Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui Modestui Tautkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 40N-46274672-15 panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūno 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 40N-46274672-15, A. S. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymo 57 Eur bauda. A. S. nubaustas dėl to, kad 2015 m. lapkričio 3 d. 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz ML 350“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvažiavo, sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra kelio ženklo, leidžiančio tokį stovėjimo būdą.

2015 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto A. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūno 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 40N-46274672-15 panaikinimo. Skunde nurodė, kad mašinos sustojimas ir stovėjimas yra priverstinis. Atvažiavus į privatų kiemą pastebėjo, kad jo stovėjimo aikštelėje stovi svetima mašina. Grįžo tiesiai iš autoserviso, kur dvi savaites buvo remontuojama mašina. Nebuvo kito varianto - kaip dviem ratais užvažiuoti ant šaligatvio. Sustojus, iš karto užėjo į tremtinių klubą. Vyko susirinkimas, tačiau mašinos savininko nepavyko surasti. Tada nuėjo ieškoti į draudimo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, tačiau irgi nepavyko nieko sužinoti. Užsuko ir pas verslininkus, kurie yra įsikūrę (duomenys neskelbtini) name, apsilankė (duomenys neskelbtini) gydimo įstaigoje, tačiau veltui. Apsiraminimui pasėdėjo 10-15 minučių mašinoje. Įtampa darė savo. Prieš einant į namus, vairuotojui už valytuvų paliko pranešimą. Išgėrus vaistus, atlikus gamtinius reikalus, ruošėsi jau eiti atgal į apačią, staiga į diktofoną prisistatė policijos pareigūnai. Šiandien yra ne tik morališkai sužlugdytas, bet ir finansiškai nukentėjęs. Norėtų sužinoti anonimo telefoną, kuris tikriausiai išniekino jo mašiną. Iš valstybės brangiai sumokėjo už žemę, moka mokesčius. Savo lėšomis sužymėjo parkavimo vietas mašinoms. Policijos pareigūnai elgiasi šališkai. 2015-12-16 14.20 val. eidamas Dvaro gatve ant kelkraščio stovi 15 lengvųjų automobilių, pravažiuoja policijos pareigūnai ir net nesureaguoja. Buvo apimtas baimės, kad ir vėl nesuraižytų mašinos. Policijos pareigūnai į susidariusią situaciją nereagavo ir tvirtino, kad tai turi spręsti teismas. Nuo 16 metų yra eismo dalyvis, tai tikriausiai ir bus penkiasdešimtmečio proga kelių policijos „dovana“, už tai, kad automobiliu užvažiavo, sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra kelio ženklo leidžiančio tokį stovėjimo būdą.

A. S. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad priverstinai sustojo užvažiuodamas ant šaligatvio, kadangi jo automobilio stovėjimo aikštelė buvo užimta svetimo automobilio, o jis važiavo tiesiai iš servizo, kur sumokėjo nemažus pinigus už remontą ir buvo stresinėje būsenoje, bei bijojo pastatyti kitur, kad vėl kas nors nepadarytų automobiliui žalos. Tada užėjo į „(duomenys neskelbtini)“, bei kitas įstaigas, kad pažiūrėti kieno tai automobilis. Galimybių pastatyti automobilį kitoje vietoje buvo, tačiau neieškojo, kadangi norėjo išsiaiškinti kieno svetimas automobilis pastatytas jo automobilio stovėjimo vietoje. Automobilis draustas kasko draudimu. Į policiją, kad jo vietoje pastatytas svetimas automobilis, nesikreipė.

Kelių policijos biuro atstovas teisme prašė palikti nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Formuluojant kaltinimą A. S. buvo nurodyta, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų. Pagal (duomenys neskelbtini) 5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pats A. S. tiek teikdamas skundą, tiek teisme pripažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, tačiau nurodo, kad tą padarė dėl to, kad buvo užimta jo automobilio stovėjimo vieta, bei kad buvo prastos savijautos, tačiau buvo aktyvus ir siekė surasti svetimo automobilio savininką.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. ir vadovaujantis ATPK 260¹ str. surašė administracinį nurodymą, paskirdamas 14 Eur baudą, ją įpareigojant sumokėti iki 2015-11-17, tačiau A. S. nesutikdamas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2015-12-15 nuvyko į Šiaulių apskrities VPK dėl nuobaudos nagrinėjimo. Ko pasėkoje, 2015-12-15 buvo priimtas nutarimas ir nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta 57 Eur bauda.

A. S. nurodo, kad tyrėja nenagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Kelių eismo taisyklių 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje; šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, 3 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius - tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius - tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei į byloje esančią medžiagą matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) esantis takas, t. y. vieta, kurioje buvo pastatytas pažeidėjo automobilis, yra šaligatvis, t.y. pėstiesiems skirta kelio dalis. Kad tai šaligatvis patvirtina ir pats pažeidėjas. Taigi nagrinėjamu atveju laikytina, kad A. S. automobilį pastatė ant pėstiesiems skirtos kelio dalies. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio Š. J. tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 17.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis pažeidžia Kelių eismo taisykles. Nuvykus pastebėjo, kad automobilis „Mercedes Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėdamas ant šaligatvio pažeidžia Kelių eismo taisykles, kadangi tokio stovėjimo būdo nenumatė kelio ženklai. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. S. pasistatė automobilį ant šaligatvio, kuris atitinka KET 3 punkte įtvirtintą šaligatvio sąvoką, nors jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilio stovėjimo būdą ir vietą, nebuvo.

Be to, pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra priskirtinas prie formalių teisės pažeidimų, kas reiškia, kad atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti nėra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga bei galimų pasekmių įrodinėjimas, t. y. automobiliui pakanka vien stovėti ten, kur tai draudžiama, bet ar tai iš tikrųjų sutrukdė transporto eismui, ar pėstiesiems – įrodinėti nereikia. A. S. nurodytos aplinkybės, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad jo automobilio stovėjimo vieta buvo užimta, bei, kad jis bijojo automobilį statyti kitoje vietoje, siekdamas jį apsaugoti, kadangi buvo ką tik parsivaręs jį iš servizo po sugadinimo, bei tai, kad prastai jautėsi, jo padaryto pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį įtakos neturi, kadangi nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių pažeidėjas negalėjo automobilio pastatyti tinkamai, bei dėl ko negalėtų būti nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. Kaip teisme patvirtino pažeidėjas, jis galėjo automobilį pastatyti kitoje vietoje, tačiau tuo metu, jam taip atrodė geriausia.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad priimant 2015 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą nenustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. S. pažeidimo padarymo bei nuobaudos skyrimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Kaltę pripažino, neneigė padaręs pažeidimo, tačiau siekė įrodyti, kad pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, kas rodo, kad A. S. pripažino padaręs pažeidimą ir paties pažeidimo fakto neginčijo. Nutarimu A. S. paskirta administracinė nuobauda – baudos vidurkis 57 Eur. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuobaudų skyrimo taisykles turėjo būti skiriama sankcija, mažesnė nei numatytas vidurkis arba lygus sankcijos vidurkiui, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 40N-46274672-15 keistinas, A. S. paskiriant mažesnio dydžio nuobaudą – lygią sankcijoje numatytam baudos minimumui. Tokia nuobauda nėra per švelni, ji atitinka jos padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūno 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 40N-46274672-15 pakeisti, sušvelninant A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje paskirtą nuobaudą ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.