Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus J. N. sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas, R. Z. nežymiai sutrikdant sveikatą) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sunkus A. R. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) - laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) - laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajam A. R. priteistas 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2000 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 3000 Lt atlyginimas už advokato paslaugas; nukentėjusiajam A. A. priteistas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt atlyginimas už advokato paslaugas; Valstybinei ligonių kasai priteista 4021 Lt už A. R. gydymą ir 2148,40 Lt už A. A. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 8 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. , R. B. priklausančios sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), A. G. sudavus ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam J. N. kumščiais į galvos sritį, minėtos sodybos lauko virtuvėje sudavė nukentėjusiajam kumščiu 3 kartus į galvos sritį ir jį pastūmė. Nuo suduotų smūgių J. N. padarytos paviršinės muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje, kairėje kaktos pusėje, viršugalvyje, skruostuose bei žanduose, nosyje, krūtinėje, abiejose pėdose, kaklo priekiniame paviršiuje bei nosies kaulų lūžis, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 21 d. apie 3 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „Čikaga“, esančiame Alytuje, Naujoji g. 50, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei ranka sudavė nukentėjusiajam R. Z. į veidą, pastarajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Be to, R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 4 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje prie naktinio klubo „Lagūna“, esančio Druskininkuose, Ateities g. 34, A. R. ir A. A. išlipus iš taksi automobilio „Audi 100“, juos užpuolė ir dešinės rankos kumščiu sudavė A. R. ne mažiau 3 smūgius į veidą, sugriebė jį rankomis už drabužių ir stumdydamas pargriovė ant žemės, visu savo kūnu prispaudė prie žemės, rankos dilbiu prispaudė prie žemės jo kaklą ir galvą, nykščiais spaudė akis. Nukentėjusiajam A. R. nustūmus jo rankas ir atsistojus, šovė pastarajam iš dujinio revolverio „ME 38 Compakt-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisyto šoviniais su guminių sviedinių kietuoju užtaisu, pataikydamas į akį ir krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. R. dešinės akies vokų vidinio kampo srities ir dešinės akiduobės šautinę žaizdą, dešinės akies viršutinio ir apatinio ašarų kanalėlių plyšimą, dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžimą, dešinės akies obuolio sumušimą, kraujo išsiliejimą į akies obuolį, dešinės akies tinklainės trauminę atšoką, retrobulbarinę hematomą, kvalifikuojamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl regėjimo dešine akimi netekimo nukentėjusysis A. R. prarado 30 procentų bendro darbingumo bei paviršinę šautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kvalifikuojamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat R. G. tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis vieną kartą šovė A. A. į veidą, pataikydamas į kairį skruostą, tuo padarydamas nukentėjusiajam šautinę paviršinę žaizdą kairiame skruoste bei kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusieji sutiko, kad žala bus atlyginta sutartais terminais ir prašė teismo nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis pažymi, kad augina du vaikus, dirba, vienintelis išlaiko šeimą, nes žmona yra motinystės atostogose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pažymas, kad jo šeima yra paėmusi 32000 Lt ir 12000 Lt vartojimo kreditus. Nurodo, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, negalėtų išmaitinti bei aprūpinti šeimos, atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos ir padengti iš banko paimtų kreditų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliaciniame skunde neginčijamas veikų, už kurių padarymą apeliantas nuteistas, įrodytumas bei kvalifikavimas. Apeliantas nesutinka tik su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimu bei paskirtos bausmės dydžiu.

Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad R. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir pripažino, kad tai yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Šiuo atveju įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis Nr. 2K-420/2007). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje yra patenkinti trys ieškiniai dėl R. G. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Iš viso nuteistasis įpareigotas atlyginti 44669, 40 Lt turtinės bei neturtinės žalos. Prieš baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nukentėjusiajam A. R. nurodė perdavęs 5000 Lt (b.l. 79, t. 6). Tokia pinigų suma nėra pakankamai didelė palyginti su nukentėjusiajam priteista 30000 Lt suma. Be to, nukentėjusiajam A. A. bei Valstybinei ligonių kasai priteistos žalos R. G. visiškai neatlygino. Todėl, kolegijos nuomone, teismas tik dalies priteistos žalos atlyginimo pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. R. G. padarė 5 nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes. Vienas iš jo padarytų nusikaltimų, kuris nulėmė ir galutinės subendrintos bausmės dydį – labai sunkus, tyčinis, smurtinio pobūdžio, sukėlęs nepataisomas pasekmes (nukentėjusysis A. R. neteko regėjimo dešine akimi), jį padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo 2 iki 12 metų (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu R. G. už šį nusikaltimą teisingai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (visos nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio). R. G. praeityje neteistas, tačiau du kartus, remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, buvo baustas administracine tvarka netrukus po skundžiamu nuosprendžiu pripažintų nusikalstamų veikų padarymo – 2007 m. balandžio 27 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje ir 2007 m. gegužės 24 d. – už nedidelį chuliganizmą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. G. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą, A. R. ir A. A. jam atleido ir prašė teismo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Tas pats pasakytina ir apie paskirtas bausmes už nesunkius sveikatos sutrikdymus bei viešosios tvarkos pažeidimus, kurios savo rūšimi bei dydžiu yra pagrįstos ir teisingos.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijos ribose. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų. Švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, kaip to prašo nuteistasis, skirti galima tik taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau šių normų taikymui R. G. nėra įstatyme reikalaujamų sąlygų.

Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad R. G. pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytas nusikalstama sveikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui jas išaiškinti (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis). Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, R. G. netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios teisės normos taikymo sąlyga. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti švelnesnę už įstatymo numatytą minimalią bausmę, R. G. netaikytina.

Nors apeliantas mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra. Nors apeliantas nurodė, kad augina du vaikus, dirba, vienintelis išlaiko šeimą, kuri yra paėmusi 32000 Lt ir 12000 Lt vartojimo kreditus, tačiau dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje baudžiamojoje byloje minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, paimdamas iš banko 35000 vartojimo kreditą, R. G. žinojo, kad dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pareikšti ieškiniai turtinei žalai atlyginti (b.l. 156-157, 161-162, t. 3) bei numatė, kad dėl padarytų sveikatos sutrikdymų bus pareikšti ieškiniai ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Nors R. G. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą, nukentėjusieji A. R. ir A. A. jam atleido ir prašė teismo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau šios aplinkybės negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.