Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-28 · Civilinė byla Nr. e2-22754-936/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
e2-22754-936/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17286-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-22754-936/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17286-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. B. 70,25 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei D. B. 2017-11-28 ir 2017-11-30 buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 70,25 Eur. Šių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-11-28 ir 2017-11-30 atsakovei D. B. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 70,25 Eur (gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-10-31, t. y. 2017-11-01 – 2017-11-30 atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. 2020-04-10 pranešimu ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakovė D. B., neįvykdžiusi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginusi PSDF biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuotos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina, t. y. 70,25 Eur, sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistina 70,25 Eur žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 70,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-06-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 20,37 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 70,25 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 70,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-06-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė