Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-253-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-15
Bylos Nr.: A-756-253-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas: Viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto
Atsakovas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756–253/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 38; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatu P. K. ,atsakovo atstovams D. U. ir G. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Viešoji įstaiga Viešosios politikos ir vadybos institutas (toliau – ir VPVI) skundu (I t. b. l. 6?16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) valstybės sekretoriaus 2008 m. lapkričio 7 d. potvarkį Nr. A3-593 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektui „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas („Jums“)“ (2004-11-30 sutartis Nr. EQ/2004/1130-03/479) (toliau – ir Projektas) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Potvarkis) ir 2) SADM 2008 m. lapkričio 19 d. rašte (toliau – ir Raštas) Nr. (21.3-4-82)SD-10357 „Dėl Projekte Nr. EQ/2004/l 130-03 įvykdyto pažeidimo“ nurodytus sprendimus. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Potvarkio 1 punkte numatyta, kad pareiškėjas įpareigojamas grąžinti išmokėtą su pažeidimu susijusią paramos lėšų sumą – 16 200 Lt, tačiau jame nenurodytos nei konkrečios teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė, nei objektyvūs duomenys (faktai), kuriais remiantis buvo priimtas Potvarkis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Potvarkio priėmimo teisiniai pagrindai ir motyvai išdėstyti Rašte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-990/2007) nurodė, kad teisės aktų išvardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant, kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių priimtas sprendimas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šių teisės aktų išvardijimo teismas nepripažino sprendimo motyvais. Potvarkis ir Rašte nurodytas sprendimas yra savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 daliai, 93 ir 95 straipsniams. Potvarkis priimtas remiantis Projekto įgyvendinimo metu negaliojusiu teisės aktu. Rašte nurodyta, kad Potvarkio priėmimo teisinis pagrindas yra Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-83 (toliau – ir Priežiūros taisyklės), 7 priedo 3 dalis. Šios taisyklės Projekto įgyvendinimo metu, t. y. 2004 m. gruodžio 1 d. – 2005 m. gegužės 31 d., negaliojo. Rašte nurodyta, kad Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūrai (toliau – ir Agentūra) pateiktuose įsakymuose dėl darbuotojo darbo EQUAL projekte nėra nurodyta darbo trukmė (etatų dalis, valandų skaičius), skirta darbui Projekte, ir darbo dienos ar valandos įkainis, ir kad tokiais veiksmais VPVI pažeidė paramos skyrimo sutarties (toliau – ir Sutartis) 2.4.2 punktą, todėl darbo užmokesčio išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis. DK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracijos pareigūnai turi teisę duoti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams bet kokia forma (tiek rašytine, tiek ir žodine). Todėl Rašte nurodytas reikalavimas, kad Agentūrai turi būti pateikiami ir direktoriaus įsakymai, pavedantys darbuotojui dirbti tam tikrą dienų skaičių Projekte, yra neteisėtas. DK 93 straipsnyje numatyta, kad darbdavys, sudaręs darbo sutartį, įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Sutartyje nustatytas maksimalus tinkamas finansuoti darbuotojo valandinis įkainis (kompensuojamas darbdaviui) yra mažesnis nei darbuotojo darbo užmokestis, nustatytas VPVI darbo sutartyse su V. D. , M. Ū. ir E. T. –K. bei direktoriaus įsakymuose. Darbdavio įsakymas, nustatantis mažesnį valandinį darbo užmokestį, neatitiktų darbo sutarties sąlygų ir pažeistų darbuotojų interesus. Pareiškėjas pateikė Agentūrai dokumentus, pagrindžiančius, kad faktiškai darbuotojams už valandą iš savo lėšų sumokėjo daugiau nei vėliau gavo paramos pagal Sutartį. Direktoriaus įsakymai nėra VPVI faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, nes VPVI darbuotojai darbo užmokestį gavo pagal darbo sutartis ir darbdavio įsakymus, nustatančius atlyginimo priedą. Todėl SADM reikalavimas prieštarauja 2004 m. kovo 10 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 448/2004 priedo 2.1 punktui, Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL Gairių pareiškėjams, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Al-103, 2.6.1 punktui ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1K-383 patvirtintų Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo išlaidų apmokėjimo ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto antrajai pastraipai. Agentūrai VPVI pateikė faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. darbuotojo laikaraščius (darbo laiko ataskaitas), pasirašytus darbuotojo ir projekto vadovo, kurie ir yra apskaitos dokumentas, pagrindžiantis atliktas konkrečias darbdavio pavestas darbuotojui darbo funkcijas Projekte bei realų faktiškai dirbtą darbo laiką Projekte, kuris pagrindžia realias darbdavio išlaidas, mokant darbuotojui jo darbo užmokestį. Agentūrai buvo pateikti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Taigi Potvarkis ir Raštas yra nepagrįsti ir priimti objektyviai neįvertinus visų aplinkybių. Rašte nurodoma, kad Agentūrai pateiktose darbo sutartyse nebuvo numatyta, kokią darbo įstaigoje laiko dalį minėtos trys darbuotojos skirs darbui Projekte, kokias pareigas jame vykdys ir koks bus konkretaus darbo užmokesčio dydis už darbą Projekte, kad tokiais savo veiksmais VPVI pažeidė Paramos skyrimo sutarties 2.4.2 punktą, todėl darbo užmokesčio išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis. Pareiškėjas nurodė, kad nei DK 95 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nei kituose teisės aktuose Europos Socialinio fondo paramą gavęs darbdavys nėra įpareigojamas kiekvieną kartą keisti darbuotojų darbo sutarčių ar sudaryti naujų darbo sutarčių vien dėl to, kad darbuotojai pradeda dirbti EQUAL projekte ir darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojo darbo užmokesčiu, bus kompensuojamos iš Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. Įgyvendinant Projekto 2-ąjį etapą, VPVI gavo Agentūros 2006 m. spalio 5 d. raštą, kuriame nurodyta, kad, “remiantis teismų praktika, darbo sutartyje dėl papildomo darbo susitariama arba sudaroma darbo sutartis dėl papildomo darbo tuomet, kai konkrečios pageidaujamos darbuotojui pavesti darbo funkcijos skiriasi nuo tų, dėl kurių šalys sulygo pagrindinėje sutartyje. Traktavimas, kad su darbuotoju darbo sutartyje gali būti susitariama dėl papildomo darbo arba sudaroma darbo sutartis dėl papildomo darbo toje pačioje darbovietėje toms pačioms darbo funkcijoms atlikti, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (2002-02-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-290)“. Visų trijų darbuotojų darbas Projekte nebuvo papildomas darbas, nenumatytas darbo sutartyse. 2004 m. lapkričio 30 d. VPVI, Agentūrai ir SADM sudarius Paramos skyrimo sutartį, VPVI nekeitė darbo sutarčių su E. T.-K., V. D. ir M. Ū. , nes jų darbo funkcijos Projekte (atitinkamai koordinatorė tarptautiniam bendradarbiavimui, finansininkė ir biuro administratorė) iš esmės atitiko jų pareigybes pagal darbo sutartis (atitinkamai užsienio ryšių konsultantė, vyr. Finansininkė ir projekto administratorė) ir pareigines instrukcijas. Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatytas darbo sutartyse ir VPVI direktoriaus įsakymuose. Jokio papildomo darbo užmokesčio, įgyvendinant Projektą, jos negavo, nes visas jų atliktas darbas atitiko darbo sutarties sąlygas ir pareigines instrukcijas. Nepasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, pagal DK 95 straipsnio 3 dalį, darbo sutartis neturėjo būti keičiama. Darbo laikas, kurio metu visos trys darbuotojos dirbo Projekte, atitiko darbo sutartyse nustatytą laiką ir buvo į jį įskaitytas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. EQUAL projektą VPVI įgyvendino sėkmingai ir pasiekė visus Paramos skyrimo sutartyje numatytus rezultatus. Projekto 1-ajame etape su partneriais buvo suderintas 2-ojo etapo veiklos planas, biudžetas, jo pagrindimas, loginė projekto matrica, parengta ir pasirašyta vystymo bendrijos sutartis, taip pat parengta ir pasirašyta tarptautinio bendradarbiavimo sutartis. Be minėtų trijų darbuotojų darbo Projekto rezultatai negalėjo būti pasiekti. Agentūra ir SADM priėmė Projekto (t. y. 1-ojo etapo) rezultatus ir paskyrė paramą Projekto 2-ojo etapo įgyvendinimui. Tačiau, neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Potvarkiu neteisėtai ir nepagrįstai yra reikalaujama grąžinti neproporcingai didelę lėšų sumą, t. y. trijų darbuotojų darbo užmokestį, o tai sudaro 57 proc. viso Projekto administracijos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime (I. t. b. l. 134?139) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo Agentūrą apie Valstybės kontrolės audito metu nustatytus neatitikimus vykdomajame projekte ir paprašė atlikti pažeidimo tyrimą. Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2008 m. rugsėjo 8 d. pateikė pažeidimų kontrolieriaus išvadą, kurioje buvo suformuluotas siūlymas dalį projekto vykdytojui apmokėtų ir pripažintų deklaruotinomis išlaidų (1309 Lt) pripažinti netinkamomis ir jas susigrąžinti. Siūlymas buvo pagrįstas tuo, kad M. Ū. , E. T. –K. ir V. D. darbo užmokesčio išlaidos buvo deklaruojamos pagal Projekto biudžete nustatytą darbuotojų darbo užmokesčio dydį, nors Agentūrai pateiktuose darbo sutartyse tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ar konkretus darbo užmokesčio dydis už darbą Projekte nebuvo numatyti. Priežiūros taisyklių 65.3 punkte numatyta, kad pažeidimas gali būti fiksuojamas, kai projekto vadovaujantysis partneris pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tiek, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu. Pažymėjo, kad DK nenumato atvejų, kad darbo užmokestis galėtų būti nustatomas ar keičiamas įstaigos direktoriaus įsakymu. Projekto vykdytojo pateiktose darbo sutartyse nebuvo nustatytas darbo užmokesčio dydis už darbuotojų darbą EQUAL projekte ir Projektui skiriamo darbo laiko dalis. Pagal darbo laiko ataskaitas, minėtos darbuotojos dalį laiko faktiškai dirbo Projekte, o jų darbo pobūdis atitiko darbo sutartyse sulygtas darbo funkcijas. Darbuotojų darbo laiko ataskaitos nėra apskaitos dokumentas (jis nėra patvirtintas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų). Šis dokumentas yra EQUAL priežiūros taisyklių patvirtintas laisvos formos dokumentas, palengvinantis įgyvendinančios institucijos – Agentūros darbą, kurio paskirtis yra įsitikinti, ar projekte dirbantis darbuotojas tikrai dirbo prie projekto ir kokias veiklas vykdė. Darbo laiko ataskaita nėra pagrindas mokėti darbo užmokestį iš paramos lėšų. Sutartimi nebuvo įsipareigota vadovaujančiajam partneriui dengti viso darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, o tik tą dalį, kuri bus mokama už darbą Projekte. VPVI direktoriaus 2005 m. vasario 7 d. įsakymu buvo nustatyti atlyginimo priedai darbuotojoms. Įsakyme nurodyta, kad darbuotojoms pavedama biudžete nustatytą dienų skaičių dirbti įgyvendinant Projektą. Tačiau Projekto biudžetas gali būti koreguojamas ir tai negali būti pagrindas nustatyti darbuotojo darbo laiką ir jam mokamą darbo užmokestį. Įsakyme nenurodoma, kiek bus mokama už Projekte dirbtą laiką (priklausomai nuo projekto biudžeto, vienos dienos darbo užmokestis gali būti didesnis arba mažesnis, negu mokamas pagal pagrindinę darbo sutartį). Be to, įsakyme nėra darbuotojų parašų, įrodančių, kad jos susipažino su pavestomis funkcijomis ir darbo apmokėjimo sąlygomis. VPVI direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu priedai buvo atšaukti, nurodant, kad darbuotojų darbo užmokestis bus peržiūrėtas nuo 2005 m. birželio 1 d., t. y. nustatyti priedai galiojo tik 11 dienų, o projekto 1- asis etapas buvo įgyvendinamas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 31 d. Su šiuo įsakymu darbuotojos taip pat nebuvo supažindintos, t. y. nėra jų parašų. Todėl skundo argumentas, kad vieni iš pateiktų darbo užmokestį pagrindžiančių dokumentų buvo direktoriaus įsakymai dėl priedų skyrimo, yra nepagrįstas. Darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kurio pildymą reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78. Projekto vykdytojas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose yra išskirtas darbuotojų prie projekto dirbtas laikas. Agentūrai tikrinant mokėjimo prašymus ir Valstybės kontrolei atliekant auditą buvo pateikti žiniaraščiai, kuriuose darbo laikas projekte nebuvo išskirtas, todėl atlyginimo mokėjimas iš EQUAL lėšų buvo neįteisintas. Žiniaraščiai buvo pataisyti ir darbo laikas Projekte nurodytas įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas. Atsakovas sutinka, kad projekto administratorės ir vyriausiosios finansininkės darbo funkcijos projekte iš esmės nesiskiria nuo funkcijų, kurios buvo sulygtos darbo sutartyje ir aprašytos pateiktuose biuro administratoriaus pareiginiuose nuostatuose ir vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje. Tačiau darbui projekte, finansuojamame iš Europos Sąjungos paramos lėšų, būtina atskira apskaita, kad būtų galima pagrįsti, koks darbuotojas, kiek laiko ir kokias funkcijas projekte vykdė ir koks jam už tai buvo nustatytas bei išmokėtas atlyginimas. Darbo užmokesčio išlaidos vadovaujančiajam partneriui už darbuotojų prie Projekto dirbtą laiką buvo kompensuojamos iš EQUAL programos lėšų, todėl teiginys, jog darbuotoja gavo darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį iš darbdavio (o ne Projekto) neatitinka tikrovės. Įstaigos užsienio ryšių konsultantė (pagal darbo sutartį) Projekte dirbo koordinatore tarptautiniam bendradarbiavimui, t. y. vykdė funkcijas, kurios nebuvo numatytos konsultantės pareiginėje instrukcijoje, todėl tai turėjo būti nustatyta darbo sutarties priede. Projekto vykdytojas Agentūrai galėjo deklaruoti tik dalį biuro administratorės, projektų konsultantės ir finansininkės darbo užmokesčio išlaidų, t. y. tinkamomis išlaidomis galėjo būti pripažinta tik darbuotojų darbo užmokesčio dalis už faktiškai prie Projekto išdirbtą laiką, apskaičiuotą pagal darbo sutartyse nustatytus darbo užmokesčio dydžius. Užmokesčio išlaidos nėra pateisinamos darbo sutartyse įtvirtintais darbo užmokesčio dydžiais, kaip to reikalauja DK 95 straipsnis, todėl neatitinka sutarties 2.4.1, 2.4.2 punktuose įtvirtintų išlaidų tinkamumo reikalavimų. Deklaruodamas jas vadovaujantysis partneris pažeidė sutarties 8.1.3, 8.1.16 punktus. Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento atstovų komisijos nuomone, prieš patirdamas darbo užmokesčio išlaidas, Projekto vykdytojas buvo netinkamai įforminęs E. T.-K. darbo sutartį ir nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių darbuotojo skiriamą projektui darbo laiką. Tinkamomis išlaidomis galėjo būti pripažinta tik darbo užmokesčio dalis už faktiškai prie projekto dirbtą laiką, apskaičiuotą pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio dydį. Komisija nustatė, kad Projekto vykdytojas Agentūrai pateikė pataisytą V. D. darbo sutarties egzempliorių. Tačiau pataisyta darbo sutartis nereguliuoja darbo santykių atgal, todėl vyriausiosios finansininkės darbo užmokestis turi būti nustatomas pagal pirminę sutartį. Abejonių sukėlė ir darbo laiko ataskaitos pildymo kokybė. Atsižvelgdama į netinkamai įformintas darbo sutartis ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių darbuotojų darbo laiko, skiriamo projektui įgyvendinti, dalį, komisija nutarė Projekto vykdytojo veiksmus traktuoti kaip finansinį pažeidimą pagal Priežiūros taisyklių 65.3 ir 65.16 punktus ir rekomenduoti SADM pripažinti netinkamomis visas su pažeidimu susijusias projekto vykdytojo išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui 1-ame etape (iš viso 16 200 Lt). DK 95 straipsnio 3 dalies nuostata nustato privalomą darbo užmokesčio tvarką ir imperatyviai įpareigoja darbo sutarties šalis dėl darbo užmokesčio susitarti darbo sutartyje. Tai reiškia, kad esant bet kokiems darbo užmokesčio pasikeitimams, privalomai turi būti keičiama ir darbo sutartis. Darbo užmokestis negali būti keičiamas vienašališku darbdavio sprendimu. Potvarkio teisinis pagrindas yra atitinkami teisės aktų ir sutarties punktai, nustatantys atvejus, kada turi būti priimamas sprendimas grąžinti projekto vykdytojui jo gautas paramos lėšas, taip pat punktai, nustatantys ministerijos kaip vadovaujančiosios institucijos kompetenciją priimant tokius sprendimus. Faktines aplinkybes pagrindžia Agentūros pažeidimų kontrolieriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. išvada ir atsakovo 2008 m. spalio 20 d. pažeidimo Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projekte Nr. EQ/2004/1130-03/479 svarstymo posėdžio protokolas. Šie dokumentai yra Potvarkio sudedamoji dalis, todėl Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įgyvendinti. Motyvai akte turi būti išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tačiau ši teisės norma nenustato, kad sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004-11-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750-2004 ir 2008-06-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-994-2008). Pareiškėjas žinojo apie Valstybės kontrolės vykdomą tyrimą ir įtariamus pažeidimus, nes 2008 m. liepos 28 d. raštu dėl jų teikė paaiškinimą, todėl teiginys, kad jis tik gavęs ginčijamą Potvarkį sužinojo apie pažeidimus, neatitinka tikrovės. Priimant Potvarkį, vadovautasi pažeidimo nustatymo procedūra, reglamentuota Priežiūros taisyklėse. Pareiškėjo teiginys, kad Projekto įgyvendinimo metu Priežiūros taisyklės negaliojo, todėl jų nuostatos negalėjo būti taikomos, atmestinas, nes pažeidimo nustatymo momentu jos galiojo. Be to, sutarties 4.2.1 punktas numato Agentūros teisę atlikti Vystymo bendrijos veiklos, pasiektų rezultatų ir finansinę kontrolę bei priežiūrą projekto vykdymo metu bei 5 metus po projekto pabaigimo. Raštas nėra individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl jo panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2008 m. lapkričio 10 d. raštą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu (I. t. b. l. 182?193) pareiškėjo skundą dalyje dėl SADM valstybės sekretoriaus 2008 m. lapkričio 7 d. potvarkio Nr. A3-593 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektui „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas („Jums“) (2004-11-30 sutartis Nr. EQ/2004/1130-03/479) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų grąžinimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, administracinę bylą dalyje dėl SADM 2008 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (21.3-4-82)SD-10357 „Dėl Projekte Nr. EQ/2004/l 130-03 įvykdyto pažeidimo“ nurodytų sprendimų panaikinimo nutraukė.

Nurodė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidų Europos Bendrijų iniciatyvos Projekte tinkamumo ir teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovas – vadovaujančioji institucija, Agentūra (tuo metu – Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas) – įgyvendinančioji institucija ir vadovaujantysis partneris (VPVI) 2004 m lapkričio 30 d. pasirašė Paramos skyrimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinami 2004-2006 m. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL Bendrojo programavimo dokumento teminiai prioritetai, sutartį. Sutarties 1.1.1. punktu vadovaujančioji institucija sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo išmokėti partneriams skiriamą paramą iš Europos Socialinio fondo ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų Projektui įgyvendinti, o 1.1.2. punktu įgyvendinančioji institucija įsipareigojo atlikti jai numatytas funkcijas, susijusias su vadovaujančiojo partnerio pateiktų mokėjimo prašymų tikrinimu, analize bei vertinimu, taip pat teikti rekomendacijas ir paramą partneriams, įgyvendinant Projektą ir atlikti partnerių veiklos, pasiektų rezultatų ir finansinę kontrolę bei priežiūrą. Valstybės kontrolė 2008 m. liepos 8 d. rašto Nr. S-(70-1.10.1)-1383 antruoju punktu paprašė atsakovo paaiškinimų dėl darbo užmokesčio išlaidų tinkamumą pagrindžiančiuose dokumentuose nustatytų skirtumų. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (21.43-82)SD-7792 kreipėsi į Agentūrą dėl įtariamo pažeidimo Projekte. Kaip matyti iš Sutarties 8.1.3. ir 8.1.12 punktų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir/arba siūlyti vadovaujančiai institucijai priimti sprendimą dėl suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimo ar paramos sumažinimo, kai vadovaujantysis partneris arba kitas partneris, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu; pažeidžia teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką. Agentūros pažeidimų kontrolierius, įvertinęs įtariamus pažeidimus ir padaręs išvadas, reziumavo, kad vadovaujantysis partneris, Agentūrai deklaruodamas projektų konsultantės bei finansininkės darbo užmokesčio išlaidas, kurios neatitiko Sutarties 2.4, 2.4.2 punktuose nustatytų reikalavimų, nes nebuvo pagrįstos darbo sutartyje sulygtu darbo užmokesčiu (DK 95 str. 3 d., 197 str. 2 d.), padarė pažeidimą, numatytą Sutarties 8.1.16, 8.1.3 punktuose, Priežiūros taisyklių 65.3, 65.16 punktuose. Atsakovas Agentūros kontrolieriaus pateiktoms išvadoms pritarė ir pareiškėjo veiksmus vertino kaip finansinį pažeidimą pagal Priežiūros taisyklių 65.3, 65.16 punktus, nepritarė Agentūros siūlymui netinkamomis išlaidomis pripažinti tik dalį projekto darbuotojų pirmojo etapo darbo užmokesčio. Atsakovas Potvarkiu įpareigojo pareiškėją grąžinti išmokėtą su pažeidimu susijusią paramos lėšų sumą – 16 200 Lt, bei nustatė, kad laiku negrąžinus nurodytos sumos, už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną projekto vykdytojas privalės mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius. Atsakovas Raštu pareiškėją informavo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.4.2 punkto reikalavimus, todėl darbo užmokesčio išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 10 punktą vadovaujantis partneris kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymu pateikia visų išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų, kurių suma lygi arba viršija 1000 litų be PVM, vadovaujančio partnerio patvirtintas kopijas. Vadovaujantis partneris kartu su tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymu taip pat pateikia visų nepriklausomai nuo išlaidų sumos projekto išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų išsamų sąrašą, kuriame pateikiami visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Siekdama įsitikinti išlaidų tinkamumu finansuoti, įgyvendinančioji institucija turi teisę paprašyti vadovaujančio partnerio pateikti išlaidų, kurių suma mažesnė už 1000 litų be PVM, pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų, įtrauktų į dokumentų sąrašą, kopijas. Vadovaujantis partneris per 5 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo gavimo dienos privalo pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašomus dokumentus. Jeigu nebuvo laiku pateiktos papildomai prašomų dokumentų kopijos, įgyvendinančioji institucija pripažįsta tinkamomis finansuoti tik išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis pagrįstą išlaidų sumą. Likusi išlaidų dalis gali būti pripažinta tinkama finansuoti vadovaujančiam partneriui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas. Pagal Priežiūros taisyklių 65.3 ir 65.16 punktus, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir/arba siūlyti vadovaujančiajai institucijai priimti sprendimą dėl suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimo ar paramos sumažinimo, kai vadovaujantysis partneris, vykdydamas projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tiek, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu, sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias jo veiklą. Pareiškėjas pateikė UAB „Balanso auditas“ 2005 m. birželio 30 d. auditoriaus išvadas dėl Projekto, iš kurių matyti, kad būtent šio ginčo dalykas, t. y. pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidų Projekte teisėtumo tyrimas išsamiai neatliktas, išvados pagrįstos finansiniais-buhalteriniais kriterijais, todėl teismas pateiktąjį rašytinį įrodymą vertino bendrame visų byloje esančių įrodymų kontekste. Pareiškėjas teismui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriais vadovaujantis turėtų būti skaičiuojamas darbo užmokestis bei kuriuose išskirtas darbuotojų projekte dirbtas laikas. Valstybės kontrolės 2008 m. liepos 8 d. raštas Nr. S-(70-1.10.1)-1383 ir jo priedai bei 2008 m. rugsėjo 8 d. pažeidimų kontrolieriaus išvada tvirtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose būtų išskirtas darbuotojų Projekte dirbtas laikas, patikrinimų metu minėtoms institucijoms pateikti nebuvo, todėl jie nelaikytini tvirtinantys tinkamą darbuotojų darbo laiko apskaitą Projekte. Teismas nurodė, kad darbuotojų darbo laikaraščiai nelaikytini darbo laiko apskaitai fiksuoti tinkamu apskaitos dokumentu, nes darbo laiko apskaita fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių forma ir pildymo tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 nuostatose. Sistemiškai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidos laikytinos netinkamomis, nes nepagrįstos darbo sutartyse įtvirtintais darbo užmokesčio dydžiais, kas pažeidžia DK 95 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Sutarties 8.1.3 ir 8.1.16 punktų, todėl grąžintinos atsakovui skundžiamo Potvarkio pagrindu. Teismas nurodė, kad iš Potvarkio dispozicinės, įpareigojančios ir nustatančios dalių matyti, kad jose išsamiai nurodytos teisės normos, grindžiančios Potvarkį, be to, jame nurodytas nustatytas pažeidimas bei iš jo kylantys įpareigojimai ir nustatymai. Pagal Priežiūros taisyklių 78 punktą, vadovaujančioji institucija, įtarusi arba nustačiusi pažeidimus ir/arba gavusi informaciją apie įtariamus arba nustatytus pažeidimus iš įgyvendinančiosios institucijos, mokėjimo institucijos, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir trečiųjų šalių, gali nuspręsti sustabdyti paramos teikimą ir nurodyti pažeidimų pašalinimo terminą. Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovas Potvarkį priėmė gavęs informaciją apie pažeidimo padarymo faktą iš Agentūros kontrolieriaus, kuris pareiškėjo patikrinimą atliko 2008 m. rugsėjo 8 d., kai Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-83 galiojo. Atkreipė dėmesį į Sutarties 4.2.1 punktą, kuriame numatyta, kad įgyvendinančioji institucija turi teisę atlikti Vystymo bendrijos veiklos, pasiektų rezultatų ir finansinę kontrolę bei priežiūrą projekto vykdymo metu bei 5 metus po projekto pabaigimo. Pareiškėjo argumentą dėl darbdavio įsakymų formos Projekte taip pat atmetė, nes, išanalizavęs DK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenustatė prieštaravimų ar neatitikimų tarp minimų kodekso nuostatų ir Potvarkio. Dėl prašymo panaikinti Rašte nurodytus sprendimus teismas pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teismas nustatė, kad skundžiamas Raštas yra informacinio aiškinamojo pobūdžio atsakymas į pareiškėjo 2008 m. lapkričio 10 d. paklausimą Nr. S-EQ-266, jokių teisinių pasekmių šio Rašto turinys pareiškėjui nesukelia, todėl pareiškėjo skundo argumentų dėl Rašte nurodytų sprendimų panaikinimo teismas nevertino ir bylą šioje dalyje nutraukė. Išaiškino pareiškėjui, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

III.

Apeliaciniu skundu (II t. b. l. 2?9) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo proceso išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant pareiškėjui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino DK 95 straipsnio 3 dalį ir nevertino įrodymų, kad pareiškėjo darbuotojai padarė visą Paramos sutartyje sulygtą darbą. DK 95 straipsnio 3 dalį teismas aiškino kaip teisės normą, ginančią valstybės, o ne darbuotojų interesus. Nors SADM pagal Sutartį priėmė Projekte visą darbą, kurį pareiškėjo darbuotojai padarė valstybės naudai, darbo užmokesčio išlaidas už šį darbą pripažino netinkamomis dėl formalių priežasčių. EQUAL projekto esminis skirtumas nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų verslo paramos projektų yra tas, kad pareiškėjas ir jo darbuotojai darbą Projekte padarė ne savo įstaigos, bet valstybės naudai (t. y. dirbo jaunimo užimtumo skatinimo srityje). Teismas nevertino esminio klausimo, ar V. D., M. Ū. ir E. T.-K. darbo sutartyse apibrėžtos pareigybės ir darbo funkcijų turinys apėmė ir darbuotojų pareigas dirbti Projekte ir ar darbo užmokestis buvo teisės aktų nustatyta tvarka nurodytas darbo sutartyse. Kadangi tik iš darbuotojų, dirbusių Projekte, darbo sutarčių negalima įvertinti darbo sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, būtina analizuoti bei vertinti ir pareiškėjo lokalinius aktus. Pagal 2004 m. lapkričio 15 d. darbo sutartį Nr. 09 E. T. –K. įsipareigojo dirbti užsienio ryšių konsultante 4 valandas per dieną bei 5 dienas per savaitę, o pareiškėjas įsipareigojo mokėti 2000 litų mėnesinę algą. Pagal pareiginės instrukcijos, patvirtintos VPVI direktoriaus 2003 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2, 2.1 punktą, konsultantas savo kompetencijos ribose teikia konsultacijas rengiant ir įgyvendinant įstaigos veiklos programas, projektus ir kitus uždavinius. Pagal 2001 m. kovo 15 d. darbo sutartį Nr. 02 V. D. nustatytos pareigos – vyriausioji finansininkė, pareigos detalizuojamos pareiškėjo direktoriaus patvirtintoje Vyriausiojo finansininko(ės) pareiginėje instrukcijoje, kurios II dalies 3 punktas nustato, kad vyriausiasis finansininkas dalyvauja Europos Sąjungos, kitu šalių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų remiamu projektų įgyvendinime, organizuodamas ir vykdydamas tokių projektų finansinę apskaitą. Pagal pareiškėjo ir M. Ū. 2005 m. sausio 21 d. pasirašytą darbo sutartį Nr. 11 darbuotoja įsipareigojo dirbti biuro administratore, o darbdavys įsipareigojo mokėti 1730 litų mėnesinę algą už 8 valandų darbo dieną. 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3 VPVI direktorius pavedė darbuotojai dalį laiko (Projekto biudžete nustatytą dienų skaičių) biuro administratorės pareigas atlikti dirbant Projekto administratore. Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 2 d. VPVI direktoriaus įsakymu Nr. 13 patvirtintų biuro administratoriaus(ės) pareiginių nuostatų 2.1 punktu, biuro administratorė turi pareigą savo kompetencijos ribose dalyvauti Europos Sąjungos remiamų ir kitų projektų vykdyme, vadovo įpareigojimu rengti dokumentus raštus ir vykdyti kitas veiklas. Iš teismui pateiktų direktoriaus įsakymų, darbuotojų darbo instrukcijų, pareiginių nuostatų matyti, kad į visų darbuotojų pareigas buvo įtraukta ir darbuotojų pareiga atlikti užduotis įstaigos vykdomų projektų įgyvendinime. Kita darbo sutartis ar darbo sutarties pakeitimas su darbuotoju sudaromas tuomet, kai konkreti darbdavio pageidaujama pavesti darbuotojui darbo funkcija (funkcijos) skiriasi nuo tų, dėl kurių šalys sulygo, sudarydamos pirmąją darbo sutartį. Analogiškas teisines išvadas dėl darbo sutarties papildomam darbui Projekte būtinumo pateikė ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros pažeidimų kontrolierius 2008 m. rugsėjo 8 d. išvadoje Nr. 2 (minėtoms darbuotojoms nereikėjo sudaryti atskiros sutarties dėl darbo Projekte). Tik vieną dokumentą – darbo sutarties pakeitimus dėl darbo užmokesčio dydžio Projekte – SADM laiko tinkamu dokumentu, pagrindžiančiu faktinį darbuotojo darbo užmokesčio dydį Projekte, tačiau teisinių motyvų, kuriais remiantis reikalaujama pakeisti darbo užmokesčio dydžius darbo sutartyse, nei SADM, nei teismas nenurodo. Paramos skyrimo sutartyje darbuotojų darbo užmokesčio dydis Projekte dirbantiems darbuotojams nėra nustatomas ir darbdavys šioje Paramos skyrimo sutartyje nėra įpareigojamas keisti darbo sutarčių su darbuotojais. Administracinio teisinio įpareigojimo pakeisti darbo sutartis ir darbo užmokesčio dydį su darbuotojais, kurie dirbs Projekte, nenumato nei DK, nei kiti teisės aktai. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 straipsnio 1 dalį draudžiama valstybės institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Taisyklių 10 punktą ir netinkamai vertino įrodymus byloje, t. y., dokumentus, kurie laikomi tinkamais nustatant darbo užmokesčio išlaidų dydį Projekte. Pagal Taisyklių 2 punkto antrąją pastraipą išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų tiekėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos. Pagal Taisyklių 10 punktą Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais. Pareiškėjas nurodo, kad darbuotojų darbo laiką, dirbtą Projekte, pagrindžia darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Teismas nustatė, kad patikrinimų metu Valstybės kontrolei ir Agentūrai (2008-09-08 pažeidimų kontrolieriaus išvada) nebuvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose būtų išskirtas darbuotojų projekte dirbtas laikas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes Agentūros pažeidimų kontrolieriaus išvadoje nurodyta, kad „pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad darbuotoja pagal Agentūrai pateiktą darbo sutartį dalį laiko dirbdavo prie projekto, o dalį laiko vykdė su projektu nesusijusias darbines funkcijas“ (išvados 2 psl., 8 pastraipa). Valstybės kontrolei, kurios auditas buvo atliktas 2007 m. kovo 5 d., buvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sudaryti pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinę formą, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78. Atsižvelgdamas į audito rekomendacijas ir Agentūros nurodymą, pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose išskyrė darbo laiką, darbuotojų dirbtą Projekte, perkeliant informaciją iš darbuotojų laikaraščių (darbuotojų darbo laiko ataskaitos), kurie visų patikrinimų metu buvo teikiami suinteresuotoms institucijoms. Todėl suinteresuotos institucijos patikrinimo metu žinojo pagal darbuotojų laikaraščius, kiek laiko darbuotojai dirbo Projekte. SADM jokiame administraciniame akte ar rašte nenurodė ir neginčijo pareiškėjo darbuotojų atlikto darbo Projekte ir darbo laiko apimties. Teismas netyrė aplinkybių, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo tik techniškai perkeltas suinteresuotoms valstybės institucijoms žinomas iš darbuotojų laikaraščių darbuotojų darbo laikas Projekte. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pateikti Agentūrai ir Valstybės kontrolei, atitinka Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 78. Darbuotojų darbo laiką, dirbtą Projekte, pagrindžia ir minėti darbuotojo laikaraščiai (darbuotojų darbo laiko ataskaitos). Šis dokumentas nurodo, kokius konkrečiai darbus darbuotojai padarė Projekte ir kiek darbo dienų atitinkamą darbą dirbo. Darbuotojo laikaraščius pareiškėjas privalėjo sudaryti ir teikti suinteresuotoms institucijoms pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A1-256. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbuotojų laikaraščiai nėra darbo laiko apskaitai tinkami fiksuoti dokumentai. Kaip atsiliepime nurodo SADM, ,,Šis dokumentas yra EQUAL priežiūros taisyklių patvirtintas laisvos formos dokumentas, palengvinantis įgyvendinančios institucijos – Agentūros darbą, kurios paskirtis – įsitikinti, ar Projekte dirbantis darbuotojas tikrai dirbo prie projekto“. Darbuotojo laikaraštis nuo pat pirmųjų Lietuvoje įgyvendinamų Europos Sąjungos finansuojamų projektų (PHARE ir kitų) buvo laikomas pagrindiniu dokumentu, įrodančiu darbuotojų darbo projektuose apimtis ir toji praktika buvo susijusi su Europos Komisijos reikalavimais finansuojamų projektų įgyvendinimui. Europos Sąjungos socialinio fondo agentūra reikalavimą pildyti šį dokumentą EQUAL projektų dalyviams panaikino tik nuo 2007 m. balandžio 1 d. Šis dokumentas yra vienas iš pagrindų kompensuoti darbo užmokesčio išlaidas iš Paramos lėšų, kaip numato Taisyklių 10 punktas ir 2 punkto antroji pastraipa bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. A1-256. Darbuotojų darbo laiką ir darbo užmokesčio dydį pagrindžia ir trečias dokumentas, t. y. darbo sutartis ir joje nurodytas bendras darbuotojo darbo laikas bei mėnesinis darbuotojo darbo užmokestis. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Pareiškėjo įsakymais buvo nustatyti priedai darbuotojoms V. D. , M. Ū. ir E. T.-K., susieti su papildomu darbo intensyvumu. Darbo sutartyje neturi būti išskirti darbo laiko ir darbo užmokesčio Projekte dydžiai (antraip būtų neaišku, kokia turėtų būti šio darbo apmokėjimo tvarka – ar iš darbdavio lėšų kiekvieną mėnesį, ar kiekvieną darbo dieną, ar tik institucijoms pripažinus darbo užmokesčio tinkamumą ir pervedus paramą). Net ir pakeitus darbo sutartis ir nurodžius konkretų darbo laiką, kurį darbuotojai privalo dirbti Projekte, darbo sutartis negali būti vertinama kaip faktiškai sugaištą darbo laiką Projekte nurodantis dokumentas (darbuotojas dėl įvairių aplinkybių darbo sutartyje nurodytą laiką gali nedirbti). Nustatant, koks konkretus darbo užmokestis turi būti sumokėtas už darbą Projekte pagal Taisyklių 2 punkto antrąją pastraipą, svarbu atsižvelgti į visumą pareiškėjo sudarytų ir kompetentingoms institucijoms pateiktų dokumentų. Žinant darbuotojo dirbtą darbo laiką Projekte (Darbuotojo laikaraščiai (darbuotojų darbo laiko ataskaitos)) ir darbuotojo vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydį pagal darbo sutartį, galima nustatyti, koks atlyginimas darbuotojui turi būti sumokėtas už darbą Projekte. Tačiau visais atvejais darbo užmokestis, kompensuojamas iš Paramos lėšų, negali viršyti Paramos skyrimo sutarties Detalaus pirmojo etapo biudžeto. Pareiškėjas mokėjimo prašymuose Agentūrai deklaruodavo darbo užmokesčio išlaidas ir teikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nors faktinės darbdavio patiriamos minėtų darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos viršijo Projekto biudžete leistinas sumas. Mokėjimo prašymai visada Agentūrai ir SADM buvo tinkami išlaidas pagrindžiantys dokumentai iki Valstybės kontrolės 2007 m. kovo 5 d. valstybinio audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų. Kompetentingos valstybės institucijos iš esmės pakeitė tų pačių teisės aktų ir Paramos skyrimo sutarties aiškinimo ir taikymo praktiką. Teismui buvo pateikti įrodymai (kurie nebuvo įvertinti byloje), kad pareiškėjas Projekto įgyvendinimo metu visada sąžiningai ir aktyviai domėjosi, kokie dokumentai turi būti sudaryti Projekto įgyvendinimo metu ir kokie dokumentai bus kontrolės institucijų laikomi tinkamais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pareiškėjas nekeitė darbo sutarčių, nes gavo Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros 2006 m. spalio 5 d. raštą Nr. 2006-EQL-577, kuriame nurodoma, kad "remiantis teismų praktika, darbo sutartyje dėl papildomo darbo susitariama arba sudaroma darbo sutartis dėl papildomo darbo tuomet, kai konkrečios pageidaujamos darbuotojui pavesti darbo funkcijos skiriasi nuo tų, dėl kurių šalys jau sulygo pagrindinėj sutartyje. Traktavimas, jog su darbuotoju darbo sutartyje gali būti susitariama dėl papildomo darbo arba sudaroma darbo sutartis dėl papildomo darbo toje pačioje darbovietėje toms pačioms darbo funkcijoms atlikti, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (2002-02-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-290)." Darytina išvada, kad suinteresuotos institucijos gavo pakankamai išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau iš esmės pakeitė tų pačių teisės aktų ir Paramos skyrimo sutarties taikymą ir aiškinimą, nepagrįstai formą vertino labiau nei turinį ir nusprendė, kad darbo laikas Projekte turi būti nurodytas ne tik laikaraščiuose, bet ir žiniaraščiuose bei darbo sutartyse, pastarosiose nurodant ir konkretų darbo užmokesčio dydį Projekte. Tokiais atvejais tirdami apskaitos dokumentų tinkamumą teismas ir SADM turėtų taikyti įstatymo analogijos ir turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 str.). Teismas netinkamai aiškino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad Potvarkyje yra išsamiai nurodytos jį grindžiančios teisės normos. Potvarkio 1 punkte nurodyta „įpareigoju <...> grąžinti išmokėtą su pažeidimu susijusią paramos lėšų sumą“, tačiau Potvarkio teisiniuose sprendimo priėmimo motyvuose nėra nurodyta, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė ir kokia teisės norma remiantis buvo priimtas būtent toks administracinis įpareigojimas. Potvarkio priėmimo teisiniai pagrindai (DK 95 str. 3 d. ir Priežiūros taisyklių pažeidimas) pareiškėjui buvo nurodyti Rašte, kurį teismas pripažino informacinio pobūdžio raštu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. byloje Nr. A5-990/2007 nurodė, kad įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant, kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių priimtas sprendimas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šių teisės aktų išvardijimo teisėjų kolegija nepripažįsta sprendimo motyvais. Teismas netinkamai aiškino Priežiūros taisyklių galiojimo ginčo teisiniams santykiams ribas. SADM Rašte nurodė, kad pareiškėjas nepateikė direktoriaus įsakymų, pavedančių darbuotojui dirbti tam tikrą dienų skaičių Projekte, kaip tai numato Priežiūros taisyklės. Pažymėtina, kad pareiškėjas negalėjo ir neturėjo pateikti šių dokumentų kontroliuojančioms institucijoms, nes jų pagal Projekto įgyvendinimo metu galiojusius teisės aktus neprivalėjo sudaryti. SADM turi teisę reikalauti iš pareiškėjo pateikti tik tuos dokumentus, kurie pagal Projekto įgyvendinimo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti sudaryti ir kartu su mokėjimų prašymais pateikti kontroliuojančioms institucijoms. Projekto įgyvendinimo metu viešojo administravimo institucijose dar tik pradėjo formuotis administracinė praktika Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL srityje. 2004 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. Al-256, tačiau šis įsakymas nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose". Visos aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos nevienodam teisės normų aiškinimui ir taikymui, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo suinteresuotoms valstybės institucijoms nevykdyti Paramos skyrimo sutarties 4.1.5 punkte valstybės pareigos atlikti įsipareigojimus, susijusius su Paramos lėšų išmokėjimu už darbą Projekte. Projektą pareiškėjas įgyvendino sėkmingai ir pasiekė visus Paramos skyrimo sutartyje numatytus rezultatus. Agentūra ir SADM priėmė Projekto (t. y. I-ojo etapo) rezultatus (Agentūros 2005-05-26 raštas Nr. 2005-EQL-272). Nepaisant to, Potvarkiu reikalaujama grąžinti neproporcingai didelę lėšų sumą, t. y. trijų darbuotojų visą darbo užmokestį, kuris sudaro 57 proc. viso Projekto administracijos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (II t. b. l. 24?29) į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad ginčo esmė – neteisingai įforminti darbo laiko apskaitos dokumentai, t. y. procedūriniai pažeidimai pagrindžiant apmokėjimą už darbą. DK 95 straipsnio 3 dalis įpareigoja darbo sutarties šalis dėl darbo apmokėjimo sąlygų visais atvejais susitarti darbo sutartyje. DK nenumato atvejų, kad darbo užmokestis galėtų būti nustatomas ar keičiamas įstaigos direktoriaus įsakymu. Darbo sutartyse nebuvo nustatytas darbo užmokesčio dydis už darbuotojų darbą Projekte ir Projektui skiriamo darbo laiko dalis. Pagal darbo laiko ataskaitas matyti, kad darbuotojos E. T. –K., M. Ū. ir V. D. dalį laiko dirbo Projekte, o jų darbo pobūdis atitiko darbo sutartyse sulygtas darbo funkcijas, tačiau darbo laiko ataskaita nėra pagrindas mokėti darbo užmokestį iš paramos lėšų, nes ji nėra apskaitos dokumentas. Šis dokumentas yra EQUAL priežiūros taisyklių patvirtintas laisvos formos dokumentas, palengvinantis įgyvendinančiosios institucijos – Agentūros darbą, kurio paskirtis – įsitikinti, ar projekte dirbantis darbuotojas tikrai dirbo prie projekto ir kokias veiklas vykdė. Veiklų atskyrimas buvo būtina Sutarties sąlyga: Sutartyje yra net keletas nuostatų, kuriomis buvo įsipareigota pareiškėjui dengti tik dalį darbuotojams mokamo už darbą Projekte darbo užmokesčio: sutarties 2.4.1 punkte nurodoma, kad paramos lėšos bus išmokėtos tik tada, jeigu jos bus tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu; 2.4.2 punkte nustatyta, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti laikantis jų tinkamumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; 2.4.4 punkte nurodyta, kad faktiškai patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į projekto vykdytojo apskaitą ir pagrįstos jas įrodančiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Sutarties 2.4.5 punktas numato, kad projektų išlaidų ir pajamų apskaita turi būti vykdoma skaidriai ir tokiu būdu, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Pažymėtina, kad Projekto vykdytojas VPVI ir partneriai įsipareigojo naudoti gaunamas projekto lėšas tik Projekto išlaidoms padengti, laikantis išlaidų tinkamumo reikalavimų, numatytų Sutartyje ir atitinkamuose teisės aktuose (sutarties 3.1.3 p.). Pareiškėjo teiginys, kad „faktinės darbdavio patiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos viršijo projekto biudžete leistinas sumas" įrodo, kad VPVI darbuotojai dirbo ne tik prie Projekto, bet ir vykdė savo tiesiogines funkcijas įstaigoje, tačiau jų darbo laiko apskaitoje tai neatsispindėjo. VPVI pagal projektą gavo daugiau kaip 3,65 mln. Lt Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL paramos, todėl suprantama, kad už šias lėšas pareiškėjas privalėjo atlikti paramos skyrimo sutartyje numatytas veiklas valstybės naudai – įgyvendinti Projektą. Prie Projekto dirbančių VPVI darbuotojų darbo funkcijos iš esmės nesiskyrė nuo funkcijų, kurios buvo sulygtos darbo sutartyje ir aprašytos pareiginiuose nuostatuose ir pareiginėje instrukcijoje. Tačiau darbui projekte, finansuojamame iš ES paramos lėšų, būtina atskira apskaita, kad būtų galima pagrįsti, koks darbuotojas kiek laiko ir kokias funkcijas projekte vykdė ir koks jam už tai buvo nustatytas bei išmokėtas atlyginimas. Darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kurio pildymą reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78. Pareiškėjas buvo netinkamai įforminęs darbo sutartis ir, vertinant išlaidų tinkamumą, nepateikė jokių dokumentų, kurie nurodytų, kiek darbuotojų darbo laiko skiriama darbui Projekte. VPVI direktoriaus 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 4 buvo nustatyti atlyginimo priedai darbuotojoms, nurodant, kad darbuotojoms pavedama biudžete nustatytą dienų skaičių dirbti įgyvendinant Projektą. Tačiau Projekto biudžetas gali būti koreguojamas, ir tai negali būti pagrindas nustatyti darbuotojo darbo laiką ir jam mokamą darbo užmokestį. Įsakyme nenurodoma, kiek bus mokama už Projekte dirbtą laiką (priklausomai nuo Projekto biudžeto, vienos dienos darbo užmokestis gali būti didesnis arba mažesnis, negu mokamas pagal pagrindinę darbo sutartį). Be to, ant įsakymo nėra darbuotojų parašų. Minėti priedai buvo atšaukti VPVI direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 4P, t. y. direktoriaus 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 4 nustatyti priedai galiojo tik 11 dienų, o projekto 1-asis etapas buvo įgyvendinamas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 31 d. Su šiuo įsakymu darbuotojai taip pat nebuvo supažindinti, t. y. nėra jų parašų. Taigi užmokesčio išlaidos liko nepateisintos darbo sutartyse įtvirtintais darbo užmokesčio dydžiais, kaip to reikalauja DK 95 straipsnis, todėl jos neatitinka sutarties 2.4.1, 2.4.2 punktuose įtvirtintų išlaidų tinkamumo reikalavimų. Deklaruodamas jas, VPVI pažeidė sutarties 8.1.3, 8.1.11, 8.1.16 punktus. Agentūrai tikrinant mokėjimo prašymus ir Valstybės kontrolei atliekant auditą, buvo pateikti žiniaraščiai, kuriuose darbo laikas projekte nebuvo išskirtas, todėl atlyginimo mokėjimas iš EQUAL lėšų buvo neįteisintas. Žiniaraščiai buvo pataisyti ir darbo laikas Projekte nurodytas įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas. Teismas teisingai pažymėjo, kad darbuotojų darbo laikaraščiai nelaikytini darbo laiko apskaitai fiksuoti tinkamu apskaitos dokumentu, nes darbo laiko apskaita fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių forma ir pildymo tvarka nustatyta minėtu Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintuose nuostatuose. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, SADM Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento atstovų komisija 2008 m. spalio 29 d. posėdyje nutarė projekto vykdytojo veiksmus traktuoti kaip finansinį pažeidimą pagal Priežiūros taisyklių 65.3 ir 65.16 punktus ir rekomenduoti SADM pripažinti netinkamomis visas su pažeidimu susijusias projekto vykdytojo išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui 1-ame etape (iš viso – 16 200 Lt) ir susigrąžinti šią sumą iš projekto vykdytojo. Potvarkio teisinis pagrindas yra atitinkami teisės aktų ir sutarties punktai, nustatantys atvejus, kada turi būti priimamas sprendimas grąžinti projekto vykdytojui jo gautas paramos lėšas, taip pat punktai, nustatantys ministerijos kaip vadovaujančiosios institucijos kompetenciją priimant tokius sprendimus. Faktines aplinkybes pagrindžia Agentūros pažeidimų kontrolieriaus 2008 m. rugsėjo 8 dienos išvada ir ministerijos 2008 m. spalio 20 d. pažeidimo Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projekte Nr. EQ/2004/l 130-03/479 svarstymo posėdžio protokolas. Šie dokumentai, detalizuojantys pažeidimų turinį, yra Potvarkio sudedamoji dalis, todėl Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, priimant minėtą Potvarkį, yra įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu galiojo ankstesnė Priežiūros taisyklių redakcija, kuri patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-104, o iki tol galiojo pirminė šio teisės akto redakcija, patvirtinta 2004 m. lapkričio 19 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-256. Be to, šis teisės aktas paminėtas ir sutarties 2.3 punkte, todėl akivaizdu, kad Projekto įgyvendinimo metu (2004 m. gruodžio 1 d. – 2005 m. gegužės 31 d.) Projekto vykdytojui ir partneriams reikalavimai dėl dokumentų įforminimo ir pateikimo buvo žinomi, ir jie turėjo jų laikytis. Minėtų taisyklių (2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. Al-104 redakcija) 1 priedo 5.1 punkto „Duomenys apie projekto išteklius ir valdymą“ lentelės 5.1.1 dalyje „Darbuotojai“ nurodyti reikalavimai darbuotojų darbo laiko įforminimui, o 10 priedo skiltyje nurodyti detalūs reikalavimai projekto išlaidoms. Pareiškėjo nuomonė, kad SADM, priimdama potvarkį, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatytą proporcingumo principą, yra nepagrįsta, kadangi šiuo atveju administracinis sprendimas kilo iš finansinių sutartinių santykių, pažeidus kai kuriuos sutarties punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo reikalavimo sugrąžinti išmokėtą su pažeidimu susijusią paramos dalį – 16 200 Lt, skirtą Projekto vykdymo metu patirtoms darbo užmokesčio sąnaudoms apmokėti.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 6–10), į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi ginčydamas Potvarkį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. (21.3-482)SD-10357 „Dėl projekto Nr. EQ/2004/1130-03 įvykdyto pažeidimo“ (toliau – ir Raštas). Pirmosios instancijos teismas Raštą atsisakė pripažinti individualiu administraciniu teisės aktu ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, nes jis nesukelia jam jokių konkrečių teisinių pasekmių (neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų), o nurodytu raštu tik atsakoma į pareiškėjo 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą (I t., b. l. 27) pateikti aiškią ir išsamią informaciją dėl ginčijamame Potvarkyje minimo pažeidimo. Pripažindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (21.3-482)SD-10357 pagrįsta ir teisėta, ir atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčija, plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisakys.

V.

Iš pareiškėjo ginčijamo Potvarkio preambulės matyti, jog įpareigojimas grąžinti gautas paramos sumas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 439 redakcija), (toliau – ir Finansinės paramos grąžinimo taisyklės) 6.2.2 punktu. Šioje nuostatoje numatyta, jog sprendimas susigrąžinti lėšas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma.

Kadangi Potvarkyje kitų įpareigojimo grąžinti gautos paramos dalį pagrindų nenurodoma, darytina išvada, jog atsakovo priimtas įpareigojimas yra siejamas su teisės aktų bei Sutarties nuostatų pažeidimais pareiškėjui įgyvendinant Projektą. Pastebėtina ir tai, jog šis sprendimo dėl suteiktos paramos ar jos dalies grąžinimo priėmimo pagrindas yra numatytas ir Sutarties 8.1.3 punkte (I t., b. l. 33).

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju taip pat pastebėtina, jog, konkretūs pareiškėjo padaryti teisės aktų (Sutarties nuostatų) pažeidimai Potvarkyje nenurodomi, nepateikiama pažeidimo esmė (faktinės aplinkybės). Todėl Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, Potvarkio neteisėtumą, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.), o pats aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.) ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007).

Taigi individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (žr. 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–633/2008).

Ginčijamame Potvarkyje yra pateikiamos nuorodos į Paramos fondo Europos socialinės paramos fondo agentūros pažeidimų kontrolieriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. išvadą Nr. 2 (I t., b. l. 152–159) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. spalio 20 d. pažeidimo Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projekte Nr. EQ/2004/1130-03/479 svarstymo posėdžio protokolą (1 t., b. l. 160–163), kuriuose, kaip matyti iš jų turinio, yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas Potvarkis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų supažindintas su minėta pažeidimų kontrolieriaus išvada ir (ar) pažeidimo svarstymo posėdžio protokolu, ar šie dokumentai būtų jam įteikti asmeniškai ar paštu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad minėtu 2008 m. lapkričio 19 d. raštu pareiškėjas išsamiai buvo informuotas apie pažeidimo esmę, vertintina, jog nagrinėjamu atveju šie viešojo administravimo subjekto veiklos trūkumai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą siekiant tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentus (I t., b. l. 6–15).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini.

VI.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas reikalavimą grąžinti gautos paramos dalį sieja su pareiškėjo galimai padarytais Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Sutarties nuostatų pažeidimais, todėl, kaip matyti iš jau paminėto Finansinės paramos taisyklių 6.2.2 punkto, tam, kad atsakovo priimtas Potvarkis būti laikomas teisėtu, būtina nustatyti, kad projekto vykdytojas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) nesilaikė teisės aktų ir (ar) paramos sutarties nuostatų ir dėl to jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma.

Lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais analizuojant pastarąją Finansinės paramos taisyklių nuostatą, matyti, jog įpareigojimo grąžinti gautą paramą (gautos paramos dalį) pagrindas yra siejamas ne su bet kokiais teisės aktų (paramos sutarties) nuostatų pažeidimais, bet su pažeidimais, dėl kurių buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos suma.

Potvarkyje nurodytame pažeidimo svarstymo protokole atsakovas pripažino, jog pareiškėjas, darbo sutartyse nenurodęs kokią darbo įstaigoje laiko dalį darbuotojos E. T. –K., V. D. ir M. Ū. skirs darbui EQUAL projekte ir koks bus konkretus darbo užmokestis už darbą minėtame projekte, pažeidė Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projekto įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-83, 65.3 ir 65.16 punktų, 7 priedo 3 dalies, Sutarties 2.4.2 punkto pažeidimais atsakovas pripažino aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kokia minėtiems asmenims buvo nustatyta darbo trukmė (etatų dalis, valandų skaičius), skirta darbui projekte, bei darbo dienos ar valandos įkainius. Dėl šių pažeidimų atsakovas iš esmės pripažino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (darbo sutartys, įsakymai, darbo laiko ataskaitos ir kt.) negali būti laikomi darbo užmokesčio sąnaudas pagrindžiančiais dokumentais.

Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Joje taip pat sulygstama dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (3 d.).

Pažeidimų kontrolieriaus išvadoje ir pažeidimo svarstymo posėdžio protokole Darbo kodekso nuostatų pažeidimas yra siejamas su aplinkybe, jog pareiškėjo darbuotojams pradėjus dirbti jo vykdytame EQUAL projekte, sudarytos darbo sutartys turėjo būti pakeistos (papildytos), numatant, kokią darbo laiko dalį sudarys darbas minėtame projekte, bei koks bus atlyginimas už šį darbą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta.

Šiuo atžvilgiu pirmiausia paminėtina, jog su Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektais susijusius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai eksplicitiškai nenumato pareigos darbo sutartyse atskirai nustatyti Darbo kodekse numatytas būtinąsias sąlygas susijusias su darbu EQUAL projekte.

Nagrinėjamu atveju, darbo sutartyje sulygtas darbo laikas bei užmokestis buvo nustatytas už sutartyje numatytų darbo funkcijų, kurios, kaip matyti iš byloje esančių darbo sutarčių bei pareigybių aprašymų, apėmė ir darbą, susijusį su pareiškėjo vykdomų projektų, įskaitant byloje aptariamą EQUAL projektą, įgyvendinimu. Tai savo ruožtu lemia, jog, skirtingai nei teigia atsakovas, minėtų darbuotojų atlyginimas už darbą EQUAL projekte buvo nustatytas darbo sutartyse (jis įėjo į bendrą sulygtą darbo užmokesčio dydį), o darbo sutartyje sulygtas darbo laikas apėmė ir darbo projekte laiką. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas neprivalėjo sudaryti naujų ar papildyti esamų darbo sutarčių. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu galiojusiose minėtų darbuotojų darbo sutartyse numatytos darbo funkcijos apėmė ir darbą Projekte, neginčija ir atsakovas.

Atmestini ir atsakovo argumentai, jog pareiškėjas 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 4 (I t., b. l. 106) nustatydamas darbo užmokesčio priedą už padidėjusį darbo krūvį, privalėjo pakeisti darbo sutartis, tam, kad šis priedas būtų įskaitomas į Projekto sąnaudas.

Atsakovo nurodomas Darbo kodekso 197 straipsnis įtvirtina, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau (1 d.). Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse (2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju kolektyvinės darbo sutartys nebuvo sudarytos, atsakovo teigimu, pareiškėjas, apmokėjimą už padidėjusį darbų mastą privalėjo numatyti darbo sutartyse.

Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas minėtame įsakyme nurodytas sumas darbuotojams faktiškai sumokėjo. Akivaizdu ir tai, kad aptariami priedai buvo nustatyti siekiant kompensuoti laikinai padidėjusį darbo krūvį, nekeičiant darbo sutartyse nustatyto darbo laiko, juolab Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja darbdavį proporcingai mokėti daugiau, kai darbuotojo darbo mastas padidėja nustatytų normų atžvilgiu.

Pats darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (Darbo kodekso 186 str. 1, 2 d.). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, įskaitant minėtame įsakyme pareiškėjo darbuotojams numatytus priedus.

Abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007, Teismų praktika Nr. 28, 2008). Iš byloje esančios E. T. –K. (I t., b. l. 76–77) ir M. Ū. (I t., b. l. 83–85) darbo sutarčių matyti, jog jose yra įtvirtintas darbdavio įsipareigojimas dėl didesnio darbo intensyvumo ar užduočių skubumo išmokėti priedus prie mėnesio atlyginimo, kurių dydis nustatomas atskiru žodiniu susitarimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog 2005 m. vasario 7 d. pareiškėjo įsakymas Nr. 4 (I t., 106), tiek, kiek jame yra numatytas priedas už padidėjusį darbo krūvį, laikytinas minėtų darbuotojų darbo sutarties dalimi, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog minėtas 2005 m. vasario 7 d. įsakymas, dalyje, kuria V. D. buvo nustatytas priedas už padidėjusį darbo krūvį, 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 4P (I t., b. l. 107) buvo panaikintas, bei į tai, kad 2005 m. vasario 7 d. laikotarpiu šis asmuo neatliko jokių užduočių, susijusių su Projekto įgyvendinimu (vykdymu), atsakovo argumentai, susiję su V. D. nustatytu priedu už padidėjusį darbo intensyvumą, nagrinėjamu atveju nevertintini.

Iš minėto pažeidimų svarstymo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog teisės aktų bei Sutarties nuostatų pažeidimais atsakovas laiko ir aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokią darbo laiko dalį minėti darbuotojai skyrė darbui projekte, dėl ko aptariamos išlaidos negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

Vadovaujantis Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo išlaidų apmokėjimo ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1K–383, 2 punkto 2 pastraipa, išlaidas pateisinantys dokumentai yra rangovų (paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų) pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ar kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Taigi, vienas iš minėtoje nuostatoje nurodomas išlaidas pateisinančių dokumentų yra darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog vadovaujančio partnerio patikrinimo metu (išlaidų atsiradimo metu) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo atskirai išskirtas darbuotojų darbo EQUAL projekte laikas. Atitinkami pakeitimai (darbo EQUAL projekte laiko išskyrimas) buvo atlikti vėliau, todėl atsakovo teigimu, teismui pareiškėjo pateikti žiniaraščiai (I t., b. l. 94–100), negali būti laikomi išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtino pavyzdinę darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą bei Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarką (toliau – ir Žiniaraščio pildymo tvarka), kuri turėjo būti taikoma pildant darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ginčo laikotarpiu (Darbo kodekso 147 str. 6 d.).

Vadovaujantis Žiniaraščio pildymo tvarkos 1 punktu, į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi šie duomenys: visų įmonės, įstaigos ar organizacijos sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai (Žiniaraščio pildymo tvarkos 2 p.). Kadangi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad buvo nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (Darbo kodekso 192 str.), pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose turėjo nurodyti faktiškai dirbtą laiką ir neatvykimo į darbą atvejus (Žiniaraščio pildymo tvarkos 3 p.). Vadovaujantis žiniaraščio tvarkos aprašo 5 punktu, faktiškai dirbtą laiką sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas kasdieninis darbo laikas ir viršvalandžiai. Tarnybinės komandiruotės prilyginamos faktiškai dirbtam laikui.

Kaip jau buvo konstatuota, minėtų darbuotojų darbo laikas įgyvendinant EQUAL projektą įėjo į darbo sutartyse sulygtą darbo laiką, todėl, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuodamas faktiškai dirbtą laiką, neprivalėjo atskirai išskirti darbo laiko įgyvendinant EQUAL projektą. Tokia pareiškėjo pareiga ginčo laikotarpiu nebuvo numatyta ir kituose teisės aktuose ar Sutarties nuostatose.

Pastebėtina ir tai, jog minėtų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo išlaidų apmokėjimo ir ataskaitų teikimo taisyklių 2 punkto 2 pastraipa nepateikia galutinio išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašo. Priešingai, šioje nuostatoje aiškiai nurodoma, kad išlaidas pateisinančiais dokumentais gali būti laikomi ir kiti dokumentai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, pagrįsdamas darbuotojų darbo projekte laiką, pateikė darbuotojų laikaraščius (darbo laiko ataskaitas), kuriose nurodomos atitinkamomis mėnesio dienomis dirbtas laikas įgyvendinant Projektą, darbo vieta bei atlikti darbai (I t., b. l. 67–75). Šie dokumentai yra patvirtinti tiek darbuotojo, tiek projekto vadovo parašais.

Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A1-256 (2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1–104 redakcija), 10 priedo 3 eilutė numato, jog darbo užmokesčio sąnaudas administracijai (pagalbiniam personalui) pateisinantys dokumentai, be kita ko, yra darbo laiko apskaitos ataskaitos (laikaraščiai) (jose apskaitomas darbo laikas projekte), darbo sutartys, vadovo įsakymai dėl pavedimo darbuotojui tam tikrą dienų skaičių dirbti projekte, apmokėjimo sąlygos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai (įskaitant ir avansų), atostogų suteikimo lapeliai, atostoginių apskaičiavimo pažymos. Pažymėtina, jog ši nuostata buvo pakeista tik socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1–19, todėl, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio sąnaudų, patirtų 2005 metais, atsakovo argumentai, jog pareiškėjo pateikti laikaraščiai (darbo laiko ataskaitos) negali būti laikomi išlaidas patvirtinančiais dokumentais, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš paminėto teisinio reguliavimo, vienas iš darbo sąnaudas patvirtinančių įrodymų, yra vadovo įsakymas dėl pavedimo darbuotojui tam tikrą dienų skaičių dirbti projekte. Tokį įsakymą pareiškėjas priėmė 2005 m. vasario 7 d. (I t., b. l. 106), nurodydamas M. Ū. , E. T. –K., V. D. Projekto biudžete nustatytą dienų skaičių atlikti atitinkamas pareigas Projekto įgyvendinimo metu. Atsakovas savo teiginius, jog šis įsakymas negali būti laikomas išlaidas patvirtinančiu dokumentu iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog jame nėra nurodytas tikslus darbo projekte dienų skaičius, o ir darbuotojai pasirašytinai nebuvo supažindinti su šiuo įsakymu.

Pažymėtina, jog nors šiame įsakyme nebuvo nustatytas darbo dienų įgyvendinant EQUAL projektą skaičius, tačiau jame buvo pateikiama nuoroda į Projekto biudžetą, kuriame ir buvo įtvirtintas konkretus darbo dienų projekte skaičius (I t., b. l. 38, 39). Todėl pastaroji aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, jog šis įsakymas, kaip išlaidas patvirtinantis dokumentas, atitiko minėtus Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių reikalavimus, susijusius su pavedimu darbuotojams dirbti projekte atitinkamą dienų skaičių. Tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, jog darbuotojai su šiuo įsakymu būtų supažindinti pasirašytinai. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, jog iš byloje esančių laikaraščių (darbo laiko ataskaitų), matyti, jog šie darbuotojai atliko atitinkamus darbus (dokumentuose yra jų parašai), todėl nėra pagrindo teigti, jog jiems nebuvo žinoma apie vadovo pavedimą. Šis formalus pažeidimas negali būti vertinamas, kaip paneigiantis minėtojo įsakymo įrodomąją galią, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

Įvertinusi byloje proceso šalių pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pateiktuose laikaraščiuose (darbo laiko ataskaitose) (I t., b. l. 67–85), darbo sutartyse ir pareigybių aprašymuose (instrukcijose) (I t., b. l. 76–93), vadovo įsakymuose (I t., b. l. 101–107), darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (I t., b. l. 94–100) ir kituose dokumentuose esantys duomenys, buvo pakankami siekiant nustatyti su Projekto vykdymu susijusias darbo laiko bei darbo užmokesčio sąnaudas.

VII.

Atsižvelgdama į visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Potvarkis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu pagal kurį pareiškėjui kyla pareiga grąžinti gautos paramos dalį, todėl yra naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Potvarkio panaikinimo, naikintina, ir pareiškėjų skundas šioje dalyje tenkintinas. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą suinteresuotai išlaidų atlyginimu šaliai teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi nagrinėjamu atveju toks pagrindimas nebuvo pateiktas (nėra pateikta mokėjimo dokumentų), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi, tačiau pareiškėjui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis (II t., b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto skundą tenkinti iš dalies ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2008 m. lapkričio 7 d. potvarkį Nr. A3–593 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektui „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas („Jums“)“ (2004-11-30 sutartis Nr. EQ/2004/1130-03/479) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų grąžinimo“ panaikinti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Viešosios politikos ir vadybos institutui iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 50 Lt (penkiasdešimt litų) išlaidų už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė