Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-1057/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
II-6-1057/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. II-6-1057/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01370-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei, Indrei Venckūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam K. K.,ekspertui Vytautui Šakėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5213-2018 panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5213-2018 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, nes 2017 m. lapkričio 16 d. 16.49 val. Panerių g. 21, Vilniuje vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta važiavusiam automobiliui „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai). Už nusižengimo padarymą K. K. buvo paskirta 75 eurų dydžio bauda.

K. K. su priimtu nutarimu nesutiko ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą. Skunde nurodoma, kad prieš ketindamas keisti vairavimo kryptį į kairę K. K. („Audi“ vairuotojas) buvo itin atidus – pasižiūrėjo į kairį veidrodėlį bei rodė posūkį, bet pamatęs, kad „Mercedes – Benz“ vairuotojas priartėjo per apie 3 metrus iki „Audi“ automobilio galo, sustojo visiškai, tokiu būdu praleisdamas tiek „Volkswagen“ (kuris buvo „Audi“ kairėje pusėje – kamštyje), tiek ir palikdamas „Mercedes – Benz“ vairuotojui laisvą pravažiavimą. „Mercedes – Benz“ kamštyje judėjo 1-4 km/h greičiu, nes iki tol buvo sustojęs kamštyje, kadangi dviem mašinomis priekyje „Mercedes – Benz“ automobilio kamštyje esantis „BMW“ vairuotojas įleido į kamštį „Nissan“ automobilį, stovėjusį priešais „Audi“. Todėl stovinčio „Mercedes – Benz“ vairuotojas matė (negalėjo nematyti) priekyje kelio dešinėje tuo metu jau apie 3 sekundes stovintį (nejudantį) „Audi“ automobilį. Tokiu būdu „Mercedes – Benz“ vairuotojas turėjo dar apie 3 sekundes laiko pagalvoti, ar jam lenkti (apvažiuoti) „Audi“ automobilį ar ne. „Mercedes – Benz“ vairuotojas, priimdamas spendimą aplenkti (apvažiuoti) „Audi“, turėjo įsitikinti, kad tai bus saugu. „Mercedes – Benz“ vairuotojas turėjo galimybę aplenkti apie 5-7 sekundes vietoje stovintį „Audi“ (kai „Mercedes – Benz“ privažiavo iki „Audi“ galo, „Audi“ visiškai stovėjo apie 3 sekundes) jo nekliudydamas, jei tik būtų bent 1 cm važiavęs kairiau/pasirinkdamas tinkamą trajektoriją. Šioje vietoje iš policijoje esančių nuotraukų ir išmatavimų pastebėtina ir tai, kad „Mercedes – Benz“ galėjo (turėjo vietos) važiuoti ir 5-10 cm kairiau, ir vis vien nebūtų kirtęs linijos (nebūtų išvažiavęs priešpriešai), nes kaip tik buvo dar apie 5-10 cm vietos „Mercedes – Benz“ kairėje ir tokiu būdu „Mercedes – Benz“ nebūtų taranavęs „Audi“ automobilio. Iš to kas išdėstyta seka, kad būtent „Mercedes – Benz“ vairuotojas, prieš atlikdamas 5-7 sek. stovinčio vietoje „Audi“ lenkimą apvažiavimą, neįsitikino, kad tai atlikti saugu. Tai, kad „Mercedes – Benz“ vairuotojas nejautė savo automobilio gabaritų, įrodo ir tas faktas, jog „Mercedes – Benz“ šonu braukėsi į stovinčio „Audi“ veidrodėlį apie 2 metrų atstumu (apie 3 sekundes) tol, kol K. K. nepradėjo pypsinti garso signalu ir mojuoti rankomis. Susidūrimo metu „Audi“ automobilis stovėjo nejudėdamas, nes tai matyti iš įbrėžimo pradžios ir pabaigos. Jei būtų atvirkščiai, t. y. jei būtų „Mercedes – Benz“ stovėjęs ar važiavęs šalia, o K. K. būtų neva keitęs kryptį ir užkliudęs „Mercedes – Benz“ automobilį ir įbrėžęs į „Mercedes – Benz“ šoną, tuomet įbrėžimas būtų iš kairės į dešinę, o dabar užfiksuotas įbrėžimas yra iš dešinės į kairę, kas neginčytinai įrodo, kad tiek susidūrimo metu, tiek tęsiantis susidūrimui, „Audi“ automobilis stovėjo vietoje, o „Mercedes – Benz“ automobilio vairuotojas, neįsitikinęs kad tai yra daryti saugu/nepasirinkdamas saugios trajektorijos, lenkė stovinį vietoje „Audi“ ir su juo susidūrė ir negana to vis vien po susidūrimo dar važiavo apie 2 metrus į priekį, toliau braukdamasis į „Audi“ veidrodėlį, kas akivaizdžiai ir neabejotinai parodo, kad „Mercedes – Benz“ vairuotojas nejautė „Mercedes – Benz“ autobusiuko gabaritų ir pasirinko netinkamą trajektoriją, atliko lenkimo manevrą ir padarė tiek „Audi“, tiek ir „Mercedes – Benz“ automobiliui žalą ir turi už tai atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 2-3, 10-11).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto J. K. atsiliepime į skundą nurodoma, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundas netenkintinas (b. l. 9).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo K. K. parodė, kad skundą palaiko. Eismo įvykis įvyko dėl „Mercedes – Benz“ vairuotojo kaltės lenkiant „Audi“, kurį K. K. tuo metu vairavo. K. K. įvažiavo į Panerių g. ir pasuko į dešinę, toje gatvėje buvo kamštis. Dešinioji gatvės pusė buvo laisva ir pamatė, kad prieš jį yra laisva vieta, lėtai aplenkinėjo automobilius. Pažiūrėjo į kairę ir pamatė kaip „Mercedes – Benz“ vairuotojas pasižiūrėjo į jį lyg piktai. K. K. lėtai važiavo, prieš jį kitas automobilis irgi stovėjo ir jis sustojo paskui jį. K. K. važiavo ir aplenkė „Mercedes – Benz“, tą priekyje buvusį automobilį kažkas įleido. K. K. tuo tarpu pradėjo rodyti posūkį ir vos vos pradėjo judėti ir šitas automobilis pravažiavo. Pradėjo judėti ir pamatė per veidrodėlį, kad „Mercedes – Benz“ nepraleis jo ir suprato, kad turi sustoti, kol jis pravažiuos. Pradėjo matyti kaip tas automobilis pradėjo artėti šalia jo ir užkabino jo veidrodėlį ir braukėsi. K. K. pradėjo signalizuoti ir jis tada sustojo. Policija atvyko padarė schemą. Matosi atstumas K. K. pirmos galinės ašies padangų, kad buvo pakrypęs nuo šaligatvio į vidurį, bet teigti, kad darė manevrą netikslinga, nes judėjo milimetrais ir sustojo. „Audi“ pakrypęs kairėn, o „Mercedes-Benz“ pakrypęs dešinėn kelio ženklinimo linijų atžvilgiu. Nuotraukose (b. l. 5-6) matosi įbrėžimo kryptis. Jei K. K. būtų judėjęs tai ir įbrėžimas būtų iš kairės į dešinę. Automobiliai liko taip kaip įvykio vietoje, K. K. išlipo per šonines dureles. K. K. sustojo ir stovėjo kokias tris sekundes ir matė, kaip tas automobilis lenkia, užsikabino už veidrodėlio ir braukėsi. Kadangi tolo nuo veidrodėlio, tas veidrodėlis slinkosi. Specialisto išvada patvirtina jo duotus parodymus (b. l. 63-64, 70-72)

Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. (V. G.) parodė, kad važiavo su „Mercedes – Benz“ antra eile, o pirmoje eilėje mašinai buvo kliūtis. Liudytojas pristabdė, vieną automobilį praleido. Atsistojo iš karto į savo vietą, o jis veidrodžiu per visą šoną pravažiavo. „Audi“ nubraukė dažus. „Audi“ buvo raudonos spalvos. Asmuo važiavo pirma juosta už liudytojo, liudytojui reikėjo sukti į kairę. Liudytojo automobilis stovėjo. Jis praleido pirmą automobilį ir po truputį važiavo į priekį, o asmuo norėjo persirikiuoti ir sustojo jis prieš liudytojo keleivio dureles, jo mašina pakrypusi, o liudytojo stovėjo teisiai. Įbrėžimas eina per visą kėbulą (b. l. 58).

Teismo posėdžio metu ekspertas V. Šakėnas teigė, kad reikėtų automobilį pastatyti tokiu kampu, koks užfiksuotas ir pažiūrėti, ar būtų kontaktas, ar gali užsikabinti už veidrodėlio durelių sritimi. Yra kompiuterio programa, kuri leidžia atlikti eismo įvykių tyrimą. Galima atlikti tyrimą, bet reikalingos nuotraukos ir duomenys apie automobilius. Galima nurodyti eismo įvykio mechanizmą ir nurodyti kokie veiksmai, kurio vairuotojo išsaukia tokį eismo įvykį (71-72).

Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-2204 (18) nurodoma, kad eismo įvykio, įvykusio 2017 m. lapkričio 16 d. (mechanizmas) eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Mercedes –Benz Sprinter 313 CDI“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui pravažiuojant pro dešiniau automobilio judėjimo juostos buvusį automobilį „Audi A6 WW. Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje priekinėmis durelėmis įsirėmė, po to judėdamas toliau šiomis durelėmis ir keleivių salono durelėmis slystamai kontaktavo su automobilio „Audi A6“ kairės pusės veidrodėliu ir sustojo padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas eismo įvykio nuotraukose. Pagal eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis nustatyti, ar prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6 WW. Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas keitė važiavimo kryptį, negalima. Sprendžiant pagal automobilio „Mercedes – Benz Sprinter 313 CDI“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį po eismo įvykio, automobilio „Audi A6 WW. Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gatvės skersinių matmenų atžvilgiu, automobilis „Mercedes – Benz“, vairuotojui važiuojant link padėties, kurioje automobilis buvo užfiksuotas po eismo įvykio (važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos atžvilgiu pasisukęs iš kairės į dešinę smailiu apie 1,56 laipsnio kampu), pradžioje dešinės pusės priekinėmis durelėmis, po to keleivių salono durelėmis galėjo slystamai kontaktuoti ir su stovėjusio prieš eismo įvykį automobilio „Audi A6“ kairės pusės išoriniu veidrodėliu. Jeigu automobilis „Mercedes – Benz Sprinter 313 CDI“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), slystamai kontaktavo su prieš eismo įvykį stovėjusio automobilio „Audi A6 WW. Audi S6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės išoriniu veidrodėliu, tai tokiu atveju šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad automobilio „Mercedes – Benz“ vairuotojas, pravažiuodamas pro dešiniau Panerių g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Švitrigailos g., stovėjusį automobilį „Audi A6“ ir keisdamas judėjimo kryptį į dešinę, nepaliko tarpo iš dešiniojo šono, kad eismas būtų saugus.

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymi, jog K. K. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

K. K. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu už tai, kad keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta važiavusiam automobiliui. Taigi, sprendžiant dėl K. K. administracinės atsakomybės esminis klausimas yra tai, ar K. K. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą su „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį, ar ne ir dėl kurio automobilio vairuotojo veiksmų kilo autoįvykis.

Skunde ir teismo posėdyje K. K. nurodė, jog jo vairuotas automobilis„Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo, o automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas dešiniau, kliudė jo automobilio veidrodėlį. Liudytojas V. G. (V. G.) davė priešingus parodymus, teigdamas, jog K. K. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėliu kliudė jo vairuotą automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Siekiant pašalinti byloje kylančias abejones, teismas paskyrė transporto trasologinę ekspertizę. Ją atliko 34 metų ekspertinio darbo patirtį turintis ekspertas. Ekspertizės metu buvo įvertinti abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos. Ekspertizės akto tyrimo dalyje nurodyta, jog galima teigti, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodyti transporto priemonių (vienos iš transporto priemonių) atstumai skersine Panerių g. kryptimi, ar važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Švitrigailos g., plotis yra netikslūs.

Nustatyti teismui šiuo proceso metu šiuos matmenis objektyviai nėra nei techninių galimybių.

Be to, Ekspertizės akto tyrimo dalyje nurodyta, jog sprendžiant pagal automobilių „Audi A6“ ir „Mercedes Benz“ padėtis Panerių g. važiuojamosios dalies išilginių matmenų atžvilgiu bei automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją galima teigti, kad šio eismo įvykio, įvykusio 2017-11-16 (mechanizmas) eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis „Mercedes Benz“, vairuotojui pravažiuojant pro dešiniau automobilio judėjimo juostos buvusį automobilį „Audi A6“, pradžioje priekinėmis durelėmis įsirėmė po to judėdamas toliau, šiomis durelėmis ir keleivių salono durelėmis slystamai kontaktavo su automobilio „Audi A6“ kairės pusės veidrodėliu ir sustojo padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas eismo įvykio nuotraukose. Taigi, tyrime ekspertas nurodė, jog padarydamas tokią išvadą, vadovavosi ne tik automobilių „Audi A6“ ir „Mercedes Benz“ padėtimi Panerių g. važiuojamosios dalies išilginių matmenų atžvilgiu, bet ir įvertinęs automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją.

Taigi, Ekspertizės akte padaryta išvada, kad įvertinus įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis negalima nustatyti ar prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas keitė važiavimo kryptį. Tuo tarpu tuo atveju, jei šis automobilis stovėjo, tuomet eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad automobilio „Mercedes – Benz“ vairuotojas, pravažiuodamas pro dešiniau Panerių g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Švitrigailos g., stovėjusį automobilį „Audi A6“ ir keisdamas judėjimo kryptį į dešinę, nepaliko tarpo iš dešiniojo šono, kad eismas būtų saugus.

Taigi, matyti, jog aplinkybė ar K. K. vairuotas automobilis keitė važiavimo kryptį prieš eismo įvykį, ekspertizės metu liko nenustatyta. Byloje nėra kitų galimybių nustatyti ar K. K. vairuotas automobilis prieš pat susidūrimą keitė važiavimo kryptį. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016). Nesant galimybės nustatyti ar K. K. vairuotas automobilis keitė važiavimo kryptį prieš pat eismo įvykį, kartu nėra galimybės pašalinti ir byloje kylančios protingos abejonės. Todėl visas abejones aiškinant K. K. naudai, laikytina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad K. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinio nusižengimo teisena yra nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5213-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant K. K. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: