- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2-1036-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. B., A. B., J. B.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei,
dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui I. Č., ieškovėms A. B., J. B., atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovams R. L., E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl socialinio būsto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, R. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-05-25 teismui paduotu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0354, sudarytą VšĮ „Vilniaus butai“ ir ieškovo R. B., dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos.
Šalies argumentai
2017-01-26 teismui pateiktu pareiškimu tikslindami ieškinį ieškovai nurodė, kad, pripažinus negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, liktų galioti 1999-02-23 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas ir specialiosios paskirties UAB „Karoliniškių būstas“ 1999-02-23 sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui neterminuotam naudojimui išnuomotas 47,60 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Pagal šios Sutarties 4 punktą Nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos prieš terminą tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti. Ieškinyje pabrėžiama, kad atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų valdytojas patikėjimo teise, niekada nereikalavo nutraukti 1999-02-23 Sutartį. Kadangi ši Sutartis buvo sudaryta neterminuotai, ieškovui tinkamai vykdant nuomininko pareigas, 1999-02-23 Sutartis neturėjo ir negalėjo būti keičiama. 2002-11-12 Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. IX-1189 2 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31, pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos teikti savivaldybei duomenis apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos, galiojančios nuo 2003-01-01, Įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse. Šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003-01-01 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Ieškinyje pažymėta, kad nuo 2003-01-01 vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus galioti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002-12-31, teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal 2003-01-01 Įstatymo redakciją), pateikus prašymą galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 1999-02-23, t. y. iki 2002-12-31, nuomos santykiams taikytinos CK normos, bet ne 2003-01-01 įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai, ir, ieškovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, 1999-02-23 Sutartis neturėjo būti pakeista ir (ar) sudaryta nauja nuomos sutartis. Ieškinyje teigiama, kad 2007-06-20, nesant jokio teisinio pagrindo, ieškovui buvo pateikta pasirašyti nauja Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0354, nors nebuvo ir iki šiol nėra nutraukta 1999-02-23 Sutartis. Ieškovas iš pradžių nesutiko pasirašyti naujos sutarties, nes tinkamai vykdė visus įsipareigojimus pagal 1999-02-23 Sutartį, tačiau ieškovui buvo nurodyta, kad, ieškovui atsisakius pasirašyti naują Socialinio būsto nuomos sutartį, bus pradėta jo šeimos, kurioje yra ir neįgalus vaikas, iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, procedūra. Dėl to ieškovas, siekdamas apsaugoti šeimos interesus, buvo priverstas prieš savo valią pasirašyti naują 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šios Sutarties 12 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus; Sutarties 13 punkte nustatyta, kad nuomininkas 12 punkte nurodytus dokumentus privalo pateikti po trejų metų nuo Sutarties pasirašymo dienos iki balandžio 31 d.; ši procedūra vykdoma kas treji metai; pagal Sutarties 40.2 punktą ši Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; Sutarties 40.4 punkte nustatyta, kad Sutartis pasibaigia, kai buto nuomininkas (šeima) nuosavybės teise įgyja būstą. Ieškinyje teigiama, kad 2007-06-20 Sutarties 12, 13, 40.2, 40.3, 40.4 punktuose ieškovo atžvilgiu nustatytos (sąlygos) pareigos ir pati Sutartis yra neteisėtos, nepagrįstos, todėl pripažintinos negaliojančiomis. Be to, atsakovas, pažeisdamas įstatymų nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, tiek 2015-12-17 raštu, tiek 2016-03-09 pakartotiniu raštu Nr. 1.35-15/757, informavo ieškovą, kad šis iki šiol nėra pateikęs deklaracijų už 2014 metus, ir jeigu to nebus padaryta artimiausiu metu, bus daroma išvada, jog ieškovas ir jo šeima neturi teisės į socialinį būstą, ir ieškovo bei jo šeimos narių atžvilgiu bus pradėta iškeldinimo procedūra. Ieškinyje nurodyta, kad tokie atsakovo veiksmai reiškia piktnaudžiavimą savo teisėmis, ieškovams sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą, baimę, nežinomybę dėl gyvenamosios vietos, atsakovas neatlieka iš Konstitucijos kylančios pareigos tarnauti žmonėms. Išdėstytų argumentų pagrindu prašoma 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad, visų pirma, jis yra netinkamas atsakovas pagal pareikštą reikalavimą (CPK 45 straipsnis), nes gyvenamųjų patalpų, dėl kurių sudaryta ginčijama Sutartis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik valdo šias patalpas patikėjimo teise (CK 4.107 straipsnio 1 dalis, 4.109 straipsnis). Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.11 punktas). Atsižvelgiant į tai, VĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, neturi nei teisės, nei pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinio reikalavimą, todėl yra netinkamas atsakovas (CPK 45 straipsnis). Kartu atsiliepime nurodyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti ginčą, kurio nėra (CPK 2 straipsnis). Atsiliepime teigiama, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dar 2014-01-28 raštu Nr. 1.35-14/270 „Dėl gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutarties sudarymo“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės būstų nuomininkus, tarp jų ir ieškovą, apie galimybę perrašyti Socialinio būsto nuomos sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Ieškovas dėl Socialinio būsto nuomos sutarties perrašymo nesikreipė nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Savivaldybę. Pasak atsakovo, ieškovas į teismą kreipėsi be pagrindo – jo teisės nėra pažeistos, nes niekas neatsisakė perrašyti ieškovo nuomojamo būsto sutarties, pakeičiant ją iš socialinio būsto į savivaldybės būsto nuomos sutartį, o 2007-06-20 Socialinio būsto nuomos sutartis galioja dėl paties ieškovo neveikimo. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis galiojančios Sutarties nuostatomis, siuntė ieškovui atitinkamus pranešimus ir įspėjimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, deklaracijų teikimo ir galimų sankcijų už Sutarties pažeidimą. Pasak atsakovo, akivaizdu, jo elementariausias ieškovui kilusio klausimo sprendimo neteismine tvarka laikymasis būtų leidęs išvengti teismo proceso, juolab kad ieškovas naudojasi teisininko pagalba. Be to, ieškovas nenurodo, kuriuo iš įstatymo nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų remiasi, prašydamas 2007-06-20 Sutartį pripažinti negaliojančia.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Karoliniškių būstas“ sudarė su ieškovu 1999-02-23 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria ieškovui, kaip pagrindiniam nuomininkui, neterminuotai išnuomojo 47,60 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini). UAB „Karoliniškių būstas“ ir ieškovas 2001-05-02 pasirašė naują sutartį dėl tų pačių gyvenamųjų patalpų nuomos. Šių sutarčių sudarymo metu galiojo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuriame nebuvo įtvirtintos socialinio būsto sąvokos. 2003-01-01 įsigaliojo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, kuriame įtvirtinta socialinio būsto sąvoka (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniais santykiais, formavo praktiką, pagal kurią, sudarant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, buvo privaloma vadovautis specialiuoju teisės aktu, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimui buvo taikomos teisės normos, neatsižvelgiant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011; kt.). Trečiojo asmens teigimu, vadovaujantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, su ieškovu buvo sudaryta 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, pakeitė iki tol formuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindama, kad svarbus savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo momentas; jeigu asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002-12-31, pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003-01-01) įstatymo nuostatomis, inter alia 11 straipsnio 4 dalies pagrindu; Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002-12-31, nutraukimui taikytinos CK, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus CK. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31, pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos teikti savivaldybei duomenis apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003-01-01) Įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime pažymėta, kad, pasikeitus teismų praktikai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-12-11 sprendimu Nr. 1-1582 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutarčių sudarymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame buvo reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo tvarka ir sąlygos su asmenimis, kurie teisę nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas įgijo iki 2002-12-31 pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Aprašo 7.1 punkte buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos išnuomojamos asmenims (šeimoms), kurių turimos neterminuotos nuomos sutartys, sudarytos iki 2002-12-31, buvo pakeistos į socialinio būsto nuomos sutartis. Atsiliepime teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dar 2014 m. informavo ieškovą apie galimybę perrašyti socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau ieškovas nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Savivaldybę nesikreipė ir dėl sutarties perrašymo valios neišreiškė. Atsiliepime teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškovu sudaryta vadovaujantis tuo metu buvusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovas iki pat 2016-05-25 nereiškė jokių prieštaravimų dėl jos sąlygų pakeitimo ar sutarties perrašymo, todėl nėra jokių Savivaldybės neteisėtų veiksmų ar kaltės, leidžiančių naikinti ginčijamą Sutartį. Be to, vadovaujantis CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, nagrinėjamu atveju su ieškovu sudaryta vėlesnė Sutartis pakeitė ankstesnes, todėl teisėta ir galiojanti yra vėliausiai sudaryta 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti šią Sutartį negaliojančia, yra netinkamas, nes, teismui patenkinus tokį reikalavimą, apkritai neliktų jokio gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos teisinio pagrindo, todėl neaišku, kokio teisinio rezultato siekia ieškovas – tęsti ar nutraukti nurodytos gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. Kartu atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisės perleidimu, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip asmuo, valdantis Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas patikėjimo teise, yra tinkama ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir tinkamas atsakovas CPK 45 straipsnio prasme.
Dublike ieškovas nurodė, kad nesutinka su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentais dėl netinkamo atsakovo – tai, kad būtent SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas atsakovas pagal pareikštą ieškinį, patvirtino ir trečiasis asmuo Savivaldybė atsiliepime į ieškinį. Dublike, remiantis tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti ieškinyje, pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą, teisės principus, naujai suformuotą teismų praktiką, atsakovas elgiasi nesąžiningai, neatlieka konstitucinės pareigos, kurią vykdydamos valstybės, savivaldybės institucijos turi tarnauti žmonėms. Dublike, skirtingai nei ieškinyje, pažymima, kad 2007-06-20, nesant jokio teisinio pagrindo, ieškovui buvo pateikta pasirašyti nauja Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nors nebuvo ir iki šiol nėra nutraukta 2001-05-02 nuomos sutartis Nr. 23. Dublike taip pat nurodyta, kad ieškovas nėra gavęs atsakovo nurodyto 2014-01-28 rašto apie galimybę perrašyti Socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Dublike taip pat teigiama, kad atsakovas, žinodamas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą naują teisės aiškinimo ir taikymo praktiką analogiško pobūdžio bylose, vis tiek nuolat siunčia ieškovui pranešimus (raginimu, įspėjimus) apie iškeldinimą, ir tokie nepagrįsti atsakovo veiksmai yra ne kas kita kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, kuris ieškovui ir šeimos nariams sukelia dvasinius išgyvenimus, įtampą, stresą, nežinomybę dėl gyvenamosios vietos pastovumo.
Triplike atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tapatina atstovavimo santykius su CPK nustatyta atsakovo procesine padėtimi, taip pat ir galimybėmis įvykdyti sprendimą, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentai dėl jo, kaip netinkamo atsakovo, liko nepaneigti. Triplike taip pat nurodyta, kad 2007-06-20 Sutarties sudarymo faktas negali būti pagrindas reikalauti šią Sutartį pripažinti negaliojančia, ieškovui nepateikus negaliojimo pagrindus patvirtinančių įrodymų. Atsakovo nuomone, neaišku, kokios ieškovo teisės ir kaip pažeistos, jeigu jis pats nesikreipė nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Savivaldybę dėl 2007-06-20 Sutarties perrašymo iš socialinio būsto į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Triplike pažymima, kad ieškovo dublike išdėstyti teiginiai dėl 2001-03-22 Sutarties Nr. 23 galiojimo yra teisiškai nepagrįsti.
Triplike trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta ieškovo sutikimu, šios sutarties sąlygos nedviprasmiškos, o aiškios, todėl ji galioja tokio turinio, kokia pasirašyta; iki kreipimosi į teismą ieškovas nesikreipė nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas‘, nei į Savivaldybę dėl šios Sutarties perrašymo, pasikeitus kasacinio teismo praktikai. Triplike taip pat nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog, pripažinus negaliojančia 2007-06-20 Sutartį, liktų galioti 2001-05-02 Sutartis. Trečiojo asmens nuomone, vėlesnės, t. y. 2007-06-20, Sutarties sudarymas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra aplinkybė, patvirtinanti, kad šalys suderino valią dėl ankstesnės, t. y. 2001-05-02, Sutarties pabaigos. 2007-06-20 Sutartį pripažinus negaliojančia visa apimtimi, iki šios Sutarties galiojusios ir bendru šalių sutarimu nutrauktos kitos sutarties galiojimas jos šalims savaime neatkuriamas. Dėl to, teismui patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, koks suformuluotas ieškovo, apskritai neliktų gyvenamosios patalpos, kurioje gyvena ieškovas, nuomos pagrindo. Pasak trečiojo asmens, ieškinyje nurodytas reikalavimas yra netikslus, neaiškus, neapibrėžtas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti dėl procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad būtinybę kreiptis į teismą dėl 2007-06-20 Sutarties pripažinimo negaliojančia patvirtina atsakovo elgesys teismo proceso metu – net teismui suteikus galimybę išspręsti Sutarties perrašymo klausimą, atsakovas nuo 2016 m. lapkričio mėn. šio klausimo neišsprendė, net negali nurodyti termino, kada bus priimtas sprendimas dėl Sutarties perrašymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jų šeimos pajamos yra didesnės už sumą, pagal kurią galėtų pretenduoti į socialinio būsto nuomą. Pasak ieškovės, dėl Buto nuomos ji buvo nuėjusi į Savivaldybę, kurios darbuotoja patarė kreiptis į teismą dėl socialinio būsto sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo nurodyto 2014 m. pranešimo dėl galimybės perrašyti ginčijamą Sutartį negavo, todėl, kai praėjusiais metais vėl gavo reikalavimą deklaruoti turtą ir pajamas su įspėjimu, jog to nepadarius bus iškeldinti, jie nusprendė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remdamiesi atsiliepime į ieškinį, triplike nurodytais argumentais. Atsakovo atstovė 2017-02-07 teismo posėdyje pažymėjo, kad ginčijamos Sutarties perrašymo klausimas galėjo būti išspęstas be teismo, tačiau ieškovas, nesikreipęs nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Savivaldybę, iš karto padavė ieškinį teismui. Atstovė nurodė, kad vykstant teismo procesui ieškovo atsakovui pateiktas prašymas dėl Sutarties perrašymo yra sprendžiamas, šiuo metu yra parengtas naujos sutarties projektas, kuris bus svarstomas Savivaldybės Tarybos posėdyje. Atsakovo atstovės teigimu, ieškovai kreipėsi į teismą dėl ginčo, kurio nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Karoliniškių būstas“ sudarė su ieškovu 1999-02-23 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria ieškovui, kaip pagrindiniam nuomininkui, neterminuotai išnuomojo 47,60 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini).
UAB „Karoliniškių būstas“ ir ieškovas 2001-05-02 pasirašė naują sutartį dėl tų pačių gyvenamųjų patalpų nuomos.
2007-06-20 ieškovas ir VšĮ „Vilniaus butai“ pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0354, dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos.
Bylos duomenimis, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ siunčia ieškovui pranešimus dėl turto ir pajamų deklaravimo, nurodant pagrįsti teisę į socialinio būsto nuomą. Šiuose pranešimuose pabrėžiama, kad, nepateikus deklaracijos iki nustatyto termino, bus daroma išvada, jog ieškovo šeima neturi teisės į valstybės paramą būstui išsinuomoti ir bus pradėta iškeldinimo procedūra.
Ieškovas 2016-05-30 padavė teismui ieškinį, prašydamas 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0354 pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą pažeidžiant jo teisę nuomotis savivaldybės gyvenamąsias patalpas ne socialinio būsto nuomos pagrindu.
Dėl tinkamo atsakovo
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesutikimą su ieškiniu visų pirma grindžia tuo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes ginčijama Sutartimi ieškovų šeimai išnuomoto Buto savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.
Tokie atsakovo argumentai atmestinis kaip nepagrįsti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-474 bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimo Nr. 1-1291 pagrindu atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise pavesta naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti (CK 4.106 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 „Dėl pritarimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatams“ suteikė teisę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgyvendinti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, išskyrus teisę perleisti Savivaldybės turto nuosavybės teisę kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, šiuo turtu garantuoti, laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti kitiems asmenims turtu naudotis kitu būdu. Savivaldybės gyvenamąsias patalpas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gali išnuomoti tik vadovaudamasis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) administracijos direktoriaus įsakymais (Sprendimo 1 punktas).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pagal byloje pareikštą ieškinį tinkamas atsakovas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 45 straipsnis).
Dėl 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančias teisės normas, pabrėžta, kad nuo 2003-01-01, vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002-12-31, teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisė į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą atsirado galiojant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymui Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Su ieškovu buvo sudarytos 1999-02-23 ir 2001-05-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartys. Vadovaujantis 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, darytina išvada, kad, nuo 2003-01-01 įsigaliojus naujai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai, ieškovo, kaip savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko, teisių ir pareigų apimtis nepakito. Vadinasi, savivaldybės gyvenamąsias patalpas patikėjimo teise valdantis asmuo neturėjo pagrindo inicijuoti 2001-05-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo, siūlant ieškovui pasirašyti 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad 1999-02-23 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pakeista 2001-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 23, kurios sąlygų ieškovas neginčija, darytina išvada, jog, pripažinus negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, lieka galioti iki jos sudarymo galiojusi sutartis, t. y. 2001-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 23, nes 2007-06-20 Sutartis sudaryta kaip pakeičianti 2001-03-22 Sutartį. 2001-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 23 lieka galioti, kol su ieškovu bus sudaryta naujos redakcijos Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Atsakovas, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, pripažinus negaliojančia visą 2007-06-20 Socialinio būsto nuomos sutartį, iki šios Sutarties galiojusios ir bendru šalių sutarimu nutrauktos kitos sutarties galiojimas jos šalims savaime neatkuriamas, todėl neliks jokio gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu, pripažinus negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto nuomos sutartį, nebūtų pagrindo pripažinti, jog galioja paskutinė iki nuginčytos sutarties sudarymo galiojusi 2001-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 23, ieškovai turėtų pagrindą buto (duomenys neskelbtini), nuomai. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos santykių atsiradimo pagrindas šiuo atveju yra Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol yra nepakeistas ir galioja.
Dėl pagrindo ieškovams kreiptis į teismą
Atsakovas teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl ginčo, kurio nėra. Atsakovo teigimu, dar 2014-01-28 raštu Nr. 1.35-14-270 „Dėl gyvenamųjų patalpų ne socialinio būsto) nuomos sutarties sudarymo“ SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės būstų nuomininkus, tarp jų – ir ieškovą, apie galimybę perrašyti socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau ieškovas nei į atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į būsto savininką Savivaldybę nesikreipė, todėl ieškovai be pagrindo kreipėsi į teismą, nes jų teisės nepažeistos, kadangi niekas neatsisakė perrašyti nuomojamo Buto sutarties iš socialinio būsto į savivaldybės gyvenamųjų patalpų.
Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai gavo atsakovo siųstą 2014-01-28 raštą Nr. 1.35-14-270. Kita vertus, pažymėtina tai, kad raštas siųstas tik 2014 m. Byloje nėra duomenų apie analogiško turinio raštų siuntimą nei 2015, nei 2016 m., nors pranešimus apie pareigą deklaruoti turtą (įskaitant pajamas), taip pagrindžiant teisę į socialinį būstą, ir tokios pareigos neįvykdymo pasekmes atsakovas ieškovams siunčia kasmet, net ne kartą per metus (pvz., 2015-12-17, 2016-03-09, 2016-12-20 pranešimai).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad byla pagal ieškinį dėl Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia iškelta 2016-05-30. Taigi nuo 2016 m. birželio mėn. atsakovui buvo aiškus ieškovų siekis pakeisti nuomojamo būsto sutartį iš socialinio būsto į savivaldybės gyvenamųjų patalpų. Gavęs ieškinį, atsakovas turėjo visas galimybes imtis realių veiksmų, kad būtų išvengta teismo proceso. Tačiau nuo 2016-05-30 prasidėjusio teismo proceso iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. per devynis mėnesius, atsakovas savo veiksmais neįrodė, jog teismui paduotu ieškiniu pareikštas reikalavimas galėjo būti išspręstas be teismo.
Pabrėžtina, kad teismas, išklausęs ginčo šalių paaiškinimų 2016-10-06 teismo posėdyje, atidėjo bylos nagrinėjimą, pasiūlydamas ieškovui kreiptis į atsakovą su prašymu dėl 2007-06-20 Socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir išspręsti kilusį klausimą ne teismo tvarka. Atsakovo atstovas teismui nurodė, kiek laiko reikėtų ieškovo prašymui išnagrinėti, ir teismas, įvertinęs atsakovo atstovo įvardytą terminą, atidėjo bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jis 2016-10-11 pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą pripažinti negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto nuomos sutartį ir sugrąžinti tą teisinę padėtį, kuri buvo pasirašant neterminuotą 1999-02-23 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016-10-21 raštu ieškovas buvo įpareigotas iki 2016-11-02 pateikti papildomus dokumentus, reikalingus jo prašymui išspręsti. Ieškovas operatyviai surinko nurodytus dokumentus ir juos pateikė atsakovui. Nuo 2016-11-02 iki teismo posėdžio 2016-12-06 atsakovas neinformavo nei ieškovo, nei bylą nagrinėjančio teismo apie prašymo svarstymo eigą, preliminarią datą, kada bus priimtas sprendimas dėl pareikšto prašymo. Kad prašymas neišnagrinėtas, vyksta jo svarstymas, ieškovui buvo pranešta 2016-012-06 teismo posėdyje, į kurį ieškovas atvyko su atstovu, patirdamas dėl to išlaidų. Nesitikėdamas, kad atsakovui 2016-10-11 pateiktas prašymas bus išnagrinėtas be ginčo, ieškovas prašė netenkinti atsakovo atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl ieškovo 2016-10-11 prašymo ir reikalavo nagrinėti bylą iš esmės. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2017-01-09, tačiau teismas, sprendimų priėmimo kambaryje nustatęs, kad šalių ginčui išspręsti būtina aiškintis naujas aplinkybes, be to, įtraukti dalyvauti ieškovo šeimos narius, 2017-01-09 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kartu įpareigodamas atsakovą iki 2017-02-01 pateikti duomenis apie ieškovo 2016-10-11 prašymo nagrinėjimo eigą, rezultatą. Atsakovas 2017-01-31 pateikė teismui informaciją apie ieškovo prašymo svarstymą, o teismo posėdyje, įvykusiame 2017-02-07, atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovo 2016-10-11 prašymas dar nagrinėjamas, yra parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Socialinio būsto nuomos sutarties, sudarytos su R. B., pakeitimo, kuris derinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka, ir jį suderinus bus teikiamas svarstyti Savivaldybės tarybos posėdyje, kurio artimiausia data – 2017-03-01.
Įvertinus teismo proceso, trukusio devynis mėnesius, eigą, teismo sudarytas galimybes išspręsti ieškovų iškeltą problemą ne teismo tvarka, darytina išvada, kad ieškovai ne be pagrindo kreipėsi į teismą. Atsakovo, kaip Savivaldybės įmonės, delsimas nuo bylos iškėlimo 2016-05-30 spręsti jo veiklos sričiai tenkantį klausimą, visiškas nebendradarbiavimas su ieškovais, neinformuojant jų apie 2016-10-11 prašymo nagrinėjimo eigą, savo neveikimu verčiant patirti teisinės pagalbos išlaidas, teikia pagrindą pripažinti deklaratyviais atsakovo argumentus, jog ieškovai į teismą kreipėsi dėl ginčo, kurio nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, be to, įvertinus atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinį elgesį šios bylos nagrinėjimo metu (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų nepaisymą (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiavimo pareigos nevykdymą (CPK 8 straipsnis), atsižvelgus į priežastis, dėl kurių ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, yra pagrindas priteisti iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Paduodant ieškinį sumokėta 43 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys paduotas el. ryšio priemonėmis, todėl už ieškinį turėjo būti sumokėtas 31 Eur dydžio žyminis mokestis. Permokėta žyminio mokesčio dalis (12 Eur) grąžintina šį mokestį sumokėjusiam ieškovo atstovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovai taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 970 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų (el. bylos priedo b. l. 2-5, 10, 17-20).
Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19, 20 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 2,5, už dubliką – 1,5, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad už susipažinimą su dokumentais ir teisinę konsultaciją (1 val.) ieškovas turėjo 50 Eur išlaidų, už ieškinio parengimą – 350 Eur, dubliką – 300 Eur, atstovavimą teisme (1 val.) – 50 Eur (2016-10-06), atstovavimą 2016-12-06 posėdyje (1 val.) – 50 Eur, už susipažinimą su dokumentais ir teisinę konsultaciją (1 val.) – 50 Eur, pareiškimo atnaujinus bylos nagrinėjimą parengimą – 70 Eur, atstovavimą 2017-02-07 teismo posėdyje – 50 Eur.
Ieškovas atstovavimo išlaidas patyrė (atstovui sumokėjo): 1) 2016-05-19 (už konsultacijas ir ieškinio parengimą) – 2016 m. II ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur; 2) 2016-07-28 (dubliko parengimą, atstovavimą teisme) – 2016 m. III ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2016 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 748 Eur; 3) 2016-12-05 (už atstovavimą teisme) – 2016 m. IV ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2016 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 771,90 Eur; 4) 2017-01-23, 2017-02-06 (už konsultacijas, pareiškimo parengimą, atstovavimą teisme) – 2017 m. I ketvirtį; užpraėjusio, t. y. 2016 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 793,30 Eur.
Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimalus atlygis advokato padėjėjui už konsultacijas rengiant ieškinį – 60,55 Eur už vieną konsultacijų valandą; už ieškinio parengimą – 1513,80 Eur, už dubliką – 897,60 Eur, už atstovavimo teisme valandą – 59,84 Eur, 61,71 Eur, už konsultacijas, atstovavimą teisme – 63,46 Eur.
Pažymėtina, kad ginčui dėl socialinio būsto nuomos sutarties su ieškovu sudarymo teisėtumo nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog reikėjo maksimalių darbo ir laiko sąnaudų teisinėms konsultacijoms teikti, procesiniams dokumentams rengti. Dėl to nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas atlyginti visa apimtimi, jeigu jos neviršija maksimalių pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, ir nevertinti šios konkrečios bylos sudėtingumo, galimų darbo ir laiko sąnaudų teisinėms konsultacijoms teikti ir procesiniams dokumentams rengti.
Ieškovo už teisinį konsultavimą prieš rengiant ieškinį patirta 50 Eur išlaidų suma pripažintina pagrįsto dydžio. Atsižvelgiant į parengto ieškinio turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, šiuo atveju pagrįsta pripažintina 300 Eur suma. Dublike iš dalies remtasi tais argumentais, kurie jau išdėstyti ieškinyje, todėl pagrįsta pripažintina 250 Eur išlaidų suma. Už atstovavimą 2016-10-06 teismo posėdyje patirta 50 Eur išlaidų suma laikytina pagrįsta. Teismo vertinimu, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovui su atstovu nereikėjo aptarti naujų teisinių bylos aspektų, 2017-01-23 pareiškimui parengti reikėjo minimalių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, todėl už šias teisines paslaugas pagrįsta pripažintina bendra 60 Eur suma. Už atstovo dalyvavimą 2017-02-07 teismo posėdyje patirta 50 Eur išlaidų suma pripažintina pagrįsta.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso 791 Eur suma žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškinį.
Pripažinti negaliojančia 2007-06-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0354, sudarytą VšĮ „Vilniaus butai“ ir ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 791 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Grąžinti ieškovo atstovui I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 12 Eur (dvylika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-05-25 mokėjimo nurodymu Nr. 242.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.