Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

2018 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 38 MGL (1900 eurų) baudą ir 2 metus uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemone. Bauda sumokėta, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2025 birželio 8 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3.09 prom., neblaivumas), be aiškios priežasties metė į savo sugyventinę R. J. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ bei pataikė jai į kairį antakį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

2. A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad R. J. yra jo sugyventinė. Su ja, kaip sutuoktiniai, gyvena apie 7 metus. Bendrų vaikų neturi. 2025 m. birželio 7 d. dviese su R. išėjo į (duomenys neskelbtini). Šventėje vartojo alkoholį. Po koncerto, tai galėjo būti apie 24.00 val., t. y. jau galėjo būti 2025 m. birželio 8 d., jis su R. grįžo į namus. Kiek pamena, jokio konflikto tarp jo ir R. nebuvo. Jau buvo stipriai neblaivus, todėl visų aplinkybių nepamena. Nepamena ar naktį vartojo alkoholį, nieko nepamena, kas vyko grįžus į namus. Nepamena, kad būtų sugriebęs sugyventinei R. už plaukų ir juos pešęs. Nepamena, kad jai trenkė į kairę ausį, taip pat nepamena, kad būdamas virtuvėje į ją būtų metęs mobilaus ryšio telefoną ir pataikęs jai į veido sritį. Tikrai nuoširdžiai nepamena, bet tiki, kad galėjo taip pasielgti kaip R. sako. R. tikrai nemeluoja. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Papildomos apklausos metu įtariamasis A. K. dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir papildomai parodė, kad sugyventinės R. dėl tokio savo elgesio, atsiprašė, ji jam atleido. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, jis nepamena įvykio aplinkybių. Jis tiki, kad galėjo mesti į R. savo mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir jai pataikyti į veido sritį - į kairį antakį. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

3.1. 2025 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. birželio 8 d., 13.35 val., neblaivus (3.09 prom.) A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė blaivią sugyventinę R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo medikų atsisakė. Šeimoje nepilnamečių nėra. A. K. sulaikytas uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 1-3);

3.2. 2025 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje, kairėje, ant spintelės su įvairiais daiktais, padėtas ir mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su pilkos spalvos įdėklu, kuris, pasak nukentėjusios, buvo mestas į ją, telefonas paimtas. Virtuvėje dešinėje yra stalas su įvairiais maisto produktais, bei alkoholio buteliu. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nepastebėta (b. l. 10-12, 13-19);

3.3. 2025 m. birželio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas su apsauginiu juodos spalvos nugarėlės dėklu, paimtas iš įvyko vietos. Ant mobiliojo ryšio telefono ekrano matosi uždėtas apsauginis stikliukas. Telefono modelis „(duomenys neskelbtini)“. Ant apsauginio dėklo matosi dėvėjimo žymių. Kraujo pėdsakų nerasta (b. l. 20-22);

3.4. 2025 m. birželio 8 d. iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint R. J. užfiksuota, kad jos veide ant kairės pusės - tarp antakio ir skruostikaulio matosi mėlynė. Daugiau sužalojimų nenustatyta (b. l. 46-48, 49-51);

3.5. 2025 m. birželio 8 d. apklausta nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2025 m. birželio 7 d. vakare jos sugyventinis A. K. šventėje pradėjo vartoti alkoholį, kai jis vartoja alkoholį būna agresyvus. Visą šią naktį jis jai neleido miegoti, tampė už plaukų, trenkė jai per kairę ausį, ji jo vis prašė, kad liautųsi, bet jis toliau vartojo alkoholį, klausėsi muzikos, šaukė ant jos, bandė spirti į pilvą. Vis papešdavo už plaukų ir taip viskas vyko visą naktį. Apie 7 val. ryte A. šiek tiek užmigo, po to pabudo ir vėl pradėjo konfliktuoti, lįsti prie jos bei šaukti. 2025 m. birželio 8 d., apie 13.35 val., ji virtuvėje gamino maistą, o A. sėdėjo. Ji jam nieko nesakė, jokio konflikto nebuvo. A. pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną metė į ją ir pataikė į kairės pusės antakį, dėl ko jai atsirado mėlynė. Tokiais savo veiksmais A. sukėlė jai fizinį skausmą. Po to, kai jis jai metė iš telefono, ji pabėgo pas kaimynus prašytis pagalbos, nes nebeapsikentė tokio jo elgesio. Kai ji išbėgo iš namų, A. buvo sveikas, nesužalotas. Jai nubėgus pas kaimynus, kaimynai iškvietė policiją, ten ir laukė pareigūnų. Kas nutiko A. ir kaip jis susižalojo kol jos nebuvo, nežino, nematė. A. taip elgiasi ne pirmą kartą, dėl jo elgesio yra kvietusi policiją, jis taip elgiasi tik būdamas girtas, blaivus taip nesielgia. Pareiškimą rašyti atsisako (b. l. 33-36). Papildomos apklausos metu parodė, kad su A. K. kaip sutuoktiniai gyvena apie 7 metus. 2025 m. birželio 8 d., kai sugyventinis visą naktį jai neleido miegoti, tampė už plaukų, trenkė jai per kairę ausį, ji jo vis prašė, kad liautųsi, bet jis toliau vartojo alkoholį, klausėsi muzikos, šaukė ant jos, bandė spirti į pilvą. Vis papešdavo už plaukų ir taip viskas vyko visą naktį. Jo tokie veiksmai jai fizinio skausmo nesukėlė. Dėl to tada policijos ir nekvietė, bet kai 2025 m. birželio 8 d., apie 13.35 val., ji virtuvėje gamino maistą, o jis sėdėjo ir ji jam nieko nesakė, jokio konflikto nebuvo, jis pasiėmęs savo mobilaus ryšio telefoną metė į ją ir pataikė į kairės pusės antakį, dėl ko jai atsirado mėlynė, tada jis jai sukėlė fizinį skausmą. Vertinant skausmą balais nuo 1 iki 10, skausmą vertina 8 balais, nes skaudėjo labai. Jai ir dabar tą vietą labai skauda yra mėlynė. Vaistų nuo skausmo negėrė į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes mėlynė ir skausmas praeis savaime. Pas ekspertus nevyks, civilinio ieškinio nereikš. Sugyventiniui dėl jo tokio elgesio atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39-42).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis ar partneris.

5. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nors dėl girtumo įvykio aplinkybių negali atsiminti, bet neneigia galėjęs smurtaudamas sukelti fizinį skausmą. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamojo kaltės abejonių nekyla.

6. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina A. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2025 birželio 8 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3.09 prom., neblaivumas), be aiškios priežasties, metė į savo sugyventinę, R. J., mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, bei pataikė jai į kairį antakį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą. Kadangi byloje tiek pats kaltinamasi, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad jie gyvena artu 7 metus, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

8. Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant artimesnį bausmės minimumui terminą bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

10. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. Kadangi smurtavo prieš artimą asmenį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 8 d., 14:10 val., iki 2025 m. birželio 09 d., 16:00 val. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu vieną dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms, viso įskaitytina 6 laisvės apribojimo dienos.

13. 2025 m. birželio 9 d. nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63, 64, 64¹, 72² bei 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 8 d., 14:10 val., iki 2025 m. birželio 09 d., 16:00 val., vieną dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 6 (šešias) dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2025 m. birželio 9 d. nutarimu A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti A. K.

Išaiškinti A. K., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.