs. R. V. pažinojo tik iš matymo. Paskutinį kartą R. V. matė lapkričio 18 d. po pietų, galėjo būti apie 16 val. Jis sėdėjo pas kaimyną 94 bute, R. V. po akimi buvo sena mėlynė. Ten sėdėjo dar toks Sigis. Ji buvo išvažiavusi, grįžo 19-20 val., buvo ramu. Tą vakarą bei naktį triukšmo nebuvo. Naktį apie 24 val., kai ji ėjo į tualetą, matė, kaip M. G. beldėsi į paskutinį – 101 butą. Tai R. V. butas. Durys buvo uždarytos. Į R. V. duris jis beldėsi gražiai. Ji mano, kad M. G. buvo iš miegų, nes buvo su trumpikėmis ir basas. Iš R. V. kambario tuo metu triukšmo negirdėjo. Ji nuėjo į tualetą, kur sugaišo daugiausiai 2 minutes, ir grįžinėdama pamatė, kaip M. G. ėjo į savo kambarį. Koridoriuje degė šviesos, ji buvo blaivi. M. G. ji atskyrė pagal ūgį ir sudėjimą. Po kelių dienų ji sužinojo, kad R. V. buvo sumuštas.

Liudytoja O. R. parodė, kad M. G. yra jos anūkas. Lapkričio 18 d. vakare ji nebuvo namuose, buvo išvažiavusi pas sūnų. Iš ryto 9.30 val. parvažiavo. Jai dukra I. G. pasakė apie R. V. sužalojimą, sakė, kad nuėjo ir pamatė. Mantvydas nesakė nei pusės žodžio, kad ėjo pas jį gerti. Sakė, kad sudavė vieną smūgį. Jis virtuvėje dar stebėjosi, kaip nuo vieno smūgio galėjo taip atsitikti.

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamąjį M. G. pažįsta, santykiai neutralūs. 2006-11-18 apie 12 val. R. V. buvo gyvas. Ji darė remontą, buvo prie savo namų durų, matė kaip R. V. išėjo iš 94 kambario, kuriame buvo išgeriama. Jam paakyje buvo sena mėlynė. R. V. daugiau nematė. Naktį apie 24-1 val. ji išgirdo triukšmą ir trankymąsi, o už 15 minučių išgirdo balsus. Moteriškas balsas girdėjosi prie jos durų ir netoliese girdėjosi vyriškas balsas. Moterį ji pažįsta, jos vardas Aridana, ji gyvena su sugyventiniu, Jų butas link I. F. buto. Jai atrodo, kad Aridana buvo girta, nes blaivi ji nedainuoja, o girta dainuoja. Po dainavimo už 5 minučių ji išgirdo „padėkit“, tai buvo vyriškas balsas. Tas „padėkit“ girdėjosi netoli jos durų. Jai pasirodė, kad bildesys buvo koridoriuje. To bildesio metu žmonių garsų nesigirdėjo. Tai buvo toks bildesys, lyg trenktų į duris. Bildėjimas tęsėsi gal 3-4 minutes. Lapkričio 19 d. ryte I. F. jai pasakė, kad apie 24-1 val. eidama į tualetą matė M. G., stovintį prie R. V. durų. Liudytoja V. B. parodė, kad M. G. ryte buvo atėjęs į virtuvę, jai paklausius, kas įvyko, jis pasakė „vienu žąsinu bus mažiau". Ji nežino, gal jis taip juokavo.

Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena tame pačiame aukšte, santykiai neutralūs. Su Romu nebendraudavo, tik išgirdo, kad jis mirė. Išvakarėse jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja E. B. parodė, kad tos dienos, kai įvyko įvykis, nepamena. Apie įvykį sužinojo ryte iš kriminalistų. Ji mirusiojo nepažinojo. Tą naktį buvo namuose, apie 24-1 val. miegojo ir niekur nevaikščiojo. Iš vakaro triukšmo negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad kas pagalbos šauktų. Pati vakare nieko nedainavo. Teigia, kad galėjo surikti pas juos gyvenanti sena močiutė.

Liudytojas S. M. parodė, kad kažkur savaitę iki įvykio nebuvo namuose, namo grįžo tik tą rytą, kai R. V. išvežė greitoji. Grįžo apie 10val. Parodė, kad R. V. buvo geras žmogus, pas jį jis nueidavo, kelis kartus tvarkė jo duris, jos per pusę metų buvo gal 3 kartus išspirtos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Įvykio vietoje rastos išlaužtos šio buto durys. Ant kambaryje stovinčios sofos – lovos esančios patalynės rastos į kraują panašios dėmės. Ant sienos, prie kurios stovi sofa – lova rastos daugybinės dėmės, panašios į kraują. Ant prieškambario sienos prie pat įėjimo į kambarį – netaisyklingos formos į kraują panašios dėmės, ant virtuvėje esančios kėdutės, šaldytuvo – netaisyklingos formos į kraują panašios dėmės, tarp šaldytuvo ir virtuvinės spintelės ant grindų – didelė į kraują panaši dėmė (1 t., b.l. 5-12).

Iš 2007-01-23 specialisto išvados Nr. 50-SI-1773 matyti, kad iš įvykio vietos paimtas vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne pil.R. V., ne M. G., ne I. G., o kito asmens (1 t., b.l. 14-20).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 717/06(05) matyti, kad R. V. mirė 2006-11-20 8.10 val. Panevėžio ligoninėje. R. V. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma (kliniškai). Aprašyti sužalojimai, t.y. poodinės kraųjosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimas, bei poodinės kraųjosruvos kairiame petyje, kairiame žaste ir kairėje blauzdoje R. V. padaryta prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2006 m. 11 mėn. 18-19 d. Sužalojimai R. V. galėjo būti padaryti suduodant smūgius į veidą ir kairio smilkinio sritį kumščiais bei įspiriant kojomis į kairės blauzdos sritį. Išorinių sužalojimų, t.y. poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų pobūdis nurodo į tai, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ir spardant. Sužalojimai R. V. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito ir jų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai R. V. padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir negalėjo gautis jam pačiam susižalojant. Sužalojimai R. V. padaryti ne mažiau devynių smūgių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. R. V. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste R. V. galėjo būti padarytos jam ginantis nuo smūgių. Gydymo stacionare ligos istorijoje yra įrašas, kad R. V. į ligoninę pristatytas neblaivus. R. V. lavono kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio (1t., b.l. 73-75).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 717a/06(05) matyti, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimas R. V. galėjo gautis ir po suduoto smūgio į galvos sritį iš priekio, nugriuvus bei atsitrenkus galvos kaire puse į kietą buką daiktą ar pagrindą, t.y. galimai atsitrenkus į grindis ar žemai esančių baldų briaunas. Tai rodo galvos smegenų sumušimo židinių ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais lokalizacija (1 t., b.l. 77).

Teismo medicinos ekspertas G. S. patvirtino specialisto išvadas ir parodė, kad tiriant mirusįjį, šonkaulių lūžių nenustatyta. Jei jie buvo anksčiau lūžę, matomai buvo susidaręs kaulinis mazolis ir jie sugiję. Senesnius sužalojimus galima atskirti nuo 1-2 parų sužalojimų. Šiuo atveju visi sužalojimai, kurie buvo surasti galvoje, veide, padaryti vienu laiku. Šonkaulių lūžiai, neryški mėlynė neturėjo įtakos R. V. mirčiai. 9 sužalojimai - tai ne tik sužalojimai galvoje, tai trauminiai poveikiai kūne. Galvoje nustatyti 5-6 trauminiai poveikiai, jų pasekoje įvyko kraujo išsiliejimas po smegenų dangalu. Išskirti šiuos trauminius poveikius negalima, kiekvienas trauminis poveikis sumuojasi ir to poveikyje įvyksta mirtis. G. S. parodė, kad kraujavimas galėjo vykti iš nosies, iš viršutinės lupos nubrozdinimo. Galimas kraujavimas ir į lovą. Tai ilgas gulėjimas toje vietoje ir ilgas kraujavimas. Jo kepenys tokios, kad žymiai sutrikęs kraujo krešėjimas, vyksta nestojantis kraujavimas. Po tokių sužalojimų jis galėjo judėti ir 0,5-1 val., ir per naktį. Galėjo judėti, o po to netekti sąmonės. Sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus ir atsitrenkus. Smūgių nebūtinai turėjo būti daug. Galėjo būti vienas smūgis į kairę veido pusę. Nustatyti sužalojimai galvoje galėjo gautis po suduoto smūgio griūnant ir atsitrenkiant į objektus, jų lokalizacija neprieštarautų jų atsiradimo faktoriui. Toks sužalojimų mechanizmas griūnant iš savo ūgio galimas, bet tik ne susmunkant, o griūnant ir veidu atsitrenkiant į staliuką, kėdes, grindis. Mirtis įvyko nuo galvos nustatytų sužalojimų visumos. Dėl trauminių poveikių į galvą išsiliejo kraujas po kietuoju dangalu, kraujas suspaudė galvos smegenis, nukentėjusysis neteko sąmonės, sutriko kvėpavimas. Mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po smegenų dangalu su komplikacijomis. Po tų sužalojimų, kurie gauti griūnant, kraujas galėjo išsilieti po kietuoju dangalu. Negalima atmesti, kad smūgis į veidą – niekas, o griuvimas – viskas. Tai visuminis poveikis. Galvoje rasti 5-6 trauminiai poveikiai. Negalima atmesti, kad kuris jų negalėjo atsirasti nuo griuvimo. Buvo padaryta po vieną trauminį poveikį į kiekvieną akį, kairiajame skruoste, viršutinės lupos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas virš lupos kairės pusės, kairio smilkinio minkštuose audiniuose. Dešinės galvos pusės momeninis sumušimas - tai pasekmė smūgių į galvą, o ne poveikis. Sužalojimai padaryti 0,5-1 val. laikotarpyje, tai vienas epizodas, nes sužalojimai vienodos spalvos. Maksimaliai tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir per parą, nes nesikeičia. Nuo paskutinio sužalojimo padarymo iki pristatymo į ligoninę galėjo praeiti iki paros laiko. Nerasta tokio požymio, kad anksčiau patirti sužalojimai galėjo sukelti kraujavimą.

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. MK 40/07(01) matyti, kad ant tyrimui pateiktos striukės su užrašu „INDUSTRIALIZE“ yra mišrus dėmių, panašių į kraują susidarymo mechanizmas: dėmės – sutepimai, kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu (kraujuojančiu) paviršiumi, dėmės – tiškalai, kurios susidarė užtyškant, užlašant, užtiškimo kryptis neužfiksavo. Striukės priekio dešinėje pusėje dėmėje (tiškale) obj. 1 nustatytas kraujas (Specialisto išvada Nr. S 227/07(01)). Ant tyrimui pateiktos striukės su užrašu „LUOSHAN“ yra mišrus dėmių, panašių į kraują susidarymo mechanizmas: dėmės – sutepimai, kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu (kraujuojančiu) paviršiumi, dėmės – tiškalai, kurios susidarė užtyškant, užlašant, užtiškimo kryptis neužfiksavo, dalyje dėmių užtiškimo kryptis iš viršaus žemyn, dar kitose – iš viršaus žemyn, iš dešinės kairėn, dar kitose – iš viršaus žemyn, iš kairės dešinėn. Striukės kairės rankovės dėmėje (sutepime) obj. 3 nustatytas kraujas ((Specialisto išvada Nr. S 227/07(01)). Ant tyrimui pateiktų marškinėlių su užrašu „HOLLAND CASINO“ priekio dešinėje pusėje dėmėje (sutepime) obj. 4 nustatytas kraujas ((Specialisto išvada Nr. S 227/07(01)) (1t., b.l. 31-52).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. S 227/07(01) matyti, kad objektai nuo sportinių batų (8 obj.) yra savaime iškritę ar lengvu judesiu išrauti periferiniai moteriškos lyties asmens kūno plaukai, turintys svogūnėlį šakniniame gale. Konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Objektai nuo M. G. žieminio bato (7 obj.) yra savaime iškritę ar lengvu judesiu išrauti periferiniai žmogaus kūno plaukai, turintys svogūnėlį šakniniame gale. Konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant M. G. džinsinių kelnių kraujo nerasta. Ant juodo megztinio, chalato, sportinių batų, M. G. džemperio, aulinių žieminių batų, dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (1 t., 54-62).

Iš M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1929/06(05) matyti, kad apžiūrint M. G. jokių sužalojimų nenustatyta (2 t., b.l. 62).

Nors kaltinamasis M. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad M. G. 2006 m. lapkričio 18 d. tarp 22 val. ir 24 val. Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas vieną smūgį kumščiu R. V. į veidą, po ko jam griuvus ir atsitrenkus galvos kaire puse į kietą buką daiktą ar pagrindą, tuo padarant poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste ir kairėje blauzdoje, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos išsiliejus kraujui po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės ir smilkininės skilčių dangalais bei dėl dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimo nukentėjusysis 2006 m. lapkričio 20 d. 18.10 val. ligoninėje mirė, nužudė R. V.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., požymius. Suduodamas smūgį R. V. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą - M. G. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra R. V. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis M. G. pripažino sudavęs vieną smūgį rankos kumščiu R. V. į kairę veido pusę. Šie kaltinamojo parodymai patvirtinti nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. Nr. M 717/06(05) konstatuojama, kad R. V. mirė nuo stipraus galvos sumušimo. Specialisto išvadoje Nr. M 717a/06(05) nurodyta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties sumušimas R. V. galėjo gautis ir po suduoto smūgio į galvos sritį iš priekio, nugriuvus bei atsitrenkus galvos kaire puse į kietą buką daiktą ar pagrindą, t.y. galimai atsitrenkus į grindis ar žemai esančių baldų briaunas. Šias specialisto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino teismo medicinos ekspertas G. S.. Jis parodė, kad visi galvoje ir veide surasti sužalojimai buvo padaryti vienu laiku; galvoje rasti 5-6 trauminiai poveikiai, išskirti jų negalima, kiekvienas trauminis poveikis sumuojasi, ko pasekoje kraujas išsiliejo po smegenų kietuoju dangalu ir to poveikyje įvyko mirtis. Mirtis įvyko nuo galvos nustatytų sužalojimų visumos.

Šią specialisto išvadą netiesiogiai taip pat patvirtina ir įvykio vietos apžiūros duomenys, taip pat liudytoja I. G., kuri tiek apklausos metu, tiek jos parodymų patikrinimo metu parodė, kad po sūnaus M. G. smūgio R. V. nugriuvo ir galėjo atsitrenkti. Šie I. G. parodymai paneigia kaltinamojo M. G. teiginius, kad R. V. po jo smūgio nei į sieną, nei į šaldytuvą neatsitrenkė, o tik paėjo atgal gal 4 žingsnius ir atsisėdo prie šaldytuvo. Tokiu būdu įrodyta, kad R. V. mirtį sukėlusius galvos sužalojimus padarė būtent M. G. ir tarp kaltinamojo veiksmų bei nukentėjusiojo R. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Duomenų apie tai, kad po M. G. suduoto smūgio nukentėjusiajam R. V. dar buvo suduoti kokie nors smūgiai, byloje nėra.

Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinimo teiginį, kad M. G. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis pripažino, jog įvykio dieną, t.y. 2006-11-18, apie 16-16.30 val. jis į namus grįžo išgėręs. Tai patvirtino ir liudytoja I. G., parodžiusi, kad sūnus M. G. sugrįžo į namus apie 16-17 val. išgėręs, todėl nuėjo miegoti. Tačiau M. G. parodė, kad atsikėlęs apie 22 val. apsvaigęs nesijautė. Šį teiginį paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl konstatuoti, kad smurtą R. V. atžvilgiu M. G. panaudojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra pagrindo ir ši kaltinime nurodoma aplinkybė šalintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes. Jis nėra teistas (teistumas išnykęs), nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB „Pastata“ brigadininko pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai – kaip darbštus, sąžiningas, stropus, nekonfliktiškas, atsakingai žiūrintis į darbo užduotis darbuotojas, pagal gyvenamąją vietą taip pat charakterizuojamas teigiamai, tačiau baustas administracine tvarka (2006-03-04 įspėtas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose) (2 t., b.l. 67-70,72). Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia. M. G. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į visas šias bei kitas bylos aplinkybes M. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu švelnesnė nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei ir 5703 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Nors rašytiniais įrodymais pagrįsta ne visa turtinės žalos suma (t.y. 5659 Lt), tačiau atsižvelgiant į ieškovės teismui pateiktą prašymą matyti, kad rašytiniais dokumentais nepagrįstos išlaidos (kostiumas, gėlės, gedulingi pietūs, giedoriai, kuro išlaidos) yra realiai turėtos bei realaus dydžio. Todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai. Taip pat visiškai tenkintinas ir nukentėjusiosios S. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. palaikė artimus ryšius su broliu R. V.. todėl mirus broliui R. V. ieškovė neginčytinai patyrė stresą, emocinį sukrėtimą, kaip ji pati nurodo - jai pablogėjo sveikata. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad S. K. patyrė neturtinę žalą, todėl prašomas 10000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Neturtinė žala padaryta nusikalstamais M. G. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.250 str.).

Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos - byloje pareiškė civilinį ieškinį 409,70 Lt sumoje išlaidoms už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti. Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 80-83), todėl šis ieškinys tenkinamas pilnai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudona marga lovatiesė, žalios spalvos trumpikės, baltos spalvos marškinėliai, balta paklodė, lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Panevėžio m. VPK, sunaikintini. Panevėžio m. VPK depozitinėje sąskaitoje esantys 194,89 Lt perduotini nukentėjusiajai S. K. civilinio ieškinio padengimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu devyniems metams.

Į bausmės laiką įskaityti M. G. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 23 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 28 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš M. G. S. K. 5703 (penkis tūkstančius septynis šimtus tris) Lt turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. 409,70 Lt (keturis šimtus devynis litus septyniasdešimt centų) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidoms už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – raudoną margą lovatiesę, žalios spalvos trumpikes, baltos spalvos marškinėlius, baltą paklodę, lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Panevėžio m. VPK, sunaikinti. Panevėžio m. VPK depozitinėje sąskaitoje esančius 194,89 Lt panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.