- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- I-4859-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00778-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Algis Markevičius, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
nedalyvaujant atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 35-28 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-1158.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 12–15) nurodė bei teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2019 m. vasario 14 d. jis padarė režimo pažeidimą, t. y. jam atvykus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 15.40 val. buvo atlikta visuminė krata bei asmeninių daiktų apžiūra, kurios metu jo pieštukinėje buvo rasti 2 Eur. Akcentavo, kad jam už tokį režimo reikalavimų pažeidimą Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. vasario 22 d. skyrė nuobaudą, su kuria jis nesutinka, – papeikimą. Paaiškino, jog jam paskirta nuobauda per griežta, viršija padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, kadangi pažeidimo padarymo metu jis pareigūnams pats nurodė, kad turi dvi monetas, tačiau pareigūnai kratos metu paėmė tik vieną monetą, o kitą paliko. Pabrėžė, kad antrą monetą jis geranoriškai perdavė rašytiniu prašymu. Be to, pareigūnai prieš kratą jo neįspėjo ir nepareikalavo pranešti, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų. Pareiškėjo įsitikinimu, kratą atlikę pareigūnai nesielgė taip, kaip numatyta reglamentuotoje tvarkoje, ir dėl neaiškių priežasčių vieną iš draudžiamų turėti daiktų paliko jam, o tai iš esmės prieštarauja surašytam tarnybiniam pranešimui, fiksuojant galimai padarytą pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, savanoriškas monetos perdavimas patvirtina jo norą elgtis tinkamai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, todėl jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, jis galėjo būti tik perspėtas žodžiu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b. l. 42–45) nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 14 d. atvykus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių apie 15.40 val. buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo daiktuose buvo rasta pinigų – 2 Eur moneta. Pažymėjo, jog pareiškėjas jokių pretenzijų kratos metu nepareiškė, t. y. nenurodė, jog pinigus atidavė savo noru, o taip pat nenurodė, jog turi dar vieną 2 Eur monetą, ir pasirašė. Paaiškino, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog prieš kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar šis neturi draudžiamų daiktų, t. y. daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, ir kad pareiškėjas patvirtino, jog draudžiamų daiktų neturi. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas gera valia atiduoti pinigų iš karto atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių nenorėjo. Teigė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius priėmė nutarimą ir paskyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistę, prašydamas paimti iš jo dar vieną 2 Eur monetą, kurią jis teigė radęs atsitiktinai, todėl 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 59-1 „Dėl paimtų iš suimtojo E. P. pinigų perdavimo įstaigos socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą“ nutarta pinigus (2 Eur, paimtus kratos metu, ir 2 Eur, atiduotus savanoriškai, t. y. iš viso 4 Eur), paimtus iš pareiškėjo, perduoti į Kauno tardymo izoliatoriaus socialinės paramos suimtiesiems (nuteistiesiems) fondą. Paminėjo, jog pareiškėjas už geranoriškai atiduotus 2 Eur nebuvo nubaustas. Nurodė, kad neginčytina, jog iš pareiškėjo jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje skirtingu metu buvo paimtos dvi 2 Eur monetos, tačiau nesutiktina su tuo, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai, kratos metu radę ar žinoję apie antrąją monetą, jos nepaėmė tyčia. Pabrėžė, kad nėra jokių duomenų, jog pareigūnai, kurie atliko pareiškėjo kratą, buvo prieš jį neigiamai nusistatę ar pažeidė teisės aktų reikalavimus – radę neleistiną daiktą leido jį pareiškėjui įsinešti į įstaigą. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui skirta mažiausiai neigiamų pasekmių sukelianti nuobauda, numatyta įstatyme. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 22–24) nurodė, kad, išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, jog, 2019 m. vasario 14 d. 15.40 val. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių atvykus pareiškėjui, buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu buvo rasta ir paimta 2 Eur moneta, nors prieš kratą pareiškėjas pareigūnams patvirtino, kad draudžiamų turėti daiktų neturi. Pareiškėjo pretenzijų dėl kratos pareikšta nebuvo ir apie tai jis protokole patvirtino savo parašu. Teigė, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė teisinį reglamentavimą, todėl buvo nubaustas. Paaiškino, kad pareiškėjas savo 2019 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodo, kad atvykęs iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių turėjo dvi 2 Eur monetas. Vieną 2 Eur monetą pareigūnai rado, ir iš jo paėmė asmens kratos metu. Pasak pareiškėjo, jis pataisos pareigūno paklausė, ar galima tuos 2 Eur padėti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą arba perduoti jo artimiesiems, tačiau pareigūnas nepaaiškino ir surašė pranešimą. Pareiškėjas pažymi, kad kitą monetą pataisos pareigūnai paliko pareiškėjui. Pažymėjo, kad turėtą antrą 2 Eur monetą pareiškėjas pareigūnui atidavė tik 2019 m. vasario 18 d. 14.00 val., t. y. nuo pareiškėjui atliktos kratos iki kitos 2 Eur monetos pateikimo Resocializacijos skyriaus specialistei buvo praėję 3 dienos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo teiginys, jog specialistei perduota ir paaiškinime minima moneta nebuvo iš jo paimta asmens kratos metu, nepatvirtintas objektyviais duomenimis, todėl vertinamas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Teigė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai skyrė nuobaudą – papeikimą, ir šią nuobaudą sušvelninti arba ją panaikinti nėra pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriui buvo pateikti Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų L. R. ir A. G. (A. G.) tarnybiniai pranešimai, jog 2019 m. vasario 14 d. apie 15.40 val. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno TI atvyko suimtasis E. P., todėl Priėmimo ir paskirstymo skyriuje buvo atliekama visuminė asmens krata. Prieš kratą pareiškėjo buvo paklausta, ar šis turi draudžiamų turėti daiktų. Pareiškėjas atsakė, kad neturi, tačiau asmens kratos metu pareiškėjo pieštukinėje buvo rasta ir paimta 2 Eur moneta. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus (b. l. 52, 53).
Kauno TI direktorius, įvertinęs 2019 m. vasario 14 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 66-730 duomenis, Kauno TI jaunesniųjų specialistų 2019 m. vasario 14 d. tarnybinius pranešimuose nurodytus faktus, Kauno TI Drausmės komisijos siūlymą skirti suimtajam nuobaudą bei 2019 m. vasario 15 d. pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam E. P. skyrė nuobaudą – papeikimą (b. l. 48).
Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vedėja 2019 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 2S-1158 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pripažino Kauno TI direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b. l. 5–6).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno TI direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 35-28 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriuo paskirta nuobauda suimtajam E. P., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vedėjos 2019 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 2S-1158 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo paliktas galioti minėtas nutarimas, pagrįstumo bei teisėtumo.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ)(redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies reikalavimus, Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 „Dėl Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių tvirtinimo“, 5.1 (laikytis SVĮ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės) ir 5.2 (vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus ir reikalavimus) papunkčių reikalavimus, todėl jam buvo skirta nuobauda – papeikimas (SVĮ 34 ir 36 str.) (b. l. 48).
Pagal SVĮ 9 straipsnį, asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai.
SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, jog suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos ir vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.
Suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (SVĮ 32 str. 3 d.). Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Taisyklės), 15 priede.
Taisyklių 15 priede nurodytas suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Pagal šio sąrašo 4–4.19 papunkčius (kiti daiktai ir reikmenys) juose nėra nurodyti leidžiami įsigyti ir turėti grynieji pinigai (už suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus jis gali nusipirkti parduotuvėje prekių Taisyklių nustatyta tvarka).
Taigi, iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad Kauno TI draudžiama su savimi turėti grynuosius pinigus, o už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtajam gali būti skiriama nuobauda.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu teigė, jog jam paskirta nuobauda per griežta, kadangi pažeidimo padarymo metu jis pareigūnams pats nurodė, kad turi dvi monetas, tačiau pareigūnai kratos metu paėmė tik vieną monetą, o kitą, kurią jis vėliau geranoriškai perdavė rašytiniu prašymu, paliko. Be to, pareigūnai prieš kratą jo neįspėjo ir nepareikalavo pranešti, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno TI, todėl vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-325 redakcija) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 07 27) 148–157 punktais, suimtajam pareiškėjui E. P. buvo atlikta visuminė krata ir asmeninių daiktų apžiūra (Taisyklių 153.1 papunktis). Pagal šios instrukcijos 154 punktą visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje, o prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus.
Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis (ir jų parodymais bylos nagrinėjimo metu), kadangi jos yra aiškios, nuoseklios ir neprieštaringos. Minėti pareigūnai nagrinėjamą pareiškėjo pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas (taipogi patvirtino, jog prieš kratą jie pareiškėjui pasiūlė atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą), ir byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti (Kauno TI pareigūnai liudytojai L. R. ir A. G. (A. G.) nurodė, kad antra 2 Eur moneta kratos metu pas pareiškėją nebuvo rasta, bei pabrėžė, kad jokio skirtumo, ar kratos metu būtų buvusi pas pareiškėją rasta viena, ar dvi monetos, kadangi tai yra neleistini suimtiesiems turėti daiktai, ir bet kokiu atveju pareiškėjui būtų buvusi paskirta nuobauda). Bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas į Kauno TI periodiškai atvyksta nuo 2008 m. 2017 m. lapkričio 28 d. jis pasirašė, jog yra supažindintas su Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų teises ir pareigas, todėl pripažintina, kad pareiškėjui buvo žinomi daiktai, neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, ir jo pažeidimo pasekmės (b. l. 81–89).
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. kratos metu turėjo paslėptą 2 Eur monetą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, jog pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, kadangi jis, turėdamas į leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktą daiktą, pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei to paties straipsnio 3 dalį. Jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, byloje nėra, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys. Vis dėlto pareiškėjo pozicija yra grindžiama tik jo paaiškinimais, subjektyviu teigimu, kad pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl teismas konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai.
Pareiškėjas tiek skunde nurodė, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jam skirta per griežta nuobauda.
Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarką reglamentuoja SVĮ 36 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Teismas pažymi, jog pagal SVĮ 34 straipsnio 1 dalį, už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos: papeikimas, pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas, teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio, uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Taigi, akivaizdu, jog Kauno TI direktorius pareiškėjui skyrė švelniausią nuobaudą, numatytą įstatyme (pareiškėjo nurodyto žodinio įspėjimo minėtas SVĮ nenumato), todėl paskirta nuobauda, įvertinus pareiškėjui paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (b. l. 86), atitinka pažeidimo pobūdį (įvertinus pareiškėjo elgesį kratos metu, o ne 2019 m. vasario 18 d. veiksmus dėl 2 Eur grąžinimo), ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui.
Taisyklių 129 ir 130 punktai nustato, kad kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, numatytu minėtų taisyklių 33 priede. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo E. P. teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti, nepažeista.
SVĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.
Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų L. R. ir A. G. (A. G.) tarnybiniai pranešimai surašyti 2019 m. vasario 14 d., Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas dėl pas pareiškėją rastos 2 Eur monetos surašytas taip pat 2019 m. vasario 14 d., pareiškėjo pasiaiškinimas parašytas 2019 m. vasario 15 d., taip pat vyko Kauno TI Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl pas pareiškėją rastos 2 Eur monetos (b. l. 47), ir drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2019 m. vasario 22 d. nutarimu. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno TI direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 35-28 nuteistajam E. P. drausminė nuobauda paskirta nepažeidus SVĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatyto termino.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vedėjos 2019 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 2S-1158 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad Kauno TI paskirta pareiškėjui nuobauda yra pagrįsta, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. skundą (b. l. 29, 30), taip pat yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, todėl sprendimą panaikinti pagrindo nėra.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.