- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-136-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06328-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-311-589/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė D. V. pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovui A. V. civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Atsakovė, be kita ko, prašo: nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir ieškovo, dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „V.“; priteisti iš ieškovo jai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; padalinti santuokos metu įgytą turtą: jos asmeninėn nuosavybėn priteisti 115 162 Eur vertės turtą, 17 000 Eur piniginę kompensaciją už be sutikimo parduotą turtą, ieškovo sąskaitose po 2018 m. kovo 5 d. buvusių lėšų ½ dalį, piniginę kompensaciją po 4 474,24 Eur už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2018 m. iki teismo sprendimo dėl turto padalijimo įsiteisėjimo dienos, už ½ dalį sutuoktiniams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, 14 531,73 Eur (t. y. ½ jai tenkančią dalį) šiais metais išmokėtų išmokų bei pripažinti teisę gauti ½ dalį išmokų, kurios bus išmokėtos ieškovui už 2016 m., 2017 m., 2018 m.; priteisti iš ieškovo jai išlaikymą 500 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre, draudžianti perleisti nuosavybės teisę į po santuokos sudarymo 1984 m. gegužės 5 d. įgytus žemės sklypus, taip pat įrašą viešajame registre, draudžiantį šiuos žemės sklypus išnuomoti, sudaryti dėl jų panaudos ar kitas sutartis dėl jų laikino valdymo ir naudojimo; taikyti ieškovo piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis (banko, kredito įstaigose ar pas kitus asmenis), taip pat bet kokių gautų 2018 m. ir būsimų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, areštą, leidžiant ieškovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, išmokant darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, mokėti privalomas įmokas į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
3. Nurodė, jog yra pagrįsta daryti išvadą, kad ieškovas imsis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, reiškiamų reikalavimų suma ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tokio didelio reikalavimo pareiškimas, tikėtina, skatins ieškovą perleisti turtą kitiems asmenims, slėpti lėšas, gryninti gaunamas išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės D. V. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre, draudžianti perleisti nuosavybės teisę į A. V. ir D. V. po santuokos sudarymo 1984 m. gegužės 5 d. įgytus žemės sklypus, juos išnuomoti, sudaryti dėl jų panaudos ar kitas sutartis dėl jų laikino valdymo ir naudojimo, kol įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo. Teismas priėmė atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo taikymo atsiėmimą, paliko šį jos prašymą nenagrinėtu.
5. Teismas pasisakė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 ir 178 straipsniai).
6. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai patvirtina ir yra pakankami teismui įsitikinti, jog priešieškinys gali būti tenkinamas ir egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – kol įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo, taikyti įrašą viešajame registre, draudžianti perleisti nuosavybės teisę į po santuokos sudarymo 1984 m. gegužės 5 d. įgytus žemės sklypus, taip pat įrašą viešajame registre, draudžiantį šiuos žemės sklypus išnuomoti, sudaryti dėl jų panaudos ar kitas sutartis dėl jų laikino valdymo ir naudojimo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas yra ūkininkas ir gauna pajamas iš ūkininko veiklos, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš šiuo metu byloje esančių duomenų teismas negali nustatyti, ar ūkininko ūkio ir ieškovo (asmeninės) sąskaitos banke nėra bendros, atsakovė, prašydama taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, tokių duomenų taip pat nenurodė. Todėl nagrinėjamu atveju, taikant laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą, neproporcingai gali būti apsunkinta normali ūkininko ūkio veikla. Teismas sprendė, jog atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo piniginių lėšų areštas neatitiktų jų paskirties, nes pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, be to, neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų, todėl toks atsakovės prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė D. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ir trečiuosius asmenis (banko, kredito įstaigose ar pas kitus asmenis), taip pat bet kokių gautų 2018 m. ir gausimų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, areštą, leidžiant ieškovui A. V. iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, mokėti privalomas įmokas į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės netrukdo ūkininko A. V. ūkio funkcionavimui ir atsiskaitymui su kreditoriais, nepažeidžia proporcingumo principo.
10. Pažymi, kad iš ūkio gautas pelnas, išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra bendroji jungtinė nuosavybė, šis turtas bus dalijamas, todėl turto atžvilgiu yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų areštas trukdys A. V. ūkininko ūkio normaliai ūkinei – komercinei veiklai.
13. Teigia, jog nepagrįstas atsakovės reikalavimas areštuoti gautų 2018 m. ir gausimų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sumas, kadangi šios lėšos yra tikslinės, skirtos ūkiui funkcionuoti, bet ne sutuoktinių poreikiams tenkinti.
14. Mano, kad atsakovės galimiems reikalavimams patenkinti yra areštuota pakankama turto masė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ir trečiuosius asmenis, taip pat bet kokių gautų 2018 m. ir gausimų išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, areštą. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui\atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-633-370/2017).
18. Nagrinėjamu atveju šalys kreipėsi į teismą pareikšdamos ieškinį, priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, konstatavo abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų egzistavimą. Tuo tarpu atmesdamas prašymą dėl ieškovo piniginių lėšų arešto teismas sprendė, jog ši laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų jos paskirties, nes pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo bei proporcingumo principus.
19. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektais ekonomiškumo principas reikalauja parinkti tokias priemones, kurios išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei minimaliu priešingos šalies interesų ribojimu maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas, kuris neatsiejamai susijęs su ekonomiškumo principu, reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina.
20. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuoja, jog sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad atsakovės prašymo dėl ieškovo piniginių lėšų arešto tenkinimas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo principams, o taip pat ir viršytų atsakovės priešieškiniu reiškiamų reikalavimų mastą.
21. Iš atsakovės priešieškinyje nurodytų paaiškinimų ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė viso 199 320, 18 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamajį turtą bendros 115 162 Eur vertės, 36 005,97 Eur kompensacijų sumą, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre, draudžianti perleisti nuosavybės teisę į A. V. ir D. V. po santuokos sudarymo 1984 m. gegužės 5 d. įgytus žemės sklypus, juos išnuomoti, sudaryti dėl jų panaudos ar kitas sutartis dėl jų laikino valdymo ir naudojimo, kol įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo. Taigi, tiek šalių santuokoje įgytų žemės sklypų, tiek kito nekilnojamojo turto, kurių savininkais nurodyti abu sutuoktiniai, ieškovas vienasmeniškai valdyti, naudoti ir disponuoti negali. Dėl to, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina atsakovės reiškiamus reikalavimus.
22. Aplinkybė, jog atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 2018 m. kovo 5 d. atsakovo sąskaitose buvusių piniginių lėšų, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų ½ dalį, ir atskirojo skundo argumentai, kad šios lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė, savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovo, jo vardu registruoto ūkininko ūkio piniginių lėšų areštą. Pažymėtina, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginių lėšų areštas galimai trukdytų ūkininko ūkio normaliai ūkinei – komercinei veiklai.
23. Iš priešieškinyje išdėstytų prašymų matyti, kad atsakovė prašo išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą gauti ieškovo banko sąskaitų išrašus nuo 2018 m. kovo 5 d. iki bylos iškėlimo dienos. Taigi, atsakovė gali gauti informaciją apie ieškovo pinigines lėšas, įplaukas, išmokas jai aktualiu laikotarpiu ir tikslinti priešieškinio reikalavimus.
24. Įvertinus atsakovės reikalavimų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atskirajame skunde dėstomi argumentai, negali būti papildomų apribojimų ieškovui, jo vardu registruotam ūkininko ūkiui taikymo pagrindu.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisinės ir faktinės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, ir pagrįstai atskiruoju skundu skundžiamoje dalyje atsakovės prašymą dėl piniginių lėšų arešto atmetė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas atmetamas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.