Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė G. R., gynėjai advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat jam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje (4 veikos), 153 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to jam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 153 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 309 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 153 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismų nutartimis G. R. priverčiamoji medicinos priemonė buvo tęsiama, o 2024 m. kovo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškių rūmų nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2025 m. kovo 6 d. buvo gautas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma G. R. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinti.

3. Teismo posėdžio metu VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro atstovas gydytojas psichiatras Audronis Gustas teikimą palaikė ir nurodė, jog G. R. serga (duomenys neskelbtini). G. R. ambulatoriškai priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), jo psichikos sveikatos būklės yra pakankamai pagerėjusi, socialiai pavojingų veiksmų, neprognozuojamo elgesio nebuvo, gyvena (duomenys neskelbtini), yra prižiūrimas (duomenys neskelbtini) dirbančio personalo, stabiliai psichinei sveikatos būklei palaikyti yra skiriamas medikamentinis gydymas, vaistus vartoja. Atsižvelgiant į tai, prašo G. R. priverstinį gydymą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra taikant medicinos priemones bei stebint asmens elgesį, neleisti jam padaryti naujų pavojingų ir įstatymo uždraustų veikų. BK 98 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą išvadą.

9. Įvertinus byloje gautus paskutinius rašytinius duomenis apie G. R. psichinės sveikatos būklę, jos raidą ir pokyčius po paskutinio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo termino pratęsimo, taip pat specialisto (gydytojo-psichiatro) rašytinius ir žodinius paaiškinimus, dėl tolesnio ligos gydymo būtinybės, teismas sprendžia, kad G. R. nebėra reikalingas priverstinis gydymas ir stebėjimas. Šis asmuo reguliariai lankėsi (duomenys neskelbtini), laikėsi jam nustatyto gydymo režimo ir vartojo vaistus, buvo stebimas, jo psichikos sveikatos būsena yra pakankamai pagerėjusi, socialiai pavojingų veiksmų, neprognozuojamo elgesio nebuvo, todėl teismas konstatuoja, kad būtinybės tęsti ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre nebėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu,

nutaria:

viešosios įstaigos Anykščių rajono psichikos sveikatos priežiūros centro teikimą patenkinti.

Panaikinti G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.