Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punktu, pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Taisyklėmis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl dietinio maitinimo paskyrimo su skundais į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 27 d. Į šiuos pareiškėjo nusiskundimus atsakovas atsakė 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069. Pateiktame Lukiškių TI-K atsakyme dėl pareiškėjo skundų, susijusių su dietiniu maitinimu, buvo paaiškinta, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, kad pareiškėjui buvo paskirtas R? B? dietinis maitinimas. Asmens sveikatos istorijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nėra. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, jog buvo skirtas R? B? maitinimas, tačiau ligos istorijoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nėra.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sprendė, kad ginčo laikotarpiu nesant duomenų, jog pareiškėjui buvo pratęstas dietinio maitinimo skyrimas, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai netiekiant pareiškėjui dietinio maitinimo nekonstatuotini. Teismas pažymėjo, jog šių aplinkybių skunde teismui neginčija ir pareiškėjas, taip pat nepateikia argumentų ir įrodymų, kad ginčijo Lukiškių TI-K jam pateiktą 2019 m. kovo 21 d. atsakymą Nr. 96-1069, kuriame taip pat nurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie dietinio maitinimo tęstinumą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, paaiškinimų ar įrodymų, jog negavus dietinio maitinimo buvo pakenkta jo sveikatai, o tik abstrakčiai nurodė, kad skaudėjo pilvą. Paaiškinimų ir įrodymų, kad su nusiskundimais kreipėsi į gydytoją, taip pat nenurodė ir nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pagal viešai paskelbtus sudarytus valgiaraščius matyti, jog iš esmės nuteistieji agresyvaus maisto įkalinimo įstaigose negauna. Teismas pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstus, todėl atmestinus.

8. Teismas pažymėjo, jog prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai.

III.

12. Atsakovo manymu, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo būtent pasireiškė tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikiama jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodomas skunde nurodytas sumos dydis. Atsakovas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Vilniaus PN, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl jam paskirto dietinio maitinimo nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas su skundais dėl dietinio maitinimo paskyrimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 27 d., į kuriuos Lukiškių TI-K atsakė 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069. Šiame rašte atsakovas nurodė tapačią informaciją Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriaus vidaus ligų gydytojos tarnybiniame pranešime „Dėl M. Š. dietinio maitinimo“ pateikiamai informacijai, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, jog dėl (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas R? B? dietinis maitinimas, tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nėra. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad nuo 2019 m. kovo 11 d. pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškime teismui, teikdamas Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1069, akcentavo, jog jame nurodyta informacija nėra teisinga, nes pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario mėnesį visam laikui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat neatsižvelgė į byloje esančiame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 26 d. rašte Nr. 17101-547, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, nurodomą informaciją, jog, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijai esant Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros specialistai susisiekė su Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriumi ir gavo žodinę informaciją, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui.

20. Tiek pagal BVK 173 straipsnio 4 punkte, tiek pagal Taisyklių 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, kad dietinis maitinimas yra paskiriamas gydytojo, tačiau byloje nėra pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenų, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė, nuo kada ir kuriam laikui pareiškėjui buvo gydytojo paskirtas dietinis maitinimas, ar toks paskyrimas turi būti po tam tikro laiko peržiūrimas ir, esant pagrindui, pratęsiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. 96-1069 nurodoma, jog pareiškėjui dietinis maitinimas paskirtas nuo 2019 m. kovo 11 d., tačiau taip pat pažymėta, kad nėra duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl tuomet pareiškėjui nebuvo suteiktas dietinis maitinimas nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 10 d.

22. Remdamasi anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka ir negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

23. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

24. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.