- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1457-873/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- R. U.
- Kaltinamasis
- E. R.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsauginiu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str. – laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu; 2) 2003 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003 m. gegužės 8 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams; 3) 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu 2009 m. liepos 30 d. nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista; 4) 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. 2013 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. U. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į dešinį šoną, po ko jam parkritus, bandančiam atsistoti R. U. sudavė smūgį koja į saulės rezginį, tuo padarydamas R. U. pilvo sumušimą, skersinės storosios žarnos pasaito plyšimą ir savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. U. sveikatą.
E. R. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis 2013 m. balandžio 21 d. naktį išgirdo laiptinėje triukšmą, spardymą į duris viršutiniuose aukštuose, keiksmus, reikalavimus atidaryti duris. Triukšmas nesibaigė, E. R. išėjo su šlepetėmis į viršutinius aukštus, pamatė R. U.. Į kurias duris jis beldė, nežino, bet kai E. R. atėjo, veidu žiūrėjo į jį. E. R. paklausė, kas vyksta, koks triukšmas. R. U. pradėjo keiktis, pasakė, kad jis čia gyvena, ką nori, tą daro. E. R. paprašė jo išeiti iš laiptinės. R. U. buvo įsiaudrinęs, išgėręs. E. R. apkabino jį per liemenį, pradėjo vesti laiptais į apačią. R. U. dviem rankom laikėsi už turėklų. E. R. paėmė ranką, vedė jį žemyn. R. U. jam grasino, keiksnojo, sakė, kad dar jam parodys. Nusileidus, E. R. atidarė laiptinės duris, išvedė R. U.. Parkirtęs jis nebuvo, pats nuėjo į laiptinę. Paskui kaimynas iš pirmo aukšto sakė, kad girdėjo triukšmą, matė pro akutę, kaip E. R. išveda nukentėjusįjį, paklausė, ar jis labai triukšmavo, spyriojosi. Išgirdęs triukšmą, E. R. pakilo iki 4 aukšto, buvo aikštelėje tarp 4 ir 5 aukšto. Pamatė nukentėjusįjį, tuo metu jis jau buvo atsisukęs, nedaužė. E. R. paprašė išeiti iš laiptinės, kad netriukšmautų. Nukentėjusysis buvo labai agresyviai nusiteikęs, pavadino E. R. „pederastu“, pasakė, kad tai, kas čia vyksta, ne jo reikalas. E. R. bandė jį išvesti, apkabinęs per liemenį, jis nesidavė. E. R. užfiksavo jo ranką už dilbio ir po pažastimi. Jis spyriojosi, bandė išrūkti. E. R. tempė R. U. laiptais į apačią. Jis buvo išgėręs, laikėsi ranka už turėklo. Laikėsi dešine ranka. Taip jį vedė nuo paties viršaus, jis nukritęs nebuvo. Ištempė jį jėga, paskui atidarė laiptinės duris ir išvedė dar 2-3 metrus, pasakė, kad eitų namo ir išsimiegotų. Jis pasakė, kad E. R. dar parodys. E. R. nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Mano, kad nagrinėjama byla dėl nukentėjusiojo keršto, gal jis mano, kad E. R. pažemino jo orumą, kadangi jis sakė, jog visą gyvenimą čia gyvena, niekas jam nenurodinės.
Analogiškus parodymus E. R. davė parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. spalio 23 d. protokolo duomenimis, E. R. parodė namo (duomenys neskelbtini), kurioje 2013-04-22, apie 00.00 val., jis išgirdo stiprų triukšmą, spardymą į duris ir beldimąsi, garsas sklido iš viršaus. Pakilęs į viršų, pamatė besileidžiantį iš 5 aukšto vyrą kuriam uždavus klausimą „kas yra“, pradėjo elgtis agresyviai, atsakė, kad ne jo reikalas. Jiems besileidžiant laiptais tarp 4 ir 3 ar 3 ir 2 aukštų vyras įsikibo į turėklus dešine ranka, kaire ranka pradėjo mojuoti ir šūkauti, kad niekas jam neaiškins, ką daryti, jis čia gyvena visą gyvenimą. Tarp 3 ir 2 aukštų E. R. parodė, kokiu būdu jis bandė atkabinti vyro ranką nuo turėklų. E. R. parodė, kad paėmė jo kairės rankos plaštaką ir ant jos uždėjo savo kairę ranką, per nukentėjusiojo (dalyvavusio tyrėjo) kairės rankos žastą pakišo savo dešinę ranką ir tokiu būdu atitraukė jį nuo turėklų. Tokiu būdu jis palydėjo nukentėjusįjį į laiptinės 1-ajį aukštą, atidarė laiptinės duris ir paleido savo ranką, tokiu būdu paleisdamas nukentėjusįjį, kuris nuėjo link kitos laiptinės ( t.1, b. l. 114-125).
Nukentėjusysis R. U. paaiškino, kad nurodytą dieną jis buvo pas draugą, Nusipirko alaus, išgėrė gal kokius 2 l, R. U. išėjo. Po to jis grįžo, garsiai pastukseno į duris. priėjo kaltinamasis, jam R. U. pasakė, kad stuksena, nes nori išsikviesti draugą. Kaltinamasis R. U. nevedė, jis pats lipo laiptais. Neprisimena, tarp kurio aukšto, kaltinamasis jam smogė į šoną kumščiu, jie susiėmė, nukrito. Kaltinamasis R. U. paleido, jis bandė stotis, pajuto smūgį koja į pilvą. Kaltinamasis palydėjo R. U. iki pirmo aukšto, jis pasakė, kad pasimatys, ėjo užsiėmęs už pilvo. N. C. paskambino ryte, pasakė, kad R. U. atidarytų duris, jis sakė, kad negali, po to iš lovos prišliaužė prie durų. Jam iškvietė greitąją, pasirodė, kad jam vidinis kraujavimas, darė operaciją. Tą dieną su N. C. jie susitiko 15-16 val. Tvarkė kompiuterį, gėrė alų, paskui vėl pas jį užėjo, R. U. žmona irgi buvo atėjusi į svečius. Gal po 4 l alaus išgėrė. R. U. išėjo į namus vienas, nes apsipyko su žmona. Paskui jis grįžo, nes norėjo, kad žmona eitų namo. R. U. buvo namuose, paskambino N. C., neprisiskambino, grįžo, tada barškino į duris. Gal per garsiai pabarškino, tiesiog kumščiu. R. U. išgirdo, kad kažkas ateina, būdamas penkto aukšto fojė pamatė, kad ateina iš matymo pažįstamas žmogus. R. U. pasakė, kad tai jo reikalas, ko daužosi. R. U. sutiko išeiti iš laiptinės, nesipriešino, pasakė, kad išeina. Tarp kažkurio aukšto E. R. kirto jam ranka, pajuto smūgį į šoną, dešinę pusę. Jie apsikabino ir pargriuvo ant laiptų, grūmėsi. R. U. paėmė E. R. už pečių, pasakė, kad ramintųsi, kad baigtų. Viskas buvo ant laiptų. E. R. ir R. U. paleido vienas kitą. E. R. atsistojo pirmas. R. U. bandė stotis, pajuto smūgį į pilvą. E. R. stovėjo priešais jį, ant aikštelės, pasakė, kad jis greičiau dingtų iš laiptinės. Paskui jie ėjo taikiai, R. U. ėjo susiėmęs už pilvo, jam pasidarė silpna. Negalėjo pasipriešinti, už pilvo susiėmęs nuėjo namo. E. R. ėjo jam iš paskos. Nuėjęs namo, griuvo į lovą, užmigo. Žmona negrįžo, nes nenorėjo konfliktuoti. Atsibudęs R. U. pamatė, kad guli koridoriuje, nušliaužė iki lovos. N. C. paskambino, pasakė, kad atidarytų duris, R. U. pasakė, kad negali, labai skauda. Vos ne vos atrakino duris, pamatė juos. Greitoji jį išnešė neštuvais. Kiek prisimena, E. R. buvo su kedais, jam spyrė, kai R. U. gulėjo ant laiptų.
Liudytojas N. C. paaiškino, kad įvykio dieną pas jį buvo R. U. su žmona, jie pasėdėjo, išgėrė. Paskui R. U. susipyko su žmona, išėjo namo, ji liko, nes nenorėjo namuose skandalo. N. C. atsigulė miegoti, užmigo, kitą dieną sužinojo, kad beldėsi į duris. Kitą dieną N. C. paskambino R. U., pasakė, kad atidarytų duris, jis pasakė, kad negali atsikelti. R. U. priėjo prie durų, nukrito, jam iškvietė greitąją. Tik paskui R. U. pasakė, kad konfliktas buvo laiptinėje su kaimynu. R. U. sakė, kad jį sumušė kaimynas iš N. C. laiptinės.
Liudytoja J. U. paaiškino, kad jie su R. U. buvo pas N. C.. Išgėrė alaus, susipyko su vyru, jis išėjo, J. U. liko. Po to R. U. grįžo, bet jie neatidarė durų, nes bijojo. Ryte J. U. grįžo namo, R. U. jai pasakė, kad jam labai bloga, ji iškvietė greitąją. J. U. paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad sumušė kaimynas, o kai grįžo iš ligoninės, parodė, kas jį sumušė. Pas N. C. namuose jie gėrė alų gal keturias valandas. Susipyko, R. U. išėjo namo, po to grįžo, pradėjo barškinti į duris, jam neatidarė, jis daužė, garsiai barškino, bet jo neįleido. Paskui R. U. išėjo, kas vyko po to laiptinėje, J. U. nežino, ji žino tik tai, ką papasakojo vyras. Namo ji grįžo 8-9 val. ryto kartu su N. C., nes vyrui paskambino ryte, jis pasakė, kad jam labai bloga. Atėję iškvietė greitąją, duris jiems atidarė pats R. U.. Kai atsigavo, jis pasakė, kas nutiko, pasakė, kad susimušė su kaimynu iš kitos laiptinės, jį apibūdino, pasakė, kad susimušė su juo, paskui išsiskyrė, nuėjo namo. R. U. išvežė greitoji. Paskui J. U. kalbėjosi su vyru, jis pasakė, kad viskas buvo ant laiptų. Tas žmogus pasakė jam netriukšmauti. Todėl kad R. U. triukšmavo, ir išėjo tas žmogus, jie susikabino. R. U. nuo smūgio trūko blužnis. Vyras gydėsi apie dvi savaites, ligoninėje gulėjo savaitę ar daugiau, paskui buvo namuose, gėrė kažkokius vaistus. Blogai jis jautėsi apie pusę metų. Turėjo išvažiuoti į Vokietiją, bet neišvažiavo, nes negalėjo po operacijos.
Liudytoja D. G., dirbanti greitosios pagalbos gydytoja, paaiškino, kad prisimena kvietimą dėl nukentėjusiojo. Buvo labai sumuštas vyras, D. G. įtarė blužnies plyšimą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, bet labai silpnas. Lyg ir sakė, kad laiptinėje jį kažkas vakare sumušė. Kas duris atidarė, ji neatsimena, buvo nukentėjusiojo žmona.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis gyvena pirmame aukšte, E. R. yra jo kaimynas. Nukentėjusysis yra kaimynas iš kitos laiptinės. Vakare V. K. išgirdo beldimą į duris iš viršaus. Kažkas kalbėjo aukštesniu tonu. V. K. nuėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę. Pastebėjo, kaip kaimynas veda už parankės kaimyną iš kitos laiptinės, jie dėl kažko barėsi. Kaimynas iš kitos laiptinės nenorėjo eiti. E. R. paėmęs už parankės išvedė jį per duris, durys užsidarė, E. R. nuėjo į savo butą. Jie kalbėjosi kažkur viršuje, V. K. girdėjo, kaip kažkas šaukė iš viršaus. Jis dėl to ir pasižiūrėjo, gal apie 10-15 s stovėjo ir žiūrėjo pro akutę, Nieko nepamatė. Visą laiką viršuje girdėjosi triukšmas. Paskui nurimo. V. K. pažiūrėjo pro akutę gal po 10 min., nes išgirdo šauksmą, kažkas kalba pakeltu tonu. Girdėjo tik, kaip daužėsi. Paskui išgirdo, kaip kažkas labai garsiai kalbėjo, girdėjosi kažkas viršuje. V. K. pastovėjo 10-15 min., pamatė, kaip kažkas lipa, veda už parankių kaimyną iš kitos laiptinės. Muštynių garsų V. K. negirdėjo. Kaimynas iš kitos laiptinės nenorėjo eiti, o E. R. vedė jį už parankės.
Liudytoja J. C. parodė, kad įvykio metu ji buvo išėjusi. Atėjo R. U. su žmona, atsinešė alaus, J. C. telefono su savimi nesinešioja. Jai ryte pasakė, kad policija buvo kviesta, pati ji nieko nematė.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. N. tarnybinio 2013 m. balandžio 22 d. pranešimo duomenimis, 2013 m. balandžio 22 d., 12.25 val., RVUL slaugytoja S. pranešė, kad GMP 2013 m. balandžio 22 d., 11.01 val., pristatė R. U., kuris paaiškino, kad 2013 m. balandžio 21 d., 23.00 val., jį mušė kaimynas. Diagnozė: pilvo trauma, bus operuojamas, paguldytas į II reanimacijos skyrių. Po operacijos diagnozė: pilvo sumušimas, žarnos pasaito trūkis ( t. 1, b. l. 7).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. B. tarnybinio 2013-04-22 pranešimo duomenimis, 2013 m. balandžio 22 d. buvo gautas nurodymas vykti į VRUL ligoninę. Nuvykus į ligoninę patikslinti įvykio aplinkybių, reanimacijos skyriuje bendrauta su R. U., kuris paaiškino, kad 2013 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val., ėjo pas savo kaimyną N. C. ir ties ketvirtu aukštu prie jo priėjo girtas kaimynas, gyvenantis trečiame aukšte, pradėjo konfliktuoti, jam nepatiko, kad triukšmaujama. R. U. su juo kalbant, trenkė jam kumščiu į pilvo sritį, tuomet trenkė į galvą ir R. U. prarado sąmonę. Atsigavęs nuėjo į namus ir iškvietė medikus. R. U. paaiškino, kad viskas įvyko tarp 4-5 aukštų. Jo pasakojimas buvo nerišlus ir sunkiai suprantamas ( t. 1, b. l. 8).
Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenimis, dėl įvykio (duomenys neskelbtini), užregistruotas pranešimas 23.39 val., skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 12).
Garso įrašo apžiūros 2013 m. gruodžio 6 d. protokolo duomenimis, 2013-04-21, 23.29 val., skambinta dėl to, kad beldžiasi, vyras laužo duris; 2013-04-21, 23.42 val., skambinta, kad nekviestų policijos, nes žmogus jau nebesibarškina, išėjo ( t. 1, b. l. 13-14).
Nukentėjusiojo R. U. parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. spalio 23 d. protokolo duomenimis, R. U. parodė namą (duomenys neskelbtini), buto duris, nepažymėtas numeriu, nurodė, kad iš tos pačios laiptinės nepilnai į 5 aukštą pakilo vyras, jam R. U. paaiškino, kad duris daužo, nes užmigo draugas. Jiems abiem besileidžiant laiptais, tarp 3 ir 4 ar tarp 2 ir 3 aukšto, už nugaros ėjęs vyras sudavė smūgį dešine ranka jam į dešinį šoną. Po smūgio jis su vyru susikibo, įvyko grumtynės, ir jis nugara nukrito ant laiptų, vyras jį užgulė iš viršaus. Po to vyras pasitraukė, jis liko gulėti, stovintis virš jo vyras sudavė 1 smūgį į saulės rezginį dešine koja. Po to R. U. savarankiškai atsistojo, išėjo iš laiptinės namo ( t. 1, b. l. 25-34).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013 m. gegužės 8 d. protokolo duomenimis, R. U. iš parodytų asmenų atpažino E. R., kaip asmenį, kuris 2013 m. balandžio 21 d., apie 23 val., laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė jam smūgį iš nugaros ranka į dešinio šono apačią, su juo nukrito, o R. U. stojantis, sudavė jam smūgį koja į saulės rezginį ( t.1, b. l. 36-41).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013 m. gegužės 8 d. protokolo duomenimis, N. C. iš parodytų asmenų atpažino E. R., kuris, pagal R. U. apibūdinimą, jį sumušė 2013-04-21 vakare ( t. 1, b. l. 89-94).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2087/13(01) duomenimis, R. U. padarytas pilvo sumušimas, skersinės storosios žarnos pasaito plyšimas, paveikus kietu buku daiktu pilvo sritį, galimai paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą 2013-04-22 vienu trauminiu poveikiu. Dėl žarnos pasaito plyšimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mažai tikėtina, kad šį sužalojimą nukentėjusysis pasidarė pats. Kovos, savigynos pėdsakų kūne nekonstatuota. Sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Sužalojime užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliau pasakyti apie įrankio formą, dydžius nėra galimybės. Po sužalojimo vengti fizinio krūvio 3 mėnesius.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2013 m. balandžio 22 d. kortelės Nr. 87385 duomenimis, kvietimo laikas 2013-04-22, 10.00 val., ligonis R. U. skundžiasi krūtinės ir pilvo skausmu, galvos svaigimu. Pasak paciento, jį vakar sumušė, spyrė į pilvą ( t. 1, b. l. 79).
Kaltinamasis savo kaltės, padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, nepripažino, neigė sudavęs R. U.. Nukentėjusysis R. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam sveikatą sutrikdė kaltinamasis E. R.. Analogiškus nukentėjusiajam parodymus davė liudytojai N. C., J. U., kurie parodė, kad tuojau po sužalojimo R. U. įvardino jį sužalojusį asmenį. Analogiški duomenys užfiksuoti ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. N., bendravusio su RVUL slaugytoja S., tarnybiniame 2013 m. balandžio 22 d. pranešime, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. B., reanimacijos skyriuje bendravusio su R. U., tarnybiniame 2013-04-22 pranešime. Nukentėjusiojo parodymai apie sužalojimo padarymo aplinkybes atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2087/13(01) duomenis. Teismas vertina, kad nukentėjusysis, tuojau po sužalojimo ir teisme nurodęs sužalojimo padarymo aplinkybes ir jį padariusį asmenį, neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo, jo parodymais tiki ir remiasi. Priešingai, kaltinamojo parodymai bylos duomenų visuma yra paneigti. Jokių kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam sužalojimas būtų padarytas kitomis aplinkybėmis, nei nurodė nukentėjusysis, negauta. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, juos atmeta. Liudytojo V. K. parodymus teismas vertina patvirtinančiais aplinkybę, jog kaltinamasis iš laiptinės ėjo su nukentėjusiuoju, jokių kitų, reikšmingų bylai, duomenų šio liudytojo parodymais negauta, kadangi apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes šis liudytojas, gyvenantis pirmame, ne įvykio, aukšte, parodymų duoti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. R. sudavė nukentėjusiajam kumščiu, tyčia spyrė nukentėjusiajam į pilvą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų – spyrio į pilvą – ir kilusių padarinių – žarnos pasaito plyšimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo yra būtinasis priežastinis ryšys.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.
Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – spyrė nukentėjusiajam į pilvą, tai yra, jam tiko bet kokios pasekmės, jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
E. R. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 3339,55 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. U. gydymo ( t. 1, b. l. 56-58) Kaltinamasis savo kaltės, ieškinio nepripažino. R. U. kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė išlaidų, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis ( t. 1, b. l. 58), ieškinys pagrįstas, tenkintinas.
R. U. byloje pareiškė ieškinį 10000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( t. 1, b. l. 23).
Kaltinamasis kaltės ir ieškinio nepripažino.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, dėl turtinės žalos netenkintinas.
R. U. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad nusikaltimas jį stipriai sujaudino, jis patyrė stresą, rūpesčių, nervinę įtampą.
R. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, jam labai skaudėjo, gal mėnesį gulėjo ligoninėje. Dėl to, kad jam trūko žarna, negalima buvo valgyti sunkaus maisto. Skausmai buvo dideli – kaip peiliu pjovimas, dūrimas. Antrą kartą buvo kviesta greitoji pagalba po mėnesio - pusantro, bet R. U. pasakė, kad reikia kentėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo R. U. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam R. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Neturtinė žala šioje byloje padaryta E. R. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka sunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį – nustatytas 45 procentų darbingumas, yra dirbantis. Teismas vertina, nukentėjusiojo nurodomas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas.
R. U. civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad turtinę žalą jis patyrė dėl to, kad minėtą sumą uždirbtų, jeigu išvažiuotų dirbti į Vokietiją, tačiau to negalėjo padaryti, nes neleido sveikata.
Teisiamajame posėdyje R. U. paaiškino, kad turėjo išvažiuoti į Vokietiją dirbti, to negalėjo padaryti, dėl operacijos negalėjo 5 mėnesius dirbti fizinio darbo. Vokietijoje galėjo uždirbti 1200 eurų, jei būtų važiavęs, būtų tiek uždirbęs. Jei būtų važiavęs, būtų turėjęs tai įrodančią sutartį, darbas turėjo būti statybose. R. U. buvo grįžęs į Lietuvą, nes buvo ne sezonas. Neišvažiavo būtent dėl šio įvykio, 4 mėnesius labai skaudėjo pilvą, šoną. Realiai pradėjo dirbti 7 mėnesiai po įvykio. Prie savo namo pradėjo dirbti anksčiau.
Teismas vertina, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti jam padarytos turtinės žalos faktą ir dydį. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo teiginiai, kad jis būtų išvažiavęs į Vokietiją, ten uždirbęs 10000 Lt, tėra prielaida, jokiais objektyviais duomenimis ji nepagrįsta. Išvados apie asmens kaltę, tuo pačiu, apie padarytos žalos dydį, prielaidomis negali būti grindžiamos. Ieškinys dėl turtinės žalos nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - sunkus nusikaltimas. E. R. teistas (t. 1, b. l. 163-166), nesigydė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 140), tirtas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: praktiškai psichiškai sveikas (t. 1, b. l. 141), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2000-07-03, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas ( t. 1, b. l. 144). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2014-02-17 išvados Nr. 89 TPK -94/2014 duomenimis, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( t. 1, b. l. 150). E. R. pripažintas Nepriklausomybės gynėju, nukentėjusiu nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos ( t. 1, b. l. 130-131), yra neįgalus, nustatytas darbingumas – 45 procentai dėl diagnozės centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (padariniai po galvos smegenų traumos, epi ir subjurinės hematomos pašalinimo operacijos, lengva kairė hemiparezė vidutiniškai išreikštas vestibuloataksinis sindromas, reti epilepsijos priepuoliai ( t. 1, b. l. 132,133, 135-136); nuo 2013-05-02 dalyvavo integracijos į darbo rinką ir visuomenė projekte „Santalka: ekonominis aktyvumas atskirtiems“ ( t.1, b. l. 138).
E. R. teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis, įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, situacinį veikos pobūdį, dėl nukentėjusiojo keliamo triukšmo, kas teismo vertinimu, mažina veikos pavojingumą, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą, jo sveikatos būklę, nustatytinas mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.
E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 1, b. l. 126-128), paliktina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.
R. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. R. 2000 Lt R. U. naudai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš E. R. 3339,55 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.