Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2021 m. liepos 8 d. apie 21.01 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) tilto, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra DTI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. dienos metu išgėrė 5 skardines 0,5 talpos alaus. Vakarop nusprendė nuvažiuoti į svečius pas pusbrolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu neatsimena, tačiau galimai prieš išvažiuodamas išgėrė dar 200 g. degtinės. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklauso draugui K. K., nes jo automobilis buvo remontuojamas. Važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo neblaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus vairuoja automobilį. Gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų. Sutinka, kad būtų nubaustas pinigine bauda, tačiau šiuo metu neturi piniginių lėšų ir norėtų, kad skirtą baudą leistų išmokėti dalimis. Ruošiasi artimiausiu metu susirasti darbą, nes turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Ketina įsigyti verslo liudijimą. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuomoja butą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 7 dieną vartojo alkoholį. Sekančią dieną, būdamas namuose, jis gyvena (duomenys neskelbtini) bet (duomenys neskelbtini) laikinai nuomojasi butą, gėrė alų. Iš viso išgėrė 5 skardines alaus po 0,5 l talpos ir maždaug 200 g degtinės „Lithuania“. Vakare, apie 18.00-19.00 val. susiskambino su pusbroliu ir šis pasikvietė jį pas save į svečius, į (duomenys neskelbtini). Jis susikrovė daiktus ir sėdo į automobilį „Opel Astra“ (valstybinių numerių neprisimena). Šis automobilis priklauso jo draugui K. K.. 2021 m. liepos 4 d. jo automobilis sugedo, todėl K. jam paskolino savo automobilį „Opel Astra“, kad galėtų važinėti, kol bus suremontuotas jo automobilis. Įvykio dieną jis sėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo pagal navigaciją, nes nelabai žino kelią. Važiuojant pamatė, kad jam iš paskos važiuoja policijos pareigūnai su įjungtais spalvotais garsiniais švyturėliais. Pareigūnai jį sustabdė. Kas vyko toliau, nelabai prisimena. Prisimena, kad pareigūnai alkotesteriu patikrino jo girtumą ir nustatė apie 4,2 promiles. Ar antrą kartą pareigūnai tikrino jo girtumą, jis neprisimena. Pareigūnai jį išvežė į areštinę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. M. parodė, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 21.01 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant (duomenys neskelbtini) tilto, šalia viešojo transporto sustojimo stotelės stovi automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, nes prieš sustojant pavojingai manevravo. Važiuojant tarnybiniu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos link (duomenys neskelbtini) gatvės, ant (duomenys neskelbtini) tilto pastebėjo minėtą automobilį. Įjungus mėlynos - raudonos spalvų švyturėlius, automobilį „Opel“ sustabdė. Jam priėjus prie automobilio ir pabendravus su vairuotoju nustatyta, jog automobilį vairavo A. S.. Nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti ir kalba nerišli. Kadangi asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, buvo nuspręsta patikrinti jo neblaivumą ir alkoholio nustatymo matuokliu Drager Alcotest 7510 apie 21.09 val. A. S. pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 4,19 promilių neblaivumas. Apie 21.27 val. antruoju pūtimu buvo nustatytas 4,39 promilių neblaivumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Automobilis „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Visas įvykis buvo filmuotas BODY kamera 1702 ir tarnybinio automobilio V1711 kameromis (b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad jam priklauso automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šio automobilio savininkas ir valdytojas. Automobilis registruotas jo vardu. Šią mašiną dažnai paskolina draugei, tėvams, tačiau važinėja ir pats. 2021 m. liepos 6 d. jo draugui A. S. sugedo automobilis. A. S. jo paprašė automobilį pataisyti (namuose, garaže jis taiso mašinas). Kol sutaisys draugo automobilį, jis A. S. paskolino savo automobilį „Opel Astra“. Tuo metu jie buvo pas jį (K. K.) sodyboje (duomenys neskelbtini). Jis davė A. automobilio raktelius ir šis išvažiavo pas savo mamą, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, A. S. ruošėsi susirinkti daiktus ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis nori paminėti, kad kai skolino A. S. automobilį, šis buvo visiškai blaivus. Jis nematė, kad A. būtų vartojęs alkoholį. 2021 m. liepos 8 d. dieną jam paskambino A. ir pasakė, kad neblaivus vairavo jam paskolintą automobilį ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis (K. K.) paskambino A. mamai pasitikslinti, ar šis nemeluoja. Ji pasakė, kad tai tiesa (b. l. 32-34).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0152 (patikros sertifikatas Nr. 1465186 galioja iki 2021 m. liepos 22 d.) A. S. 2021 m. liepos 8 d. pirmu tikrinimu 21.09 val. buvo nustatytas 4,19 promilės girtumas, antru tikrinimu 21.27 val. nustatytas 4,39 promilės girtumas (b. l. 12-14).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė 2002-2004 m. automobilio ,,Opel Astra DTI“, kaina Lietuvoje su PVM yra 1210 eurų (b. l.25).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. S. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo M. M. parodymai, jo tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. liepos 8 d. vartojo alkoholį ir vakare, spontaniškai sugalvojęs nuvykti į svečius pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį pusbrolį, neblaivus sėdo už draugo jam paskolinto automobilio „Opel“ vairo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tolimesnių įvykio detalių dėl savo neblaivumo nepamena. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas sunkus – 4,19 promilių girtumas. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, suvartoto alkoholio kiekį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti iš neblaivumo nustatymo akto. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. S. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad Administracinių nusižengimo registro ir LITEKO duomenimis anksčiau jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų. A. S. anksčiau neteistas, bedarbis, išlaikytinių neturi. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi A. S. teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 45 str. 3 d. 2p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, faktą, jog kaltinamasis šiuo metu bedarbis, tikslinga nustatyti ilgesnį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

A. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant nustatytą vidurkį atitinkantį terminą–trejus metus. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis baustas administracine tvarka ir vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo būsenoje. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. liepos 9 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – K. K.. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jo automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę pagal teismui pateiktą VšĮ „Emprekis“ įvertinimą – 1 210 eurų su PVM.

A. S. 2021 m. liepos 9 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60-64), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamoje byloje Nr. 1-2272-369/2021 - voke esantis A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 8 d. 21.09 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 13.55 val. (1 parą) (b.l. 50-51, 68), šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).

Civilinio ieškinio byloje ir proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Nagrinėjant bylą, atsižvelgus į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam A. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 puntu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, gynėja parinkta advokatė Zita Malova. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad advokatės Zitos Malovos teiktos antrinės teisinės pagalbos A. S. išlaidos sudaro 147,06 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamasis niekur nedirba, yra bedarbis, be to nuosprendžiu iš jo jau priteistos didelės pinigų sumos – bauda ir konfiskuotino automobilio vertė. Advokatas jam buvo skiriamas įvertinus BPK 51 straipsnio sąlygas, kada gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. S. atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. S. paskirti bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 8 d. 21.09 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 13.55 val. (1 parą), prilyginant jį 2 MGL baudos, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 32 MGL, tai yra 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 9 d.

2) turto konfiskavimą, ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 210 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 9 d., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ Regitra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. S. netenkinti.

Išaiškinti A. S., kad 1 600 Eur bauda ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (1 210 Eur) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“, ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801, o konfiskuotino turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą ir konfiskuotiną turtą atitinkančią sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.