Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl viešojo pirkimo sąlygų patikslinimo bei panaikinimo, išvadą teikiančios institucijos Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“ prašė teismo pakeisti atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283 (toliau – ir Pirkimas), dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties 2 priedas. Pagrindinės sutarties forma“ (toliau – ir Pagrindinė sutartis) 4.2.1 p. sekančiai: 4.2.1. [benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos (duomenys neskelbtini) terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / įkainiai apskaičiuojami iš degalinėje pirkimo metu taikytos [benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] kainos atėmus fiksuotą nuolaidą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovė 2019-08-25 paskelbė Pirkimą, kurio objektas – degalai degalinėse. Dėl šių prekių teikimo su tiekėjais, kurių pasiūlymai bus pripažinti laimėjusias, bus sudaromos preliminariosios sutartys pagal Pirkimo dokumentų C dalyje pateiktas preliminariosios sutarties projekto nuostatas. Pirkimas skaidomas į dvejas dalis: 1) benzinas 95 ir dyzelinis kuras; 2) automobilinės dujos. Pirkimo dokumentų B dalies priede – techninėje specifikacijoje, atsakovas nustatė reikalavimus, kuriuos turėtų tenkinti tiekėjo tiekiamos prekės – degalai degalinėse, o Pagrindinės sutarties 4.2.1 pp. nustatė šią Pirkimo sąlygą: „. [benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos (duomenys neskelbtini) terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą. Ieškovės įsitikinimu, minėta Pagrindinės sutarties sąlyga iš esmės yra nepagrįsta ir neteisėta, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 str. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 7 str. nuostatų, pažeidžia esminius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principus, ir įtvirtina dominuojančią AB „ORLEN Lietuva“ padėtį rinkoje. Ieškovė atsakovei 2019-09-04 pateikė pretenziją dėl minėtos Pagrindinės sutarties nuostatos, prašydama ją patikslinti ir pakeisti, tačiau atsakovė 2019-09-13 raštu nepagrįstai ją atmetė.

3. Teigia, jog Pagrindinė sutarties nuostata yra suformuluota taip, jog tiekėjai yra priversti degalus įsigyti iš konkretaus degalų gamintojo – AB „ORLEN Lietuva“ – terminalo. Tai, kad šis reikalavimas Pirkimo objektui yra įtvirtintas Pagrindinėje sutartyje, niekaip nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių. Tokiu atveju AB „ORLEN Lietuva“ turi vienašališką teisę nustatyti vieną iš Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų. Toks Pirkimo dokumentų reikalavimas yra neteisėtas VPĮ 37 str. 3 d. ir 5 d. atžvilgiu ir turėtų būti keičiamas į tokį reikalavimą, kuris neprieštarautų minėtam straipsniui – nenurodytų konkretaus gamintojo, iš kurio konkrečiai būtų reikalaujama įsigyti degalus.

4. Nurodo, kad Pirkimo sąlygose numatyta degalų kainodara, pagrįsta AB „ORLEN Lietuva“ vienašališkai nustatytomis kainomis, dirbtinai sumažins konkurenciją ir neteisėtai įtvirtins dominuojančią AB „ORLEN Lietuva“ padėtį degalų rinkoje, o tokiu būdu bus pažeisti VPĮ įtvirtinti principai. Pirkime ketinamų įsigyti kaina bus nustatoma ne pagal žemiausią, bet pagal konkrečiai AB „ORLEN Lietuva“ nustatytą bazinę degalų kainą. Ginčijamomis Pirkimo sąlygomis dėl kainodaros AB „ORLEN Lietuva“ taip pat sudaroma galimybė apriboti kitų rinkos dalyvių galimybes teikti pasiūlymus ir išstumti juos iš mažmeninės degalų rinkos, nes ji turi galimybę jos kontroliuojamam ORLEN degalinių tinklui parduoti degalus mažesne kaina nei nurodyta kitiems rinkos dalyviams skelbiamuose kainų protokoluose. Be to, Pirkimo sąlygos suteikia AB „ORLEN Lietuva“ galimybę kontroliuoti Pirkimo eigą.

5. Teigia, jog vertinant lingvistiškai ginčo nuostatą, net ir tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, tiekėjas įsigytų degalus iš kito degalų gamintojo už mažesnę kainą nei nurodyta 1 litro kainą, skelbiamą AB „ORLEN Lietuva protokole ir galiojančią AB „ORLEN Lietuva“ terminale įsigijimo dieną 10 val., Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina būtų vis tiek apskaičiuojama pagal AB „ORLEN Lietuva“ vienašališkai nustatomą bazinę 1 litro degalų kainą. Tai reiškia, kad, pagal ginčijamą nuostatą, tiekėjas turėtų pasiūlyti perkančiajai organizacijai degalus, kurių bazinė kaina lygi AB „ORLEN Lietuva“ nustatytai kainai bei pridėti savo Pirkime pasiūlytą antkainį (atimant nuolaidą). Pagrindinės sutarties 4.2.1 pp. nuostata yra pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas, kuris yra pamatinis Europos Sąjungos principas.

6. Teigia, jog teisminis procesas dėl ankstesnio viešojo pirkimo (Nr. 391283) ir Pirkimo, kurį ieškovė ginčija nagrinėjamoje byloje (Nr. 449501), yra iš esmės skirtingi. Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamos jau visiškai kitos pirkimo sąlygos nei jos buvo ankstesniame pirkime. Vien faktas, jog ieškovė inicijavo teisminį ginčą dėl Pirkime įtvirtintos kainodaros, kuri iš dalies buvo „aptarta“ Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje bei apskritai kitų viešojo pirkimo dokumentų kontekste, nereiškia, jog ieškovės inicijuotas teisminio ginčo klausimas dėl naujo Pirkimo yra išspręstas. Teigia, jog atsakovė nepagrįstai vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-10 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014, kadangi šioje byloje spręsta dėl kito pobūdžio pirkimo sąlygų.

7. Pažymėjo, kad ieškovės ir ankstesnėje byloje ieškinį teikusių asmenų akcininkų sąsajos nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinį teikia tas pats subjektas. Atsakovės teiginiai dėl tariamo piktnaudžiavimo proceso teisėmis yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės nurodomos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos neturi didesnės galios prieš imperatyvias VPĮ nuostatas. Priešingai, nei teigia atsakovė, teismas sprendimu gali pakeisti paskelbtas Pirkimo sąlygas. Tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Net jei teismas spręstų, kad jis neturi kompetencijos pakeisti konkrečią pirkimo sąlygą, akivaizdu, kad teismui nustačius, jog aktuali Pirkimo sąlyga yra neteisėta, ieškovės ieškinys būtų tenkinamas.

10. Teigia, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir inicijuodama ginčą šioje byloje tik siekia vilkinti Pirkimo procedūras. Atsakovės Pirkime nustatyta Pirkimo kainodara yra tinkama, objektyvi ir visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirkimo kainodara yra pagrįsta objektyviausiu rinkoje esančiu šaltiniu nustatant bazinę degalų kainos dalį – Orlen Terminalo viešai skelbiamais kainodaros protokolais. Toks bazinės degalų kainos nustatymas niekaip negali būti vertinamas, kaip proteguojantis būtent Orlen ar juo labiau įpareigojantis Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus įsigyti degalus būtent iš Orlen. Tokia kainodara taip pat yra patvirtinta ir rekomenduojama taikyti degalų įsigijimo pirkimuose ir viešųjų pirkimų priežiūros institucijos, t. y. Viešųjų pirkimų tarnybos. Tuo tarpu ieškovės siūlymas degalų kainas nustatyti pagal atskirų degalinių viešai skelbiamas kainas yra visiškai nepagrįstas, sudarantis prielaidas tiekėjams piktnaudžiauti bei perkančiosioms organizacijoms neracionaliai panaudoti degalų pirkimams skirtas lėšas ir todėl Viešųjų pirkimų tarnybos neberekomenduojamas naudoti. Teigia, jog ieškinio reikalavimai yra ydingi, kadangi ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę nustatyti konkrečias Pirkimo sąlygas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas negali sprendimu nustatyti perkančiosios organizacijoms tokio pobūdžio įpareigojimų.

11. Pažymėjo, kad ginčo Pirkime ištaisė visus Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-07 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 nustatytus ankstesnio pirkimo sąlygų trūkumus ir paliko ankstesniame sprendime teisėta bei pagrįsta pripažintą Pirkimo kainodarą. Teiginiai, kad Orlen gali manipuliuoti viešai skelbiamomis Terminale taikomomis kainomis yra nepagrįsti, kadangi Orlen degalus pagal skelbiamas Terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų. Nustatant Pirkimo kainodarą konkrečiai pasirinktas būtent Terminalas, esantis (duomenys neskelbtini), nes šis Terminalas yra įsikūręs arčiausiai naftos perdirbimo gamyklos. Todėl apskaičiuojant jame taikomą bazinę kainą, ji yra mažiausiai iškraipoma kuro gabenimo iš perdirbimo gamyklos kaštų ir geriausiai atspindi realią degalų kainos bazę. Pirkimo sąlygose nėra visiškai jokio draudimo ar apribojimo Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui pirkti degalus kitose ir tokius degalus parduoti degalinėse pagal Pirkimo pagrindu sudarytas pagrindines sutartis. Tuo tarpu Terminale skelbiamų kainų naudojimas kaip bazinio įkainio niekaip negali užkirsti kelio Pirkime dalyvauti ir pagrįstus pasiūlymus pateikti bet kuriems tiekėjams (degalinių operatoriams). Ieškovė ieškinyje painioja dvi savo pobūdžiu ir esme skirtingas kategorijas – reikalavimus Pirkimo objektui ir Pirkimo apskaičiavimo mechanizmą, klaidingai interpretuodama aplinkybę, kad Orlen Terminale taikomų bazinių kainų naudojimas Pirkimo kainodaroje verčia Pirkime siekiančius dalyvauti tiekėjus degalus įsigyti būtent iš Orlen.

12. Aplinkybės, kad byla, kurioje buvo analizuojamas ankstesnis pirkimas ir kurioje buvo priimtas ankstesnis sprendimas, buvo inicijuota CK prasme atskiro juridinio asmens, nepaneigia ieškovės nesąžiningumo šioje byloje keliant analogiško pobūdžio klausimus ir tokiu būdu vilkinant Pirkimą. Ankstesniame sprendime buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuota analogiška ankstesnio pirkimo kainodara, kuri keičiant dalį neteisėtomis pripažintų ankstesnio pirkimo sąlygų išliko visiškai nepakeista. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad ankstesniame sprendime Pirkimo kainodara buvo išanalizuota tik iš dalies ir nepagrįstai remiasi tuo, kad Pirkimas ir ankstesnis pirkimas formaliai yra atskiros viešųjų pirkimų procedūros, skelbiant Pirkimą buvo pakeista dalis ankstesnio pirkimo nuostatų, ankstesniame sprendime buvo vertintas tik Pirkimo kainodaros prieštaravimas VPĮ 17 str., bet nebuvo vertintas jos prieštaravimas VPĮ 37 str. 5 d. Šie ieškovės teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės ankstesniame sprendime jau įvertinai Pirkimo kainodarai. Vien aplinkybė, kad viešųjų pirkimų bylose teismai gali veikti kaip aktyvūs arbitrai neturi reikšmės vertinant jų galimybę įpareigoti perkančiąsias organizacijas nustatyti konkrečias viešojo pirkimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismas konstatuoja:

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019-08-25 paskelbė Pirkimą, kurio objektas – degalai degalinėse. Dėl šių prekių teikimo su tiekėjais, kurių pasiūlymai bus pripažinti laimėjusias, bus sudaromos preliminariosios sutartys pagal Pirkimo dokumentų C dalyje pateiktas preliminariosios sutarties projekto nuostatas. Pirkimas skaidomas į dvejas dalis: 1) benzinas 95 ir dyzelinis kuras; 2) automobilinės dujos. Pirkimo dokumentų B dalies priede – techninėje specifikacijoje, atsakovas nustatė reikalavimus, kuriuos turėtų tenkinti tiekėjo tiekiamos prekės – degalai degalinėse, o Pagrindinės sutarties 4.2.1 p.p. nustatė šią Pirkimo sąlygą: „. [benzino 95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos (duomenys neskelbtini) terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą.

15. Ieškovas pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka - pateikė atsakovei 2019-09-04 pretenziją dėl minėtos Pagrindinės sutarties nuostatos, atsakovė 2019-09-13 raštu pretenziją atmetė.

16. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad analogiškos aplinkybės buvo išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje, t.y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019. Šioje byloje buvo ginčijama iš esmės analogiška pirkimo sąlyga, t.y. Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktas, kuris nustatė, kad „Prekių įkainiai apskaičiuojami [benzino A95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] – prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainuprotokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos (duomenys neskelbtini) terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą“. Minėtoje byloje teisėjų kolegija vertino, jog atsakovės šiame Pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus. Atsakovės pasirinktas kainodaros mechanizmas, kai kainos nustatymas pagrįstas objektyviais ir tarpusavyje palyginamais duomenimis, akivaizdžiai sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes. Taip pat užtikrina, kad visose to paties tiekėjo degalinėse tą pačią dieną įsigyjami degalai kainuos tiek pat. AB „Orlen Lietuva“ (duomenys neskelbtini) terminalas parduoda degalus ne tik tiekėjams, siekiantiems laimėti Pirkimą, tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams, todėl nelogiškais pripažintini ieškovių argumentai, kad siekdama laimėti Pirkimą AB „Orlen Lietuva“ manipuliuotų kainomis. Be to, aplinkybę, kad nustatytas įkainio skaičiavimo modelis nesuteikia nepagrįsto pranašumo Orlen degalinių tinklui, rodo ir tai, jog nei viena iš Pirkime sudarytų preliminarių sutarčių nėra sudaryta su AB „Orlen Lietuva“, o yra sudarytos su 13 kitų tiekėjų ar ūkio subjektų grupių. Teismas pažymėjo, jog ieškovių siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis jų pačių degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo. Degalinėse viešai nurodomos degalų kainos yra pastoviai kintančios, pateikiamos su tiekėjų maržomis, kurios taikomos pavieniams pirkėjams mažmeninėje prekyboje. Tuo tarpu užsakovai šiuo viešuoju pirkimu sudarydamos ilgalaikes degalų įsigijimo sutartis siekia juos įsigyti kuo palankesnėmis kainomis, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. Ieškovės nurodoma kasacinio teismo pozicija, kad įkainio bazė turi kiek įmanoma mažiau priklausyti nuo tiekėjo, šiuo ieškovių pateiktu modeliu taip pat nebūtų įgyvendinta, kadangi tiekėjų degalinėse nurodyta kaina labiausiai ir priklauso nuo kiekvieno iš jų.

17. Atsižvelgus į tai, kad minėtoje byloje dalyvavo kitos šalys (ieškovai – UAB „EMSI“ ir UAB „Alauša), be to, byloje buvo ginčijamos pirkimo sąlygos dėl kito viešojo pirkimo, nėra pagrindo spręsti, jog bylos yra tapačios. Be to, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – šioje ir kitoje minėtoje byloje ieškovų akcininkų sudėties panašumas nesudaro pagrindo nei konstatuoti šalių (ieškovo) tapatumo, nei draudžia ieškovui įgyvendinti teisę ginčyti atsakovo sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.

18. Kita vertus, minėtoje kitoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamos panašios faktinės aplinkybės, teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi aukščiu pateiktais išaiškinamais kaip suformuota teismų praktika, taikytina šioje byloje.

19. Kadangi ieškovas kelia specifinius klausimus, susijusius su konkurencijos ribojimu, šioje byloje buvo gautos institucijų (Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos) išvados.

20. Vertinant šiuos įrodymus, atsižvelgtina į tai, kad Konkurencijos taryba išvadoje nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Dėl to net ir nustačius, kad AB „Orlen Lietuva“ užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, nebūtų pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis, jei nebūtų nustatyti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkančioji organizacija yra viešoji įstaiga CPO LT, t. y. būtent šis subjektas, o ne AB „Orlen Lietuva“ nustatė pirkimo sąlygas. Dėl to skundžiamų pirkimo sąlygų nustatymas priklauso ne nuo AB „Orlen Lietuva“ valios ar veiksmų, o nuo CPO LT, o Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi būtent ūkio subjektui, kuris užima dominuojančią padėtį.

21. Viešųjų pirkimų išvadoje nurodyta aplinkybė, jog AB „OrlenLietuva“ kainos manipuliavimo galimybė dėl pirkimo vykdymo yra menka, tik patvirtina, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti esminį viešojo pirkimo pažeidimą, nes tokia menka prielaida nėra patvirtinta objektyviais įrodymais, be to Viešųjų pirkimų tarnyba minėtoje išvadoje, vertindama ginčo sąlygą, nenustatė viešojo pirkimo pažeidimų ir konstatavo, jog tokia kainodara užtikrinamas pasiūlymo kainos aiškumas.

22. Dėl išdėstyto, teismas atmeta ieškovo argumentus, jog ginčijama pirkimo sąlyga sąlygoja AB „Orlen Lietuva“ dominuojančią padėtį. Tuo tarpu šio ūkio subjekto ateityje galimi veiksmai nėra šios bylos dalykas – tuo atveju, jei būtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, tokiu atveju tokia veikla būtų atitinkamos veiklos priežiūrą vykdančių institucijų priežiūros objektas.

23. Pažymėtina ir tai, kad pagal Pirkimo sąlygose Techninėse specifikacijose (2.1-2.4 p.) nustatytą Pirkimo objektą tiekėjams nedraudžiama pirkimo dalyviams pirkti degalus ne iš AB „Orlen“, o iš kitų įmonių ir juos parduoti pagal Pirkimo sutartis. Pirkimo sąlygose nenurodyta konkretaus gamintojo, iš kurio konkrečiai būtų reikalaujama įsigyti degalus, todėl ginčijama pirkimo sąlyga neprieštarauja VPĮ 37 str. 3 d. ir 5 d. taigi, pirkimo kainodaros susiejimas su Orien Terminalo bazine kaina neturi įtakos pirkimo objektui, nepažeidžia viešojo pirkimo principų.

24. Šią teismo išvadą patvirtina kaip Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, pateikti išaiškinimai, taip ir institucijų išvados, Viešųjų pirkimų tarnybos 2019-06-06 rekomendacijos bei išsamūs motyvuoti atsakovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, kurių ieškovas nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad kainodaros analizė yra susijusi su specialiomis žiniomis. Kadangi byloje nėra atitinkamų specialistų išvadų, patvirtinančių ieškovo, materialiai suinteresuoto bylos baigtimi, nurodytų aplinkybių pagrįstumo, teismas konstatuoja, jog įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčijama sąlyga neprieštarauja VPĮ, viešojo pirkimo principams.

25. Pritratina ieškovui, jog ankstesnėje byloje pirkimo sąlygos iš dalies skyrėsi, tačiau ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė kaip tos kitos skirtingos sąlygos iš esmės įtakojo ginčo sąlygos vertinimą šioje byloje, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta kita byla, kurioje buvo analizuojamos iš esmės analogiškos sąlygos teisėtumas.

26. Pažymėtina, kad teismų praktikoje buvo analizuojami ir kiti panašūs atvejai, kuomet tiekėjai ginčijo panašios sąlygos teisėtumą. Teismas darė išvadas, kad pirkimo sąlygose nurodytas AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą bei negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB ,,Orlen Lietuva“, nes sudarius sutartį numatyta galimybė mažinti kainas, t. y. pasiekti viešojo pirkimo tikslą įsigyti prekių ir/ar paslaugų už mažiausią kainą (VPĮ 32 str. 1 d., 63 str.) - Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014.

27. Atmestinas ieškovo argumentas, kad vertinant lingvistiškai ginčo nuostatą, net ir tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, tiekėjas įsigytų degalus iš kito degalų gamintojo už mažesnę kainą nei nurodyta 1 litro kainą, skelbiamą AB „ORLEN Lietuva protokole ir galiojančią AB „ORLEN Lietuva“ terminale įsigijimo dieną 10 val., Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina būtų vis tiek apskaičiuojama pagal AB „ORLEN Lietuva“ vienašališkai nustatomą bazinę 1 litro degalų kainą. Ginčijama sąlyga suformuluota pakankamai aiškiai, t.y. jog pasiūlymas bus vertinamas ne pagal Orien terminalo bazinę kainą, o pagal tiekėjo nurodytą antkainio/nuolaidos dydį. Taigi, tiekėjas turi galimybę savo nuožiūrą pasiūlyti kainą.

28. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 4884,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės „Lietuviškų degalinių tinklas“ atsakovo viešajai įstaigai CPO LT naudai 4884,02 Eur bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.