Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Byla Nr. 1K-145-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
1K-145-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Skundas Nr. 1K-145-312-2012(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),įtariamajam R. N. (R. N.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo R. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, dirbančio, nevedusio, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 25 str. 2 d. 182 str. 2 d., ir jo gynėjo skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. (A. T.), siekdamas apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, pareikšdami S. B., kad ras jos turimiems žemės sklypams pirkėjus, pasinaudodami nukentėjusiosios patiklumu, įtikino ją 2007 m. liepos 24 d. pasirašyti įgaliojimą (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu S. B. patikėjo R. N. atstovauti ją notaro biure, būti jos atstovu, užsakyti bei gauti atgaunamos žemės sklypo detaliuosius planus, parduoti savo nuožiūra, už aptartą kainą ir sąlygas, už kainą ne mažesnę kaip 112 000,00 Lt bet kuriam fiziniam ir juridiniam asmeniui žemės sklypą, už ją pasirašyti bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Tęsdami nusikalstamą veiką, R. N. ir A. T. nuolat meluodami S. B. kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria R. N., būdamas įgaliotas S. B., A. V. už 50 000,00 Lt pardavė nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį 0,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), A. T. už 50 000,00 Lt pardavė 0,5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir I. K. už 50 000,00 Lt pardavė 0,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu R. N., veikdamas kartu su A. T., apgaule užvaldė didelės vertės S. B. turtą, padarydamas jai 150 000,00 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. ir A. G. (A. G.), tikslu įgyti didelės vertės svetimą turtą, A. G., tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, manipuliuodamas nukentėjusiojo B. Š. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką. B. Š., būdamas suklaidintas, A. G. pateiktame neužpildytame paprastojo vekselio blanke ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“, savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė. Po to, A. G., tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. spalio 31 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad tekstas melagingas, visiškai užpildė B. Š. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, nurodydamas jame, kad B. Š. jam skolingas 90 000,00 Lt ir iki 2008 m. spalio 27 d. įsipareigoja grąžinti pinigus, kurį 2008 m. spalio 31 d. pateikė notarei A. A., kad gautų vykdomąjį įrašą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, kuri buvo suklaidinta, 2008 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antstolės kontoroje pateikė jį antstolei D. M., prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į B. Š. priklausantį turtą. Antstolė D. M., būdama suklaidinta, 2008 m. lapkričio 4 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. lapkričio 5 d. dėl 90 458 Lt išieškojimo jo naudai areštavo B. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antstolė D. M. 2008 m. lapkričio 17 d. paskelbė šio nekilnojamo turto pirmąsias varžytines. Dar iki varžytinių, jis kartu su A. T., B. Š., kad šis netrukdytų butą aprodyti potencialiems pirkėjams, išvežė iš jo buto į (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone, pas L. J., po to A. T. minėtą butą pasiūlė įsigyti ir jį aprodė S. B., kurio uošvienei T. L. antstolė D. M. 2008 m. lapkričio 19 d. B. Š. priklausantį butą pardavė už 120 000,00 Lt. Pardavus B. Š. priklausantį butą, 2008 m. gruodžio 12 d. antstolė D. M. 46 023,37 Lt pervedė A. G., 45 000,00 Lt pervedė A. T., o likusius 20 403,00 Lt pervedė B. Š. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su A. T. ir A. G., laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 14 d., per keletą kartų AB SEB banko bankomatuose, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo B. Š. sąskaitos nuėmė 20 380,00 Lt. Tokiu būdu, jis, veikdamas kartu su A. T. ir A. G. apgaule užvaldė didelės vertės B. Š. turtą, padarydamas nukentėjusiajam 111 426,37 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat įtariamas ir tuo, kad jis, tikslu įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. T., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. J. patiklumu ir įgytu pasitikėjimu, nuvežė ją į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kur ji, nesuprasdama, pasirašė 2007 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria L. J. pardavė J. K. 1/3 dalį, o L. T. (L. T.) 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinerinių) - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., už 50 000,00 litų. Tokiu būdu R. N. veikdamas kartu su A. T., apgaule užvaldė didelės vertės L. J. turtą, padarydami jai 50 000,00 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat įtariamas tuo, kad jis, tikslu įgyti didelės vertės svetimą turtą, pareikšdamas A. K., kad pirks jai priklausantį sodo pastatą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 40 000 litų, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. K. patiklumu ir įgytu pasitikėjimu, jis 2011 m. gegužės 25 d. kartu su A. K. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodamas, kad A. K. blogai mato ir dėl to pastarajai pasirašomų dokumentų turinys nėra aiškiai suprantamas, apgaule, suklaidindamas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. pardavė jam sodo pastatą su ūkiniais pastatais už 20 000,00 litų, tačiau pinigų nesumokėjo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis įtikino A. K., kad pirks iš jos ir vieną kambarį, jos trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to, A. K. 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą dėl leidimo sudaryti buto dalies pardavimo sandorį, tačiau teismui neleidus, jis manipuliuodamas nukentėjusiosios A. K. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiosios pasitikėjimu, pateikė pasirašyti paprastojo vekselio blanką 30 000,00 Lt sumai. A. K., būdama suklaidinta, R. N., pateiktame paprastojo vekselio blanke ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“, savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė. Žinodamas, kad tekstas melagingas, R. N. 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė jį Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei, kad gautų vykdomąjį įrašą. Gavęs vykdomąjį įrašą iš notarės, kuri buvo suklaidinta, R. N. 2011 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antstolio kontoroje pateikė jį antstoliui R. V., prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į A. K. priklausantį turtą. Antstolis R. V., būdamas suklaidintas, 2011 m. rugsėjo 16 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 30212,80 Lt išieškojimo jo naudai areštavo A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis, pasinaudodamas A. K. įgytu pasitikėjimu, 2011 m. spalio 5 d. sudarė taikos sutartį su nukentėjusiąją, kuria A. K., už skolą perleido R. N. dalį savo turimo nekilnojamo turto - 2370/6349 dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. patalpą plane pažymėtą 106-8, turinčią 14 kv. m., patalpą plane pažymėtą 106-7, turinčią 2,40 kv. m. ir 1/2 patalpų plane pažymėtų 106-1, 106-2, 106-3 ir 106-9, ir tokiu būdu R. N. apgaule užvaldė didelės vertės A. K. turtą, padarydamas jai 60 000,00 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi pratęsė įtariamajam R. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m sausio 31 d.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 31 d. nutartį, nurodo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus nusikaltimus arba bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei bandyti paveikti bendrininkus ar nukentėjusiuosius. Pažymi, jog nukentėjusieji B. Š. ir L. J. yra mirę. Skunde taip pat pažymima, kad nors R. N. šiuo metu yra įtariamas keturių nusikalstamų veikų, priskiriamų prie sunkių nusikaltimų, padarymu, kurios yra susijusios su nusikalstamu praturtėjimu, tai nėra pagrindas manyti, kad R. N. bandys trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas, turi tvirtus socialinius ryšius visuomenėje. Be to, skunde nurodoma, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, įtariamasis sutinka sumokėti užstatą kaip garantą, jog netrukdys ikiteisminiam tyrimui.

Skundu įariamojo R. N. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 31 d. nutartį. Pažymi, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas formaliai patikrino duomenis, leidžiančius manyti, kad R. N. žino nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, dėl ko gali bandyti juos paveikti, tačiau tiek B. Š., tiek L. J. yra mirę, todėl R. N. niekaip negali jų paveikti, kad jie pakeistų parodymus. Gynėjas pažymi, kad iš pranešimo apie įtarimą turinio matyti, jog visi tariami R. N. bendrininkai sulaikyti ir suimti, atliktos kratos, poėmiai, apklausti liudytojai, nukentėjusieji, paimti daiktai ir dokumentai, apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų ar kitų asmenų turtą, apžiūrėti ir prijungti prie bylos reikšmingi daiktai ir dokumentai. Nurodo, jog įtariamasis negali niekaip paveikti nukentėjusiųjų, sunaikinti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, negali paslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą ir taip trukdyti procesui.

Skunde gynėjas nurodo, kad nors nukentėjusioji S. B. yra senyvo amžiaus, o nukentėjusioji A. K. yra asocialus asmuo, piktnaudžiauja alkoholiu, prokuroras, manydamas, kad jos gali parodymus pakeisti, jų parodymų nesiekia užtvirtinti skubos tvarka, šių asmenų pas ikiteisminio tyrimo teisėją į apklausą nepristato ir tokiu būdu specialiai sudaro įvaizdį ir prielaidas teismui, skiriant ar tęsiant suėmimą, manyti, kad įtariamasis R. N. gali šiuos asmenis paveikti. Skunde pažymi, kad realiai ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 metais, t. y. prieš tris metus, laiko buvo pakankamai daug, kad veiksmingai ir kokybiškai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad teismas, aprašydamas įtariamojo vaidmenį ir tai, kad jis įtariamas kelių nusikaltimų padarymu, neatsižvelgė į tai, jog kaltinimai yra nekonkretūs, R. N. įtariamas ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, faktiškai jis nėra ir niekada nebuvo pavojingas visuomenėje, nekelia ir niekad nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams.

Gynėjas skunde pažymėjo, jog jokie nauji įtarimai R. N. nepareikšti ir teismas, neturėdamas jokių duomenų, negalėjo daryti išvados, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus nuosavybei, nes globoja ir rūpinasi senyvo amžiaus asmeniu, kuris R. N. yra perleidęs nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų, pačių įtariamųjų apklausų protokoluose, asmens parodymų atpažinti protokoluose, liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, daiktų ir dokumentų pateikimo, poėmio protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad R. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 9 p. išaiškinta, kad skirdami ar pratęsdami suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, teisėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. 1 ir 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Nors nukentėjusieji B. Š. bei L. J. yra mirę, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nuo nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas R. N., galėjo nukentėti ne tik minėti asmenys, bet ir S. B., A. K. bei galimai dar kiti asmenys. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais dėl to, kad įtariamasis žino S. B. bei A. K. gyvenamąsias vietas, nusikalstamų veikų padarymo metu su jomis intensyviai bendravo, todėl gali bandyti jas paveikti, įtakoti pakeisti parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamojo automobilyje buvo rasti dokumentai, susiję su nukentėjusiosios S. B. turto pardavimu, kas leido ikiteisminio tyrimo teisėjui padaryti pagrįstą išvadą, jog įtariamasis gali sunaikinti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą ir taip trukdyti procesui. Susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, jog yra duomenų apie įtariamojo bandymą įtakoti liudytoją I. V., kad šis pakeistų savo parodymus. Be to, R. N. šiuo metu yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupėje, šioje baudžiamojoje byloje dar nėra apklausti visi liudytojai, todėl pagrįstas teismo manymas, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamasis gali trukdyti procesui, gali susisiekti ir bandyti paveikti kitus bendrininkus, nukentėjusiuosius ar liudytojus, kurių parodymai yra reikšmingi tyrimui, derinti parodymus tarpusavyje, gali pats ar per kitus asmenis daryti jiems poveikį. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės leido ikiteisminio tyrimo teisėjui pagrįstai konstatuoti, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, todėl pratęsti suėmimo terminą yra pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 p. nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. įtariamas padaręs keturias sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad veikos buvo planuojamos gana ilgą laiką, padarytos bendrininkų grupėje, yra susijusios su neteisėtu svetimo turto užvaldymu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikos įtariamasis galėjo gauti lėšų pragyvenimui. Tokiu būdu, galimai R. N. padarytų nusikaltimų skaičius ir sunkumas, jų padarymo dinamika leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Atmestini įtariamojo gynėjo skundo teiginiai, kad prokuroras sąmoningai nesiekia apklausti nukentėjusiųjų S. B. ir A. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Lietuvos Respublikos BPK 183 str. 1 d. numato kokiais atvejais prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo (nukentėjusiojo) apklausos, t. y. kai yra pagrįstas manymas, kad liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu; arba kai liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus; arba kai liudytojas ikiteisminio tyrimo metu duos išsamesnius parodymus. Taigi, įstatymas numato prokurorui ne pareigą, o teisę spręsti ar būtina nukentėjusįjį (liudytoją) apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad minėtos nukentėjusiosios gali pakeisti parodymus, todėl gynėjo nurodyta aplinkybė, kad jos turėtų būti apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl to, kad įtariamasis negalėtų daryti joms poveikio, negali būti vertinama kaip prokuroro siekis tęsti įtariamajam kardomosios priemonės terminą.

Gynėjo skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 metais, todėl laiko buvo pakankamai daug, kad veiksmingai ir kokybiškai galima būtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip jau paminėta aukščiau, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. N. yra įtariamas keturių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, kurios nebuvo atsitiktinės, truko ilgą laiką ir buvo gerai suplanuotos, byloje taip pat atliekamas tyrimas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, su kuriomis galimai yra susijęs įtariamasis, paskutinė nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas R. N., galėjo būti padaryta 2011 metų pabaigoje, atlikta daug procesinių veiksmų. Tokiu būdu teigtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas, nepažeidžiant ikiteisminio tyrimo bendrųjų nuostatų.

Taigi, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad parinkus R. N. kitą švelnesnę kardomąją priemonę, šioje byloje nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. (BPK 122 str. 7 d.). Šioje byloje ir šioje bylos stadijoje suėmimas yra būtina kardomoji priemonė, tuo pačiu ji yra proporcinga siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str. ir 130 str.,

nutaria:

įtariamojo R. N. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė