Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį ir jam skirta administracinė nuobauda - 173 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-04-15, 00.00 val. iki 2015-04-20, 24.00 val. tiksliai nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) k. esančio medienos sandėlio, vagystės būdu pagrobė 2 eglinius rąstus, bendro 1,5 kubinio metro tūrio, priklausančius A. S., kurių vertė apie 84 Eur.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.

Nurodo, kad rastų vagyste jis apkaltintas nepagrįstai, nesutinka su skundžiamą nutarimą priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pripažįsta, kad jo sodybos teritorijoje už tvarto buvusius du rastus jam pardavė nepažįstami vyriškiai, tačiau tvirtina nežinojęs, kad jie vogti. Pats turi miško, todėl gauti medienos jam nebūtų problema. Tikslo grobti svetimą turtą jis neturėjo, juolab, kad atvykus rastų savininkui paaiškino visą įvykio situaciją, tačiau vis vien liko kaltas. Tvirtina, kad rastų savininko sodyboje nėra buvęs, o tik pravažiuoja pro šalį, kaip ir daugelis netoliese gyvenančių žmonių. A. P. vertinimu, A. S. ir (duomenys neskelbtini) V. Š. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, mano, kad yra jų apkalbamas. Objektyvaus pagrindo netikėti jo parodymais nėra, jis niekada nėra padaręs jokių pažeidimų, neteistas. Šiuo atveju nebuvo imtasi priemonių nustatyti vogtus rastus pardavusius asmenis, galimai įvykdžiusius vagystę, nors jis bandė surasti juos asmeniškai, tačiau jam tai nepavyko. Todėl mano, kad teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį nubaudė dėl administracinio teisės pažeidimo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą ir byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015-05-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str., 286 str. 2 d. keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 248 str. 1 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, kad nutarime turi būti <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>.

Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas A. P. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, analizavo rašytinius bylos dokumentus ir padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. S. protokolu-pareiškimu, A. S., V. Š. rašytiniais paaiškinimais. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. nuo pat tyrimo pradžios neprisipažino, kad jis įvykdė vagystę.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas nė vienas su įvykiu susijęs proceso dalyvis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.

Pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Be to, pastebėtina ir tai, jog ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas, remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga.

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Įrodymų vertinimas privalo būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l

d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, o šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl minėtų priežasčių, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.