Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. 2-2857-1125/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
2-2857-1125/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
K. M. B. E.
Atsakovas
UAB „Western Union Processing Lithuania“
Advokatai
Giedrius Abromavičius, Giedrė Cesiulytė, Eimantas Šriupša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2857-1125/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33106-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovui K. M. B. E., ieškovo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai.

atsakovės UAB „Western Union Processing Lithuania“ atstovams advokatui Giedriui Abromavičiui, advokato padėjėjai Giedrei Cesiulytei,

liudytojams V. C., V. K., L. Č., R. V. (dalyvavo nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. B. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Western Union Processing Lithuania“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jį į darbą bei jį paaukštinti, priteisti 55 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad dirbo UAB „Western Union Processing Lithuania“ daugiau kaip trejus metus vyr. specialistu skaitmeninės peržiūros komandos analitiku (italų k.) Pinigų plovimo ir mokėjimų departamente. Per visus darbo metus nebuvo paaukštintas pareigose, nepaisant to, kad buvo vienas iš geriausių darbuotojų. Ieškovo teigimu, darbo sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovo kaltės.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis yra prieglobščio prašytojas Lietuvoje, kuriam suteiktas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Teigia, kad dirbo pas atsakovę tris metus ir keletą mėnesių (nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d.) pagal darbo sutartį Nr. 2791. Ieškovas užėmė vyr. specialisto skaitmeninės priežiūros komandos analitiko (italų k.) pareigas, Pinigų plovimo ir mokėjimų departamente. Pažymi, kad per visus darbo metus ieškovas nebuvo paaukštintas pareigose, nepaisant to, kad jis buvo vienas geriausių darbuotojų. Nurodo, kad prieš vienanašliškai nutraukiant darbo sutartį, oficialiame susirinkime su ieškovu dalyvavę asmenys gyrė ieškovo darbą ir už jį dėkojo. Taip pat prašė, kad ieškovas grįžtų, nes geri darbuotojau laukiami, pažadėjo, kad ieškovas bus priimtas atgal į Western Union kai tik pavyks susitvarkyti dokumentus su Migracijos departamentu.

3. Mano, kad jo tiesioginė vadovė V. K., neteisėtai išsiuntė direktoriaus pasirašytą 2019 m. gruodžio 3 d. el. laišką visiems Pinigų plovimo ir mokėjimų departamento darbuotojams (virš 70 darbuotojų), kuriame pabrėžė, kad įmonės vadovybė turėjo nutraukti sutartį su ieškovu. Laiške minima, kad nutraukimo priežastis yra nepakankami migracijos dokumentai, tačiau tai nėra ieškovo kaltė. Ieškovas mano, kad šis elektroninis laiškas netinkamas ir pažeidžia ieškovo asmeninę informaciją, kurios viešinti nenorėtų ieškovas. Pažymi, kad susitvarkęs migracijos dokumentus ieškovas bandė aplikuoti į tą pačią poziciją ar panašias pozicijas pas atsakovę, tačiau žmogiškųjų išteklių skyrius ieškovo paraiškas atmesdavo ir į pozicijas priimdavo naujus darbuotoju, kurie turi pažinčių su esamais darbuotojais, taip pat priimdami darbuotojų šeimos narius, kurie neturi patirties. Teigia, kad paraiškos ne tik buvo atmetamos, bet ieškovas niekada nesulaukdavo atsakymo iš žmogiškųjų išteklių skyriaus su išsamiu paaiškinimu, kodėl ieškovas nėra tinkamas atitinkamai pozicijai. Mano, kad ši situacija yra rasistinė diskriminacija. Pažymi, kad žmogiškųjų išteklių skyrius taip pat gavo ieškovo gyvenimo aprašymą ir ieškovas buvo informuotas, kad su juo susisieks kai ras jam tinkamą poziciją, atitinkančią ieškovo patirtį bei žinias. Mano, kad tai tiek ieškovo elgesio kodekso, tiek kitų teisės aktų pažeidimas.

4. Ieškovas nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), gimęs ir užaugęs (duomenys neskelbtini), yra tamsios odos bei turi ilgus plaukus. Mano, kad tai yra viena iš priežasčių, kad toks žmogiškųjų išteklių departamento elgesys, taikomas atrankų procesas yra rasizmas dėl ieškovo kilmės bei tautybės. Ieškovas tai jaučia ir kaip teigia, tai buvo ne kartą išreiškęs žmogiškųjų išteklių departamentui bei darbuotojui atsakingam už oficialų kasdienių bei mėnesinių ataskaitų pateikimą, tiek žodine, tiek rašytine forma. Ieškovas nurodo, kad dėl susidariusios situacijos 2019 m. gruodžio 3 d. išsiuntus laišką darbuotojams apie ieškovo atleidimą, ieškovas prarado savo privatumą. Teigia, kad kai vyko derybos tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovui nuvykus į Migracijos departamentą, ieškovas susitiko su atsakingais darbuotojais, kurie nurodė, kad atsakovė atsiųstu tam tikrus dokumentus, tokiu atveju bus galima išspręsti problemas, tačiau jokio bendradarbiavimo iš atsakovės nebuvo, atsakovė neišsiuntė dokumentų, todėl ieškovui departamentas negalėjo išduoti leidimo gyventi Lietuvoje. Teigia, kad Western Union žmogiškųjų išteklių skyrius paskutinio susitikimo metu primigtinai reikalavo nutraukti darbo sutartį.

5. Ieškovas teigia, kad dėl šios situacijos jis prarado savo būsimą kūdikį. Teigia, kad jo buvusi mergina tuo metu buvo nėščia. Nurodo, kad patirtas psichologinis spaudimas derybų metu darbe, darbo netekimas, baimė bei nuogąstavimai dėl neaiškios ateities, galimi finansiniai sunkumai toliau kuriant šeimą ir tuo metu abejotinas ieškovo, kaip vyro, gebėjimas susitvarkyti su pagrindinėmis atsakomybėmis nulėmė ieškovo buvusios merginos apsisprendimą nutraukti nėštumą. Ieškovas nurodo, kad prarado savo įvaizdį ir prestižą ir kaip darbuotojas, ir kaip žmogus. Teigia, kad atsakovas buvo informuotas apie tuo metu buvusį ieškovo merginos nėštumą.

6. Ieškovas teigia, kad dėl darbdavio elgesio jis buvo išstumtas iš darbo rinkos, pateko į sunkią finansinę padėtį, sutriko ieškovo fizinė bei psichinė sveikata. Teigia, kad ieškovo pažįstami analitikai, taip pat patyrė neetišką spaudimą, kadangi jiems buvo nurodyta, kad ieškovas niekada negalės grįžti į šią įmonę. Ieškovo manymu, kadangi ieškovui suteikta teisė dirbti, atsakovė turėjo patenkiti ieškovo prašymą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu atsakovė UAB „Western Union Processing Lithuania“ su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2016-10-14 atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 2791 su ieškovu, kuria ieškovas nuo 2016-10-24 pradėjo eiti analitiko pareigas. Remiantis pareigybės aprašymu, pagrindinės ieškovo, kaip analitiko, pareigos buvo stebėti ir analizuoti skaitmeninių operacijų veiklą, siekiant nustatyti galimus sukčiavimo modelius. 2019-11-19 atsakovas sužinojo, kad ieškovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties. Ieškovą įdarbinant, su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis ir prieš vieną darbo dieną buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovas pateikė leidimą gyventi Italijos Respublikoje patvirtinančius dokumentus bei Italijos Respublikoje išduotą užsieniečių tapatybės kortelę, tačiau ieškovas nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Bendrovė, siekdama nebetęsti pažeidimo, 2019-12-03 suorganizavo susitikimą su ieškovu ir susitikimo metu paaiškino ieškovui susiklosčiusią situaciją bei pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu papildomai išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovas raštu patvirtino pasiūlymo gavimą. Susitikimo metu ieškovui taip pat buvo pateikti sutikimo ir susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimo projektai, kad jis galėtų juos peržiūrėti ir apmąstyti pasiūlymą. Ieškovo taip pat buvo paprašyta nevykdyti darbo funkcijų iki 2019-12-10. Darbo funkcijų nevykdymo laikotarpiu ieškovui buvo mokamas jo darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Kadangi ieškovas negalėjo vykdyti darbo pareigų dėl objektyvių priežasčių, siekiant netęsti pažeidimo, ieškovas nedelsiant turėjo pasiimti asmeninius daiktus ir palikti bendrovės patalpas. Siekdama, kad ieškovo kolegos pastebėję, jog ieškovo nėra darbo vietoje nesuprastų situacijos netinkamai, ieškovo vadovė informavo kitus komandos narius, kad bendrovė turėjo atsisveikinti su darbuotoju dėl priežasčių, nesusijusių su jo darbo rezultatais, ar bet kokiu kitu elgesio pažeidimu.

8. 2019-12-04 atsakovas su ieškovu turėjo antrąjį susitikimą. Šiame susitikime buvo pateikta daugiau informacijos apie ieškovo padėtį, atsakovas patarė, kokie dokumentai reikalingi siekiant įgyvendinti migracijos procedūras pagal teisės aktų reikalavimus ir kokie galėtų būti tolesni jo žingsniai jiems gauti. Atsakovas nurodė, kad bendrovė yra pasirengusi jį palaikyti vykstant procesui su Migracijos Departamentu ir įdarbins jį, kai tik bus sutvarkyti visi dokumentai. Tačiau šio susitikimo metu ieškovas neparodė geranoriškumo ir bendradarbiavimo. Atsakovas bandė paaiškinti, kad bendrovė yra tokioje padėtyje, kurioje būtina nedelsiant nutraukti darbo sutartį, o nepasiekus abipusio susitarimo, ieškovo darbo sutartis turės būti nutraukta kitu pagrindu (darbdavio valia), o pasiūlymas jį įdarbinti negalios.

9. Nurodo, kad kadangi, penkių darbo dienų terminas apsvarstyti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu suėjo 2019-12-10, ieškovas buvo kviečiamas susitikti ir 2019-12-10, tačiau į susitikimą jis neatvyko. 2020-12-11 įvyko ieškovo ir atsakovo susitikimas. Ieškovas per susitikimą pareiškė, kad nepasirašys jokių dokumentų ir nesutinka nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu. Ieškovas susitikimo metu pradėjo daryti spaudimą atsakingiems kolegoms, kad nebūtų nutraukta jo darbo sutartis ir grasino atsakovui, kad nutraukus darbo sutartį jis kreipsis į žiniasklaidą ir paskleis neigiamą informaciją, kuri būtų nenaudinga atsakovui. Nepasiekus bendro sutarimo, 2019-12-11 susitikimo metu atsakovas įteikė ieškovui įsakymą, kuriame buvo nustatyta, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 str. pagrindu (darbdavio valia). Kadangi ieškovas atsisakė raštu patvirtinti, kad gavo įsakymą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, į tą patį susitikimą buvo pakviesti papildomi liudytojai (darbuotojai), kurie patvirtino faktą, kad ieškovui buvo įteikti dokumentai.

10. Pačioje susitikimo pabaigoje ieškovas atsistojo prieš kitus kolegas ir pasakė kalbą, nurodydamas, kad atsakovas daro blogus dalykus bei, kad apie tai jis paskelbs viešai. To paties susitikimo metu ieškovui bendrovė laikydamasi nediskriminavimo politikos nurodė, kad ieškovas galės pretenduoti į atviras pozicijas bendrovėje, tačiau bendrovė vykdys įprastą įdarbinimo procesą ir bendrovė neįsipareigoja jo įdarbinti. Po susitikimo, ieškovas pareiškė, jog jis yra iš (duomenys neskelbtini) ir, kad jie pamatys, ką tai reiškia (leisdamas suprasti, kad kalba apie (duomenys neskelbtini) vykstančius sprogimus ir įvairius išpuolius). Tai buvo pasakyta susitikime dalyvavusiems darbuotojams L. Č. ir V. C. Atsakovas šį ieškovo pareiškimą suprato kaip grasinimą. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas 2019-12-11, t. y. prieš tris darbo dienas įteikiant įsakymą susitikimo metu, kurio gavimą Ieškovas atsisakė patvirtinti raštu. Kadangi susitikimo metu ieškovas atsisakė pasirašyti, kad gavo įsakymą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, tie dokumentai jam buvo vežami pristatymui du kartus: 2019-12-13 ir 2019-12-16, tačiau nesėkmingai, nes kurjeris negalėjo įeiti į pastatą ir susisiekti su ieškovu jo telefono numeriu (ieškovas neatsiliepė), taip pat, buvo išsiųstas el. laiškas ieškovo el. paštu, tačiau atsakymas iš ieškovo nebuvo gautas.

11. 2019-12-16 ieškovui buvo sumokėta jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija ir kitos pagal įstatymus privalomos sumokėti sumos. Remiantis 2019-12-11 atsakovo įsakymu ieškovui buvo nurodyta nevykti į darbą nuo 2019-12-11 iki 2019-12-16, mokant jam darbo užmokestį. 2019-12-17 bendrovė informavo Valstybinę darbo inspekciją apie tai, kad siekdama nebetęsti pažeidimo 2019-12-16 su ieškovu nutraukė darbo sutartį DK 59 str. pagrindu ir nurodė visas faktines aplinkybes.

12. Nurodo, kad ieškovo teiginys, kad bendrovė nebeįdarbino jo dėl rasinės diskriminacijos yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, nes jis bendrovėje dirbo tris metus ir per visą darbo laikotarpį atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokių skundų dėl tariamos diskriminacijos. Atsakovas yra tarptautinė bendrovė, kurioje dirba asmenys iš įvairių pasaulio šalių, todėl bendrovė vadovaudamasi savo vertybėmis ir laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų, jokiu būdu nediskriminuoja jokio darbuotojo, įskaitant ieškovą. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 207 asmenų iš įvairių pasaulio valstybių. Bendrovė vienodai gerbia visų tautybių asmenis, bendrovei kaip darbdaviui, svarbiausia darbuotojų kompetencija, išsilavinimas, dalykinės savybės. Bendrovė dalyvaudama darbo santykiuose jokiais pagrindais nediskriminuoja kandidatų pretenduojančių į poziciją bendrovėje ir / arba jau dirbančių bendrovėje darbuotojų. Bendrovė vadovaujasi lygybės, nediskriminavimo principais ir tai yra visuotinai įtvirtinta Bendrovės darbuotojų vadovo 2.14 skyriuje; Bendrovės darbuotojų vadovo 2.14 skyriuje yra nustatyta, kad „įmonėje draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, etninės kilmės, <...>, ar kitos rūšies netinkamas elgesys dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo darbo gebėjimais“; „Laikydamasi diskriminacijos draudimo, Įmonė įsipareigoja: taikyti vienodus atrankos kriterijus ir įdarbinimo sąlygas“; Bendrovės darbuotojų vadovo 2.15 skyriuje yra įtvirtinta, kad „tikimasi, kad visi darbuotojai savo darbą atliks mandagiai ir profesionaliai, prisidėdami prie bendradarbiaujančios ir našios darbo aplinkos. Įmonė įsipareigojusi išlaikyti darbo aplinką, kurioje nebūtų diskriminacijos, bauginimo ir priekabiavimo. Priekabiavimas yra griežtai draudžiamas ir laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes jis gali pakenkti asmens darbo rezultatams ar sukurti bauginančią, priešišką ar užgaulią darbo aplinką. Kiekvienas darbuotojas turi gerbti savo kolegų teises“. Bendrovė labai rimtai žiūri ir reaguoja į galimą diskriminaciją ir jokiu būdu jos nepateisina bei vadovaujasi nediskriminavimo principais; bendrovėje yra nustatytos bendrosios darbuotojų įdarbinimo gairės, kuriose nustatyta, kad „Bendrovė visiems darbuotojams ir kandidatams dirbti bendrovėje sudaro vienodas įsidarbinimo galimybes nepriklausomai nuo <...> rasės, <...>, nacionalinės kilmės, <...>“.

13. Pažymi, kad atsakovas 2019-12-10 el. laiške nurodė, kad kai ieškovas susitvarkys migracijos klausimus, tuomet bendrovė galėtų vėl jį įdarbinti, tačiau šis laiškas nėra besąlyginis atsakovo įsipareigojimas įdarbinti ieškovą į konkrečias pareigas, nes atsakovas sudarydamas darbo sutartis laikosi bendrovės bendrųjų darbuotojų įdarbinimo gairių ir atsakovas 2019-12-11 susitikime nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo neadekvačius veiksmus ir nebendradarbiavimą, pasiūlymas įdarbinti nebegalioja. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra ne kartą pažeidęs bendrovėje nustatytą darbo tvarką. Pavyzdžiui, ieškovas ne kartą pažeidė bendrovės taksi politiką, vėluodavo į darbą, neatliko privalomo sveikatos patikrinimo ir pan. Buvusi ieškovo vadovė kitus kolegas informavo apie ieškovo darbo sutarties nutraukimą tam, kad bendrovė būtų tikra, kad ieškovo kolegos nesuprato situacijos netinkamai ir, kad apsaugotų ieškovo reputaciją bei, kad toks staigus ieškovo atsisveikinimas su bendrove neatrodytų kaip darbuotojo atleidimas dėl priežasčių, susijusių su jo darbo rezultatais ar elgesio pažeidimu; bendrovė itin jautriai reaguoja į įvairius grasinimus, ypač tokius kaip ieškovo pasakymą apie tai, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir, kad jie pamatys, ką tai reiškia, nes 2019-10-06 prie bendrovės pastato (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas labai galingas sprogmuo, o ant sienų buvo išteplioti nacistiniai užrašai. Taigi, tokio pobūdžio ieškovo pasisakymai ir grasinimai yra itin jautriai vertinami ir visiškai prieštaraujantys bendrovės vertybėms, o bendrovė visomis priemonėmis stengiasi apsaugoti savo darbuotojus sudarydama jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas.

14. Nurodo, kad ieškovo komentaras, kad atsakovas jam nepateikė detalios darbuotojo darbo apžvalgos yra nepagrįstas, nes atsakovas elgėsi taip, kaip numatyta DK 65 str. Atsakovas visiškai nesutinka, kad ieškovas buvo diskriminuojamas. Ieškovas nebuvo įdarbintas į bendrovę dėl jo būdo savybių, netinkamo elgesio, taip pat dėl to, kad bendrovė nebegali pasitikėti tokiu asmeniu ir toks atsakovo sprendimas neturi būti laikomas neteisėtais veiksmais dėl aukščiau išvardintų argumentų. Ieškovas ieškinyje reikalauja 55.500.000 EUR materialinės kompensacijos už jam neva padarytos žalos atlyginimą, tačiau jis nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta tokio dydžio turtinė arba neturtinė žala. Ieškovas nurodo, kad ieškinys yra prieš atrankų procesą bendrovėje ir, kad bendrovė nepriimdama ieškovo į darbą, taip jį diskriminavo, elgėsi neteisėtai ir t.t. Atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais ir neteisėtais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas padarė kokį nors teisės pažeidimą apskritai. Be to, ieškovas nepateikė, nenurodė ir net neegzistuoja jokie įrodymai, kurie galėtų patvirtinti ieškovui kilusią neturtinę ar turtinę žalą. Beje, ieškovas nenurodo, kokio pobūdžio žalos – turtinės ar neturtinės – yra prašoma. Ieškovas neįrodė nei vienas iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu ieškovas K. M. B. E. bei jo atstovas Eimantas Šriupša palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

16. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Western Union Processing Lithuania“ atstovai advokatas Giedrius Abromavičius, advokato padėjėja Giedrė Cesiulytė nesutiko su ieškiniu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Teismo posėdžio metu liudytojas V. C. paaiškino, kad komandoje kurioje dirbo K. yra apie 70 darbuotojų (duomenys neskelbtini), yra skyrių vadovai, komandų vadovai ir specialistai, vienas iš jų K. Liudytojas tiesiogiai su ieškovu neturėjo nei darbinių nei asmeninių santykių, išskyrus tuos kelis kartus kai dalyvavo susitikimuose. Liudytojas dalyvavo susitikime kai buvo sprendžiamas K. įdarbinimo klausimas. Personalo skyrių informavus, kad įdarbinant buvo įsivėlusi klaida, tam kad išspręsti ieškovui buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir kitų keletą variantų. Vienas iš variantų buvo 6 mėnesių išeitinė kompensacija, tam kad susitvarkyti visus dokumentus, buvo ir kita opcija, nes K. minėjo, kad gali greičiau susitvarkyti dokumentus. Ieškovui buvo duota laiko apmastyti sprendimus, neatleidžiant iš darbo. Pasibaigus apmastymo laikui, buvo susitikimas antrą kartą. Antro susitikimo metu nepavyko šalių susitarimu nutraukti sutarties, tuomet sutartis nutraukta vienašališkai. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad personalo skyriaus vadovė pranešė, kad įdarbinimo dokumentai nėra tvarkingi. Nurodė, kad K. atsisakė abipusio susitarimo pagrindu nutraukti sutartį, dėliojo sprendimus kartu, tačiau jis atsisakė pagalbos. Asmeninių priekaištų dėl darbo ieškovui neturėjo. Pažymėjo, kad paaukštinimas darbe vykdomas pagal atsitinkamus kriterijus, taip pat atliekama darbo užmokesčio peržiūra. Pažymėjo, kad kiek žinoma, K. turėjo keletą įspėjimų ir situacijų su darbuotojais kai buvo pakeltas balsas, nevykdoma instrukcijų. K. demonstravo gerus rezultatus ir dažnai buvo TOP darbuotojas. Paaiškino, kad nutraukus sutartį buvo aiškiai nurodoma, kad įdarbinimas iš naujo į tuo metu atviras pozicijas. Nėra laikoma pozicija, kokia atvira pozicija į tokią ir gali kandidatuoti. Ir tai negarantuoja pozicijos gavimo, vyksta konkursas. Nurodė, kad įmonė įdarbina daug darbuotojų, kurie neturi patirties, tai yra normali praktika. Kalbant apie rezultatus, svarbu ne tik rezultatas, bet ir kaip jis pasiekimas. K. asmeninės savybės trukdė sklandžiam darbui, tokios kaip pakeltas balsas, nurodymų nevykdymas, piktnaudžiavimas kompanijos padėtimi, taksi naudojimas ir kiti elgsenos elementai. Liudytojas pažymėjo, kad antrojo susitikimo buvo bandoma ieškoti sprendimo, K. laikėsi tik savo reikalavimo, kad nereikia nutraukti darbo sutarties. To nepasiekus užsiminė iš kokios šalies yra. Čia tas momentas kai pasijuto grėsmingai. K. tvardėsi, pirmojo susitikimo metu ypač, nes kartu ieškojo variantų. Po pirmojo susitikimo susidarė įspūdis, kad galima ieškoti bendro sprendimo. Antras susitikimas prasidėjo panašia emocija, bet K. reikalavo savo, nebuvo jokių kompromisų. Nurodė, kad jam nėra žinoma jokių skundų, jog ieškovas būtų juos teikęs jam ar kitiems darbuotojams dėl ieškovo diskriminacijos. Teigė, kad parašyti raštą pažado nebuvo. Įdarbinimas būtų susijęs su tuo metu laisvomis pozicijomis. Vykdoma daug atrankų, yra standartinis įdarbinimo procesas, kuris prasideda nuo aplikacijų ir yra vykdoma personalo atrankos. Personalo atranka vykdo pirminį vertinimą ir tuomet atrinktus kandidatus siūlo vadovams. Svarbu ne tik rezultatai, bet ir kaip jie pasiekiami. Vienintelis atvejis gal buvo kai žodžiu apsitarė, kad K. pateisina savo veiksmus dėl kultūrinių skirtumų (pakeltą balsą, nepagarbą darbuotojams). Dėl pakelto balso situacijų buvo apmažėję.

18. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad apie tai, jog ieškovas neturi leidimo gyventi Lietuvoje ją informavo personalo vadovė. Susitikimai su ieškovu vyko kas antrą savaitę ir K. grįžęs po atostogų pasakė, kad jį neramina situacija dėl jo leidimo gyventi Lietuvoje. Liudytoja jam nurodė, kad jis turi kreiptis į personalo vadovę. Tuo metu L. Č. buvo personalo vadovė kuri buvo atsakinga už komandą. K. dirbo gerai kas liečia tiesioginį darbą, jis buvo ne vieną mėnesį nominuotas kaip TOP darbuotojas, tačiau buvo nusiskundimų dėl asmeninio elgesio. Ieškovą buvo įspėję, davė rašyti ne vieną pasiaiškinimą. Buvo keli dėl vėlavimo ar neatvykimo į darbą, dėl elgesio su kitais kolegomis. Jokių nusiskundimų dėl rasizmo liudytoja, kaip buvusi tiesioginė ieškovo vadovė, nebuvo sulauksi. Paaiškino dėl užduočių skirstymo ir nurodė, kad, jog žmogus galėtų daryti šitą darbą turėjo atitikti tam tikrus kriterijus, kriterijai buvo viešai skelbiami. Ir tie žmonės kurie atitiko pagal kriterijus buvo paskirti atliktį šį darbą. Jokių skundų dėl psichologinio spaudimo liudytoja nesulaukė, bet klausimai dėl darbų paskirstymo buvo nuolatos aptariami. Susitikimų metu paaiškindavo, kodėl taip skirstomi darbai. Visi darbuotojai turi pakankamai kvalifikacijos, kad dirbtų darbą kurį dirba. Pažymėjo, kad personalo vadovė jai pranešė, kad turėsime nutraukti sutartį su K., buvo informuota, kad po pokalbio turėsime padėti K. susirinkti daiktus ir paimti darbo ženklelį. Dirbama atviroje aplinkoje, kiti darbuotojai dirba aplinkui, toks darbuotojo išvedimas neliko nepastebėtas. Pasitarus su personalo vadove, tam, kad nesukelti nepagrįstų įtarimų kitiems darbuotojams, liudytojos komandos dalis buvo informuota, kad išlydėjome K. Komanda turėjo būti informuota. Pažymėjo, kad darbuotojai priimami dažnai, o kalbos padengimui reikia apie 8 darbuotojų kalbančių italų kalba. Ieškovo priėmimo į darbą procese liudytoja nedalyvavo. Darbuotojų metiniai atlyginimų padidinimai yra konfidenciali informacija. Nurodė, kad ieškovo darbo rezultatai visada buvo geri, asmeninis elgesys visada buvo panašus. Įspėjimas buvo duotas dėl pavėlavimo į darbą, tai kurį laiką vėlavimų nebuvo, bet kiti elgesio ypatumai išliko.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. nurodė, kad pagal savo atsakomybes yra įtraukiama į labiau kompleksinius kausimus susijusius su darbuotojais ir šiuo atveju su liudytoja susisiekė kolegė, kuri atsakinga už įdarbinimo/išdarbinimo procesus ir dokumentų ruošimą R. V. Su migracijos departamentu bendravo keletą kartų, informavo ir darbo inspekciją. R. V. bendravo. Pradžiai siūlė šalių susitarimų išmokant pilną išmoką ir priimti į darbą kai ieškovas turės tam reikalingus dokumentus, tačiau susitarti nepavyko. Tai nebuvo pažadas, tai buvo pasiūlymo dalis. Liudytoja dirbo kaip personalo partnerė ir organizacijoje buvo atsakinga už darbuotojų priežiūrą iš personalo pusės. Buvo įtraukiama į kompleksinius klausimus su darbuotojais. Mes konsultavosi su migracijos departamentu dar prieš pranešant ieškovui. Dėl to, kad darbuotojo įdarbinimo dokumentai nėra tvarkingi, neturi teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje. Darbuotojas turi būti atleistas ir tada prašyti galimybės įsidarbinti. Negali būti ir įdarbintas ir prašyti būti įdarbintu. Įdarbinant ieškovą liudytoja nedalyvavo. Sužinojus faktus, suorganizavo susitikimą su vadovu, aptarė situaciją, išsiaiškino detales su migracijos tarnyba ir ieškojo sprendimo kaip teigiamai šią situaciją išspręsti, siūlė šalių susitarimu išmokant 6 mėnesių išeitinę. Susitikimo metu, dalyvaujant V. C., buvo pristatyta situacija. Po konsultacijų su migracijos departamentu žinojo, kad dokumentų susitvarkymas gali užtrukti iki 6 mėnesių. Pirmasis susitikimas vyko konstruktyviai: klausimų iš ieškovo nebuvo, buvo suteiktos 5 d. d. apsvarstyti pasiūlymą. Siūlė nelaukti tų 5 dienų užduoti klausimus eigoje. Ieškovas į susitikimą neatvyko, nukėlė paskutinę dieną. Jo prašymu pavėlino į darbo pabaigą. Susitikimo metu ieškovas nesutiko su pasiūlymu, reikalavo, kad įmonė išlaikytų jo sutartį ir pareigybę, kėlė klausimus dėl migracijos tarnybos. Buvo pakviesta R. V. ieškovui paaiškinti, kad ieškoma būdų, tačiau tai nėra įmanoma šioje situacijoje išlaikyti darbo sutartį. Tas susitikimas baigėsi, kad ieškovas nesutiko su pasiūlymu. Ieškovui buvo nurodyta, kad tokiu atveju vis tiek įvyks darbo sutarties nutraukimas. Tam, kad tai būtų teisiškai tvarkinga inicijuojama darbdavio valia. Ieškovui buvo pateikti dokumentai ir ieškovas išvyko. Suorganizavo dar vieną susitikimą, kurio metu ieškovas atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus ir buvo pasipiktinęs procesu. Tokiu atveju kvietė liudytojus. Ieškovas atsistojo ir pakeltu balsu pasakė savo poziciją, buvo piktas emociškai emocionalus, naudojo kūno kalbą, pakeltą toną, nebuvo jauku. Ieškovas grasino žiniasklaida ir pasakė, kad yra iš (duomenys nesklebtini) ir jūs sužinosite ką tai reiškia.

20. Teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja R. V. paaiškino, kad K. pradėjo dirbti 2016 m. Liudytoja įdarbinimo procese nedalyvavo. 2019 m. rudenį į liudytoją kreipėsi vadovybė po to buvo kreiptasi į migraciją ir ten kilo problemų dėl ieškovo dokumentų. Liudytoja pasiūlė panagrinėti situaciją ir pasakė, kad susisieks su K., patikrino dokumentus ir pakvietė K. susitikti. Susitikimo metu padarė K. turimų dokumentų kopijas ir pasakė, kad reikės laiko įvertinti dokumentus ir po to pasikalbėsime. Dokumentai buvo tie patys kaip ir asmens byloje, ne ES piliečio pasas ir Italijoje išduota kortelė. Liudytoja detaliai bandė išsiaiškinti kortelės, kuri išduota Italijoje, pagrindą, tai buvo kortelė išduota mokslų pagrindu. Gavus dokumentus baigė pokalbį ir pasakė, kad reikia pasitikslinti su institucija. Pradėjo konsultacijas su migracija ir užimtumo tarnyba. Esminis atsakymas buvo iš Užimtumo tarnybos, kad K. turimais dokumentais dirbti negalima. Jis gali būti Lietuvoje, bet negali dirbti. Gavus tą informaciją kreipės į personalą ir pradėjo galvoti kaip spręsti situaciją, kadangi buvo nustatytas pažeidimas ir negalėjo tęsti pažeidimo. Užimtumo tarnyba nebūtų priėmusi dokumentų leidimo dirbti. Dėl to nusprendė nutraukti darbo santykius. Pasiūlė K. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pasiūlant 6 mėnesių išeitinę. Šis pasiūlymas buvo pristatytas K. Pagal darbo kodeksą buvo suteiktas 5 dienų laikotarpis apsvarstyti. K. pasiūlymo atsisakė ir kito susitikimo metu (liudytoja nedalyvavo) jis nesutiko. Kadangi pasiūlymas nebuvo priimtas buvo paruošti dokumentai pagal Darbo kodekso 59 str. Darbdavys įspėjo prieš 3 dienas apie darbo sutarties nutraukimą ir išmoka 6 mėnesių išeitinę. K. atsisakė pasirašyti dokumentus, jie buvo išsiųsti kurjeriu, tačiau įteikti nepavyko ir nepaisant to privalėjo šį sprendimą įvykdyti. Tuo pat metu kreipėsi į darbo inspekciją su pranešimu apie nustatytą pažeidimą ir informaciją kokių veiksmų imasi. Gerai nepamena, bet sužinojo apie problemą 2019 m. spalį. Ši situacija buvo neeilinė ir kompleksinė abiems šalims, iš savo pusės pradėjo tyrimą ir konsultacijas maždaug spalio pradžioje ir tai užtruko mėnesį. Tam kad siųsti migracijos departamentui raštą įdarbinamas asmuo turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir esant K. tuometiniam statusui dokumentai būtų atmesti. Tai patvirtino migracijos departamentas. Asmuo dirbantis neturint leidimo negali būti traktuojamas kaip kandidatas ir kreiptis dėl leidimo. Konsultacijos buvo telefonu. Skambino kelis kartus į abi institucijas. Visus kartus buvo pateiktas vienodas atsakymas. Nurodė, kad ji nesprendė dėl charakteristikos ieškovui išdavimo, buvo išduoti privalomi duomenys. Teigė, kad pagal ieškovo profilį trūko užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečių ir to sprendimo pagrindu išduodamo leidimo. Nustačius pažeidimą, kad K. trūksta leidimo, norint gauti trūkstamus dokumentus užtruktų mažiausiai du mėnesius (skubos tvarka). Negalėjo tęsti pažeidimo ir tęsti darbinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

21. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. M. E. 2016 m. spalio 14 d. darbo sutarties su atsakove UAB „Western Union Processing Lithuania“ pagrindu dirbo analitiko pareigose. Ieškovo įsipareigojo vykdyti darbo funkcijas, įskaitant, bet neapsiribojant, numatytas darbuotojo pareigybės aprašyme, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbo saugos instrukcijų ir kitų bendrovės vidaus lokalinių aktų, su kuriais jis supažindintas. Sutartimi sulygta dėl kitų būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

22. Ieškovui dirbant pas atsakovę paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovas neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ši aplinkybė darbdaviui paaiškėjo 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesį.

23. 2019 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas darbdavio UAB „Western Union Processing Lithuania“ įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia, kuriame nurodoma, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama DK 59 straipsnio nuostatų pagrindu – darbdavio valia. Įsakoma išmokėti ieškovui K. M. E. 6 (šešių) mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kuri lygi 9 976 Eur (bruto).

24. Ieškovas iš esmės neginčija aplinkybių, jog jam buvo žinoma, kad bus inicijuojamas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Ieškovas reiškia reikalavimus dėl įpareigoti atsakovą grąžinti jį į darbą bei jį paaukštinti, priteisti 55 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Pagrindiniai argumentai į ką apeliuoja ieškovas – tai, jog darbdavys nustatęs, jog ieškovas neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, ieškovo teigimu, nebendradarbiavo su ieškovu bei kitomis institucijomis, kad situacija būtų išspręsta, ieškovą diskriminavo bei elgėsi rasistiškai ieškovo atžvilgiu. Mano, kad tiek skirstant darbus, tiek atrenkant darbuotojus ieškovas buvo diskriminuojamas dėl rasės.

25. DK 59 straipsnio, kurio pagrindu buvo nutraukta sutartis su ieškovu nurodoma, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

26. Teisės doktrinoje nurodoma, kad DK 59 straipsnio norma reikalauja, kad sprendimas komentuojamojo straipsnio pagrindu nutraukti darbo sutartį būtų pagrįstas tam tikra gana svarbia priežastimi, kuri galėtų nulemti sutarties nutraukimą. Tik toks šios nuostatos aiškinimas būtų suderintas su ES pagrindinių teisių chartijos 30 straipsniu ar TDO konvencija Nr. 158 dėl darbo sutarčių nutraukimo. Priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio valia gali būti susijusi ir su darbdavio padėtimi, pokyčiais ir su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe ar kvalifikacija. <...> Draudžiama taikyti atleidimą iš darbo diskriminaciniais motyvais, t. y. dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 235).

27. DK 26 straipsnis (ginčui aktuali redakcija) įtvirtina tiek tiesioginės, tiek netiesioginės diskriminacijos draudimą bei lygių galimybių principo įgyvendinimo pagrindus. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose išaiškinta, kad diskriminacija yra tie atvejai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje C-177/10 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas bendruosius principus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio („Diskriminacijos draudimas“), pagal kuriuos tam, kad iškelta problema nulemtų 14 straipsnio taikymą, nurodė, kad turi egzistuoti skirtingas asmenų, esančių panašiose (palyginamose) situacijose, traktavimas. Toks nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo; kitaip tariant, jeigu juo nėra siekiama teisėto tikslo arba jei nėra pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Valstybė naudojasi vertinimo laisvės ribomis, vertindama, ar skirtumai panašiose situacijose pateisina nevienodą požiūrį ir kokiu mastu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Burden prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13378/05; 2010 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09 ir Nr. 32684/09; kt.).

30. Diskriminacijos darbo teisėje draudimas apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją, kurių turinį atskleidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacijos sąvoka apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Šio straipsnio 9 dalis tiesioginę diskriminaciją apibrėžia kaip elgesį su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus šios dalies 1–9 papunkčiuose nurodytus atvejus. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (nurodyto straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020, 41 punktas).

31. Diskriminavimo bylose paprastai nebūna tiesioginių įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų tvirtinti, kad darbdavys veikė iš diskriminacinių paskatų. DK 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo – nagrinėjant nediskriminavimo bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis nustato, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. civilinė byla Nr. e3K-3-286-943/2021).

32. Tiriant įrodymus, nustatyta, kad kaip minėta, ieškovui dirbant pas atsakovę buvo nustatyta, jog ieškovas neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja R. V. bei šios aplinkybės neneigė ieškovas, ieškovui 2016 m. su atsakove sudarant sutartį, jis pateikė ne ES piliečio pasą (ieškovas yra iš (duomenys neskelbtini)) bei Italijoje išduotą dokumentą, leidžiantį mokytis, tačiau leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje ieškovas įsidarbinant neturėjo, darbdaviui šių duomenų neatskleidė. Taigi, 2019 metais paaiškėjus nurodytai aplinkybei, darbdavys ėmėsi priemonių išsiaiškinti kilusią situaciją, bendravo su valstybinių institucijų atstovais – Užimtumo tarnybos, Migracijos departamento. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. V., kuri dirba su įmonės žmogiškaisiais ištekliais bei pati tiesiogiai kontaktavo su šiomis įstaigomis. Nėra ginčo ir dėl aplinkybės, jog buvo organizuojami darbdavio atstovų bei ieškovo susirinkimai, siekiant išspręsti kilusią situaciją, ieškoma sprendimo būdų.

33. Pažymėtina, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja specialus teisės aktas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Taip pat leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuose teisės aktuose aptariamos teisinės situacijos kai siekiama gauti leidimą dirbti pas darbdavį, šiuo atveju teisinė situacija buvo tokia, jog ieškovas jau dirbo pas darbdavį neturėdamas tam leidimo ir šių duomenų įsidarbinimo metu neatskleisdamas darbdaviui.

34. Susiklosčius tokiai teisinei situacija darbdavys 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymą dėl darbo funkcijų vykdymo sustabdymo bei nurodė nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovui neatvykti į darbą (Įsakymo 1 punktas). Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad darbo funkcijų vykdymo sustabdymo laikotarpiu K. M. E. yra mokamas jo darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Kaip minėta, darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 16 d. darbdavio valia, atitinkamai jam išmokant 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę. Byloje taip pat yra duomenys, kad 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu darbdavys UAB „Western Union Processing Lithuania“ pranešimu informavo Valstybinę darbo inspekciją dėl nustatytų aplinkybių ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškėjo, jog jų darbuotojas K. M. E., dirba įmonėje pažeidus užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką. Nurodoma, kad sužinojus šias aplinkybes bendrovėje buvo atliekamas tyrimas, aiškinamasi kokiu tikslu ieškovas turi Italijoje išduotą užsieniečio kortelę bei kitos aplinkybės.

35. Tik išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes darbdavys priėmė sprendimą atleisti ieškovą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog darbdavys nustatęs, kad ieškovas neturi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, ėmėsi racionalių ir pagrįstų priemonių situacijai išsiaiškinti, skyrė ieškovui pakankamai laiko pateikti savo poziciją bei galimus sprendimo būdus.

36. Viena aplinkybių, kuria ieškovas grindžia darbdavio netinkamą elgesį su juo yra ta, jog darbdavys elektroniniu laišku informavo kitus darbuotojus apie tai, jog su ieškovu atsisveikinama dėl tam tikrų dokumentų trūkumo. Tai, kad darbdavys išsiuntė laišką kitiems skyriaus darbuotojams, nurodant, jog su ieškovu pradedamas darbo sutarties nutraukimas dėl migracijos dokumentų trūkumų bei padėkodamas laiške ieškovui dėl jo kasdienio darbo (V. K. elektroninis laiškas 2019 m. gruodžio 3 d.), teismo vertinimu, nors galbūt ir perteklinė priemonė, tačiau nėra diskriminuojantis ar kitaip žeidžianti ieškovą, laiške nurodyta minimali bendro pobūdžio informacija. Kaip posėdžio metu nurodė liudytoja, buvusi tiesioginė ieškovo vadovė, V. K. ieškovas kartu su kolegomis sėdėjo atviro tipo biure, todėl laiškas buvo išsiųstas dėl kolegų informavimo. Toks laiško išsiuntimo tikslas, teismo nuomone, buvo tinkama priemonė siekiant išvengti papildomo sąmyšio, nors kaip minėta galbūt ir perteklinė, bet tikrai ne žeidžianti ar diskriminuojanti ieškovą.

37. Apibendrinant pagal aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog darbdavys paneigė ieškovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovas buvo atleistas dėl diskriminacinių priežasčių. Byloje nustatyta laibai aiški ir konkreti priežastis dėl ko ieškovas buvo atleistas, t. y. dėl to, jog ieškovas neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, kitaip tariant su ieškovu sudaryta darbo sutartis iš esmės buvo neteisėta, nes ieškovas Lietuvos Respublikoje dirbti negalėjo. Tokia atleidimo priežastis, teismo vertinimu, atitinka svarbią priežastį darbdavio iniciatyva baigti darbo teisinius santykius ir darbdavys, atleisdamas ieškovą, pagrįstai taikė DK 59 straipsnio. Pažymėtina, kad nuo aplinkybių apie tai, jog ieškovas neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, paaiškėjimo iki ieškovo atleidimo praėjo 2 – 3 mėnesiai. Pagal bylos duomenis, liudytojų paaiškinimus matyti, jog darbdavys dėjo pastangas, kad situacija būtų išspręsta. Siūlė ieškovui įvairius darbo sutarties nutraukimo būdus jam palankiomis sąlygomis. Darbdavio atsakingumą sprendžiant susidariusią situaciją pagrindžia ir tai, jog darbuotojui buvo išmokėta šešių vidutinių dydžių išeitinė išmoka. Apibendrinant, teismas nenustatė jokių darbdavio veiksmų, kurie patvirtintų, jog ieškovas pagal DK 59 straipsnį atleistas neteisėtai ir nepagrįstai.

38. Be kita ko, byloje ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priimti ieškovą į darbą bei jį paaukštinti. Grįsdamas darbdavio diskriminaciją jo atžvilgiu, ieškovas nurodo, kad jis nebuvo pakankamai vertinamas kaip darbuotojas, per trejus darbo metus nebuvo paaukštintas. Be to mano, kad darbdavys turėjo jį iš naujo priimti į darbą bei paaukštinti.

39. Visų pirma, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas buvo vertinamas kaip darbuotojas, būtina aptarti jo darbo teisinių santykių pas šį darbdavį dinamiką, t. y. kaip keitėsi vienas esminių darbo teisinių santykių elementų – darbo užmokestis. Šis rodiklis, teismo vertinimu, yra objektyvus kriterijus nustatant darbdavio požiūrį į darbuotoją, ieškovo kaip darbuotojo vertinimą. Pagal darbdavio pateiktą su ieškovu sudarytą 2016 m. spalio 14 d. darbo sutartį matyti, kad pradinis su ieškovu sulygtas darbo užmokestis bruto buvo 850 Eur bei numatyti mokėti priedai (darbo sutarties 3 punktas). Šalių susitarimu nuo 2016 m. spalio 24 d. ieškovui darbdavys įsipareigojo mokėti 150 Eur priedą prie mėnesinio darbo užmokesčio už užsienio kalbos (italų) vartojimą tiesioginėms pareigos vykdyti. Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbdavys šalių susitarimu įsipareigojo mokėti 250 Eur priedą prie mėnesinio darbo užmokesčio už užsienio kalbos vartojimą tiesioginėms pareigoms (už italų kalbą). Nuo 2018 m. kovo 1 d. padidintas ieškovo bazinis darbo užmokestis iki 892, 50 Eur bruto. nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovo mėnesinis darbo užmokestis padidintas iki 1 150, 43 Eur sumos bruto, nuo 2019 m. kovo 1 d. darbo užmokestis padidintas iki 1 184, 95 eur sumos bruto, pagal šiuos duomenis matyti, kad per trejus darbo metus ieškovo darbo užmokestis buvo keliamas keturis kartus, taip pat už kalbos įgūdžius mokėtas priedas, kuris taip pat didintas. Ieškovo bazinis darbo užmokestis per šį laikotarpį pakilo nuo 850 Eur iki 1 184, 95 Eur, kas sudaro net 28 procentų darbo užmokesčio augimą, taip pat, kaip minėta, buvo mokamas ženklus priedas už kalbos įgūdžius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone, darbdavys paneigė ieškovo nurodomą aplinkybę, jog ieškovas nebuvo vertinamas ar net diskriminuojamas, kaip darbuotojas. Tai, kad ieškovui nebuvo siūlomos kitos pareigos nepagrindžia jo diskriminavimo, ieškovas nenurodė kokių konkrečių pareigų jis siekė, todėl net nėra pagrindo vertinti, jog ieškovui buvo apribotas karjeros siekimas. Paiminėtina, jog darbdavys kėlė ieškovui darbo užmokestį nepaisydamas ieškovo daromų darbo drausmės pažeidimų. Šiuos pažeidimus patvirtina atsakovės į bylą pateikti atsakovės 2018 m. balandžio 16 d. ieškovui reikalavimas pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimo, 2018 m. balandžio 19 d. įsakymas skirti drausminę nuobaudą, 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimas pasiaiškinti, 2018 m. liepos 31 d. reikalavimas pasiaiškinti ir kiti.

40. Ieškovo teiginiai, kad jis buvo diskriminuojamas, nes yra iš (duomenys neskelbtini), deklaratyvūs ir nepagrįsti, darbdavys nurodė, kad įmonė yra tarptautinė, joje dirba daug užsienio šalių, tame tarpe, ir trečiųjų šalių piliečių. Pagal atsakovės pateiktą 2020 m. spalio 14 d. pažymą matyti, kad UAB „Western Union Processing Lithuania“ dirba 207 užsienio šalių piliečiai, iš esmės darbuotojų yra iš visų pasaulio žemynų. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, jog įmonė kosmopolitiška, daug įmonėje dirbančių darbuotojų yra kitataučiai, kas suponuoja išvadą, jog, priešingai, nei teigia ieškovas, įmonė, kurioje dirba tiek daug pasaulio šalių piliečių, nediskriminuoja kitataučių, nei juos įdarbinant, nei jų darbo metu. Darbdavys turi vidinę tvarką bei darbuotojų vadovą, kuriame aptartos įstaigos vertybės, darbuotojų elgesio standartai, kas taip pat patvirtina, kad žmogiškųjų išteklių valdymui buvo skiriama daug dėmesio bei darbdaviui svarbus ne tik darbo rezultatas, bet ir emocinė darbuotojų savijauta, tarpusavio atmosfera.

41. Dėl ieškovo teiginių, jog darbdavys buvo pažadėjęs priimti ieškovą į darbą, pažymėtina, kad darbdavio atstovai neneigė aplinkybės, jog siekiant darbo sutartį su atsakovu nutraukti bendru šalių sutarimu buvo svarstoma siūlyti ieškovui vėliau (gavus leidimą) jį įdarbinti pas atsakovą, jei bus laisva poziciją, kurios reikalavimus ieškovas atitiks. Paminėtina, kad tos svarstymas buvo teikiamas su pirminiu siūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu, t. y. visai kitu pagrindu nei nutraukta darbo sutartis, o ieškovas su tokiu siūlymu nesutiko. Nors darbo sutartiniai santykiai yra atskiros kategorijos civiliniai teisiniai santykiai, jiems taip pat tam tikra apimti taikomas sutarčių laisvės principas, ir derybų stadijoje šalys galėjo siūlyti jiems tinkamas ir priimtinas sąlygas, tačiau kaip jau minėta ši stadija baigėsi neperėjus į susitarimo stadiją, todėl toje stadijoje buvę siūlymai ar svarstymai darbdavio neįpareigoja. Tai, kad ieškovas siunčia pranešimus darbdaviui, tame tarpe ir per LinkedIn platformą, neįpareigoja darbdavio sudaryti su ieškovu darbo sutartį ar kviesti ieškovą į pokalbį dėl darbo. Darbdavys yra privatus juridinis asmuo, jis pats sprendžia apie darbuotojų poreikį bei tai kuriuos asmenis kviesti pokalbiui dėl įdarbinimo į atitinkamas pozicijas.

42. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Žalą grindžia apeliuodamas į tai, jog prarado savo būsimą kūdikį, nes jo buvusi mergina sužinojusi, jog ieškovas neteko darbo nutraukė nėštumą, ieškovas dėl darbo netekimo patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo fizinė ir emocinė sveikata.

43. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

45. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas patyrė turtinę žalą, ieškovas nepateikė, taip pat byloje nėra nustatytos sąlygos nei turtinės, nei neturinės žalos atlyginimui, kaip minėta, teismas nenustatė neteisėtų darbdavio veiksmų bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų. O tai, kad atleidimas iš darbo sukelia neigiamus išgyvenimus, teismo vertinimu, savaime nepagrindžia darbdavio atsakomybės dėl to. Dar kartą pažymėtina, kad darbdavys atlesdamas ieškovą pasinaudojo DK 59 straipsnio nuostatomis dėl to, jog ieškovas neturėjo leidimo dirbti Lietuvoje, taigi ieškovo atleidimas išimtinai susijęs su pačiu ieškovu.

46. Apibendrinant teismas darbo išvadą, jog ieškovas K. M. B. E. nepagrindė ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Western Union Processing Lithuania“ reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas atlygina pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Atsakovei nepateikus bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo priteisti šias išlaidas.

48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo K. M. B. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Western Union Processing Lithuania“ dėl įpareigojimo atsakovą grąžinti į darbą bei jį paaukštinti, priteisti 55 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė