- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2-1083-1007/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00743-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1083-1007/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00743-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.5.9
2017 m. birželio 29 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovei V. J. dėl mirusio jos sutuoktinio V. J. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iškeltą civilinę bylą, kurioje tretysis asmuo – Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
VMI 2017 m. balandžio 27 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis butas su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) (1,67 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1988 m. pagamintas keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė V. J. 2017 m. gegužės 12 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad jos ir V. J. santuoka teismo sprendimu nutraukta 2001 m., tačiau šis teismo sprendimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Po santuokos nutraukimo jos su V. J. jokie santykiai nebesiejo, kartu jie negyveno. Po santuokos nutraukimo, 2002 m. buvęs sutuoktinis V. J. nusipirko (duomenys neskelbtini), esantį butą, į kurį atsakovė nepretenduoja. Sau atsakovė 2003 m. nusipirko (duomenys neskelbtini), esantį butą, į kurį jos buvęs sutuoktinis neturėjo jokių teisių.
Tretysis asmuo, Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė, teismo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Gyventojų registro duomenimis, V. J. ir V. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). V. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. J.. Po palikėjo mirties liko palikimas, kuris įgytas V. J. gyvenant santuokoje su V. J.. Registruotą turtą, sutuoktinių įsigytą po 2000 m. gegužės 2 d., sudaro:
1) 2002 m. vasario 21 d. V. J. vardu įsigytas (duomenys neskelbtini), esantis butas su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) (1,67 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 2002 m. balandžio 16 d. V. J. vardu įsigytas 1988 m. pagamintas keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
3) 2003 m. liepos 21 d. V. J. vardu įsigytas (duomenys neskelbtini), esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta V. J. ir atsakovės V. J. santuoka.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo su V. J. jokie santykiai nebesiejo, kartu negyveno. Po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis V. J. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji į V. J. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepretenduoja. Ji 2003 m. liepos 21 d. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini).
VMI 2015 m. spalio 30 d. kreipėsi į V. J. įpėdinius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. J. palikimo priėmimo“. Įpėdiniai valios paveldėti Palikėjo V. J. turtą nepareiškė. Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, VMI 2015 m. kovo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po V. J. mirties. Notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VMI, kad V. J., mirė būdamas santuokoje su V. J.. Notarė nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirus V. J., į jam priklausančią turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgyto turto dalys ir jos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Taigi teismo sprendimo įsiteisėjimas pats savaime santuokos nenutraukė ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus nuo 2001 m. liepos 1 d. Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) buvo ir yra numatyta taip pat asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-152-02-2001 dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos V. J. ir V. J. santuokos nutraukimo priimtas iki CK įsigaliojimo, todėl santykiams taikytinas SŠK. Nė vienas sutuoktinis nesikreipė į Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, todėl Gyventojų registre santuokos nutraukimas neįregistruotas, o palikėjas V. J. mirė būdamas santuokoje su atsakovu V. J.. Kadangi V. J. mirė būdamas santuokoje, jo turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 str.). Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte nurodyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. V. J. ir V. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o aukščiau nurodytas registruotas turtas įgytas po šios datos. CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad palikėjui V. J. ir V. J. bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini), esantis butas su rūsiu ir 1,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos su V. J. metu, yra registruotas palikėjo V. J. vardu, todėl, nustatant palikėjo V. J. dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusiame turte, nurodytas butas laikytinas asmenine V. J. nuosavybe.
VĮ Regitra duomenimis, 1988 m. pagamintas keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) , t. y. santuokos su V. J. metu, yra registruotas palikėjo V. J. vardu, todėl, nustatant palikėjo V. J. dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusiame turte, nurodytas automobilis laikytinas asmenine V. J. nuosavybe.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini), esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos su V. J. metu, ir registruotas V. J. vardu, todėl, nustatant palikėjo V. J. dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusiame turte, nurodytas butas laikytinas asmenine V. J. nuosavybe.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės valstybei priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo mirties momentu asmeninės nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), esantis butas su rūsiu ir butui tenkančia 1,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini), dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1988 m. pagamintas keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.