Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-05-06 · Byla Nr. E1-528-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
E1-528-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00017-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Advokatai
Vaiva Savickienė
Kategorijos
NuorašasByla Nr. E1-528-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00017-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 6 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos (toliau – Tarptautinė institucija) prašymą dėl G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu priimto sprendimo dėl lygtinio paleidimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. Švedijos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. B 2235-18 nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį ir 4 straipsnį dėl 15 vagysčių iš automobilių, taip pat pagal Švedijos BK 8 skyriaus 1 straipsnį, 4 straipsnį ir 23 skyriaus 1 straipsnį dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamąjį būstą, bei pagal Švedijos BK 9 skyriaus 6 straipsnį dėl nusikalstamu būdu gauto turto disponavimo galutine laisvės atėmimo bausme, kuri pagal teismui pateiktame liudijime nurodytus duomenis yra dviejų metų trukmės.

Pagal liudijimą minėtas 2018 m. spalio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 31 d., o pradėtas vykdyti 2018 m. spalio 15 d. Nuo 2018 m. birželio 8 d. iki bausmės vykdymo pradžios G. J. buvo taikytas laikinas sulaikymas ir suėmimas. 2019 m. spalio 9 d. G. J. buvo atlikęs dvi trečiąsias paskirtos bausmės laiko.

2019 m. vasario 11 d. G. J. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl lygtinio nuteisimo, kuris pradėtas vykdyti, tai yra lygtinis paleidimas įvykdytas 2019 m. spalio 30 d., nustatant vienerių metų lygtinio paleidimo terminą – nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d. įskaitytinai, bei skiriant jam įpareigojimus: informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą, nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje, bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Tarptautinė institucija prašo Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (toliau – Pamatinis sprendimas) pagrindu pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Lietuvoje gyvenančiam G. J. Švedijos Kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą dėl G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriuo G. J. 2019 m. spalio 30 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos nustatant vienerių metų lygtinio paleidimo terminą – nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d. įskaitytinai, bei skiriant jam įpareigojimus: informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą, nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje, bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis.

Atsiliepimas

Prokurorė atsiliepimu į Tarptautinės institucijos prašymą prašo pripažinti 2018-10-10 teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)bei Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019-02-11 G. J. atžvilgiu priimtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo ir vykdyti juos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 2018-10-10 teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį ir 4 straipsnį, BK 8 skyriaus 1 straipsnį, 4 straipsnį ir 23 skyriaus 1 straipsnį bei 9 skyriaus 6 straipsnį, ir jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams; Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019-02-11 sprendimu taikytą lygtinį paleidimą suderinti su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos iki 2020 m. spalio 30 d., įpareigojant nuteistąjį informuoti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimą; Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus nurodytu laiku užsiregistruoti nuteistojo probaciją vykdančioje institucijoje ir bendradarbiauti su Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus nurodytu bausmės vykdymą prižiūrinčiu pareigūnu, atsakingu už nuteistus asmenis.

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius atsiliepimu į Tarptautinės institucijos prašymą siūlo pripažinti ir priimti vykdymui Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos sprendimą, kuriuo G. J., taikytas lygtinis paleidimas, suderinant paskirtą bausmę ir lygtinio paleidimo laikotarpį šiomis sąlygomis: lygtinio paleidimo priemonės trukmė 1 metai – nuo 2019-10-30 iki 2020-10-30; skirti probacijos priemones, numatytas LR Probacijos įstatymo 14 straipsnyje. Pažymi, kad Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba priimdama sprendimą lygtinai paleisti G. J., skyrė jam probacijos priemones – 1) įpareigojimą informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą, kas atitinka LR probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 4 p.; 2) įpareigojimą nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje, kas atitinka LR probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.; 3) įpareigojimą bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu ar socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis, kas atitinka LR probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 2 p. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos skirti įpareigojimai savo turiniu yra identiški LR probacijos įstatyme numatytoms probuojamųjų bendrosioms pareigoms (LR probacijos įstatymo 14 str.), kurios paliktinos galioti.

Nuteistasis G. J. ir teismo nutartimi paskirta nuteistojo gynėja advokatė Vaiva Savickienė atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju Švedijos institucija prašo pripažinti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Lietuvoje gyvenančio G. J. atžvilgiu jos priimtą sprendimą dėl probacijos, o būtent – lygtinio paleidimo. Tokio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, IV skyriuje. Į šį Įstatymo skyrių patenkančio 25 straipsnio 1 dalis skelbia, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Iš gautos medžiagos matyti, kad G. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Toks pat G. J. gyvenamosios vietos adresas aptinkamas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“), kas tik patvirtina, kad tarptautinės institucijos prašymas dėl sprendimo dėl lygtinio paleidimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje G. J. atžvilgiu yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 27 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Šiuo atveju, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (įskaitant ir paskirtų probacijos priemonių trukmę), teismas nenustatė pagrindų, numatytų minėto Įstatymo 27 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl probacijos. Iš teismui pateikto liudijimo matyti, jog G. J. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo. Taip pat G. J. buvo suteikta galimybė pateikti savo atsiliepimą Švedijos institucijos nagrinėtoje byloje, tačiau atsiliepimo jis nepateikė, tik bylos dėl lygtinio paleidimo inicijavimo metu nurodė, jog jam nėra jokio skirtumo, ar lygtinio nuteisimo priežiūra bus vykdoma Švedijoje ar Lietuvoje.

Taigi, jokių sąlygų, dėl kurių Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dėl G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje bent iš dalies būtų negalimas, teismas nenustatė, todėl jis pripažintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 28 straipsnio nuostatomis, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl probacijos, teismas ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

Teismui pateiktoje medžiagoje esantis Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimas su priedais patvirtina, jog G. J. Švedijos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. B 2235-18 buvo nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį ir 4 straipsnį dėl 15 vagysčių iš automobilių, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystės įsibraunant), taip pat pagal Švedijos BK 8 skyriaus 1 straipsnį, 4 straipsnį ir 23 skyriaus 1 straipsnį dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamąjį būstą, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei pagal Švedijos BK 9 skyriaus 6 straipsnį dėl nusikalstamu būdu gauto turto disponavimo, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.

Minėtas liudijimas taipogi liudija, kad G. J. atlikus du trečdalius jam už aukščiau numatytas nusikalstamas veikas paskirtos galutinės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės, kuri neprieštarauja aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priliginamų straipsnių sankcijose numatytoms bausmėms ir bendrai bausmių skyrimą reglamentuojančioms teisės normoms, Švedijos Kalėjimų ir probacijos tarnyba 2019 m. vasario 11 d. sprendimu dėl G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2019 m. spalio 30 d. jį lygtinai paleido iš laisvės atėmimo vietos, nustatydama lygtinio paleidimo terminą nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d. įskaitytinai, bei paskirdama jam įpareigojimus: 1) informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą, 2) nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje, 3) bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis.

Teismo vertinimu, šios, prašymą pateikusios valstybės liudijime nurodytos G. J. pritaikytos lygtinio paleidimo sąlygos atitinka Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas, kurio 2 dalies 1 punktas numato lygtinio paleidimo galimybę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o 5 dalis numato, kad lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą.

Kaip matyti, aukščiau nurodyti trys tarptautinės institucijos lygtinai paleistam G. J. paskirti įpareigojimai – probacijos priemonės atitinkamai atitinka LR probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4, 1 ir 2 punktuose numatytas bendrąsias probuojamųjų pareigas, todėl su jomis ir suderinamos.

Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimu nustatyta G. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos galiojimo trukmė kartu su suderintomis probacijos priemonėmis paliktina jos nekeičiant iki 2020 m. spalio 30 d. įskaitytinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 25-31 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą – pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą dėl G. J., gimusio 1995-04-15, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g. 18-31, lygtinio paleidimo.

G. J., nuteistam Švedijos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) galutine dviejų metų laisvės atėmimo bausme pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (1962:700) 8 skyriaus 1 straipsnį ir 4 straipsnį dėl 15 vagysčių iš automobilių, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystės įsibraunant), taip pat pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnį, 4 straipsnį ir 23 skyriaus 1 straipsnį dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamąjį būstą, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 9 skyriaus 6 straipsnį dėl nusikalstamu būdu gauto turto disponavimo, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimu dėl lygtinio paleidimo jam paskirtus įpareigojimus informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą, nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje, bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis, suderinti su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu lygtinai paleidžiamam (paleistam) asmeniui Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytomis bendrosiomis probuojamojo asmens pareigomis: atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nustatyti G. J. lygtinio paleidimo bei kartu jam taikytinų probacijos priemonių terminą iki 2020 m. spalio 30 d. (įskaitytinai).

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui.

Apie įsiteisėjusią nutartį raštu informuoti liudijimą pateikusią Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybą.

Įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtintą nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, probacijos tarnybai.

Išaiškinti G. J., kad įsiteisėjus šiai nutarčiai probacija yra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o jam nevykdant probacijos priemonių gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytos teisinės pasekmės.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė