- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-811-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- S. Ž., S.
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4046-122/2011 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei K. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui S. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio K. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo S. Ž. kas mėnesį po 400 Lt išlaikymą sūnui K. Ž. iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatė uzufrukto teise paskirtas lėšas tvarkyti atsakovę. Taip pat teismas nustatė ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi tvarką ir paskyrė trijų mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas, suderinęs su atsakove, turi teisę lankytis vaiko ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus – nekliudomai bendrauti šalių sutartose vietose ir terminais, o nuo 2012-03-08 suteikė ieškovui teisę, atsižvelgus į vaiko poreikius ir sveikatos būklę, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų K. Ž. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki sekmadienio 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatė, jog ieškovas turi teisę pasiimti sūnų vasaros metu dviem savaitėms vaiko tėvo atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitą miestą, lankytis S. Ž. tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis be motinos sutikimo; taip pat ieškovui suteikta teisė bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, taip pat suderinus su atsakove iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pasiimti pasirinktinai sūnų per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas). Ieškovui, be to, suteikta teisė lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimosi ir mokymosi procesu, o atsakovė pirmosios instancijos teismo įpareigota ieškovui teikti informaciją apie sūnaus sveikatą, lavinimąsi, gyvenamosios vietos ir papildomo ugdymo pasikeitimus.
Ieškovas su priimtu teismo sprendimu sutinka iš dalies ir skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo nustatyta, jog jis turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą, o atsakovei išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui - įpareigoti ją palikti sūnų ieškovui. Nurodo, jog jo ieškinys buvo tenkintas iš dalies dėl to, jog buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis bendravimui su vaiku, tuo tarpu dėl bendravimo tvarkos darbo dienomis ir dėl įpareigojimo atsakovei išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui įpareigoti ją palikti sūnų ieškovui teismas visiškai nieko nepasisakė, nenurodė jokių argumentų, kuriie būtų pagrindas uždrausti jam bendrauti su vaiku darbo dienomis. Kaip nurodo ieškovas, teismas leido su vaiku bendrauti darbo dienomis pereinamuoju laiku, tačiau jam pasibaigus – ne. Pasak ieškovo, jam uždraudus bendrauti su vaiku darbo dienomis, jis netektų galimybės pasiimti vaiko iš darželio netgi kelioms valandoms, kol jį parlydės namo. Esant šioms aplinkybėms prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti, kad jis turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą, bei įpareigoti atsakovę išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui palikti sūnų jam.
Šalies argumentai
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka su vaiku užtikrina vaiko interesus bei nepažeidžia ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisių ir teisėtų interesų. Taip pat nurodo, jog teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra tinkamai motyvuotos ir tai sudaro teisinį pagrindą su jomis sutikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, neišsprendė ieškovo reikalavimo leisti jam su sūnumi bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovo ieškinyje pareikšto prašymo įpareigoti atsakovę išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui palikti sūnų ieškovui, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl neišspręstų reikalavimų iš naujo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas šį klausimą gali išspręsti pats iš esmės. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad pagrindų taikyti CPK 327 str. 1 d. 2 p. nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to, tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nustatant vienam iš tėvų, kuris kartu negyvena su vaiku, pareigą jį auklėti doru žmogumi ir ištikimu piliečiu, būtina užtikrinti sąlygas, kurios padėtų jam šią pareigą realizuoti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik leidimas tėvui matytis su vaiku kas antrą savaitgalį ir praleisti vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas arba Velykas) negali sudaryti tinkamų sąlygų jam jį auklėti ir perteikti tinkamas gyvenimiškas nuostatas bei pozityvią patirtį. Ieškovo reikalavimas bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimant jį iš jo gyvenamosios, ugdymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą galėtų užtikrinti tvirtų ryšių tarp sūnaus ir tėvo susiformavimą, sudarytų pakankamai palankias sąlygas tinkamai auklėti sūnų ir prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Vis dėlto ieškovo nurodomas laikas nuo 17.00 val. iki 20.00 val. yra pernelyg ilgas atsižvelgiant į tai, kad grąžinus sūnų į jo gyvenamąją vietą vaiką dar reikia paruošti miegui. Atsižvelgdama į šią vaiko interesus užtikrinančią aplinkybę teisėjų kolegija konstatuotina, kad vaiko ir tėvo interesas palaikyti tarpusavio ryšius bei tėvo prisidėjimas prie tinkamo vaiko auklėjimo būtų užtikrintas, jeigu ieškovas paimtų savo sūnų iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydimo ar kitos buvimo vietos nuo 17.00 val. ir parvežtų jį į gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Taip pat laikytinas pagrįstu ieškovo reikalavimas atsakovei išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui palikti sūnų ieškovui. Ieškovas, o ne kiti asmenys turi prioritetinę teisę pasirūpinti savo vaiku tuo metu, kai jo motina išvyksta iš gyvenamosios vietos be vaiko.
Nepaisant to, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į neturtinį reikalavimo pobūdį konstatuotina, kad ši aplinkybė bylinėjimosi išlaidų dydžiui įtakos neturi. Dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pripažintina, kad iš esmės ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, dėl to iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos 639 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 Lt už advokato teisinę pagalbą ir sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo jį papildant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovė įpareigotina išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui palikti sūnų ieškovui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, šią dalį papildant, jog ieškovas S. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi K. Ž. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą.
Įpareigoti atsakovę K. K., išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui, palikti sūnų ieškovui.