- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- I-2133-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00310-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas M. V. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 103). Skunde (b. l. 2–8) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 19 d,. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, su 3-14 asmenų, neturėjo galimybės pajudėti, pasimankštinti, trūko inventoriaus (spintelių nebuvo drabužiams susidėti, sėdimų vietų, stalas pritaikytas 2-5 asmenims), karštas vanduo buvo kartą per savaitę 15 minučių, nebuvo išduodami higienos reikmenys, laiku nesuteikiamas maitinimas, laikomas antisanitarinėmis sąlygomis (kamerose nebuvo valymo priemonių, nebuvo signalizacijos mygtuko kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, talpinamas į patikrinimo kameras (PK), kuriose nėra langų, vėdinimo, šviesos, į laikino sulaikymo patalpas, kuriose nėra natūralios šviesos, vėdinimo, pelėsis, drėgna, netinkamai įrengtas klozetas (skylė grindyse). Gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, gyvenamųjų pastatų stogai) yra naudojamas asbestas. Į jo žodinius ir rašytinius nusiskundimus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereaguodavo. Dėl to jis patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, kankina nemiga, skauda galvą, pasidarė agresyvus, dirglus, sutriko sveikata. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 103).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 92–101) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-01 pažymos Nr. 60/09-4539 „Dėl M. V.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas periodiškai nuo 2017-01-04 iki 2017-10-19: kameroje Nr. 87 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,6 iki 4,9 m², kameroje Nr. 59 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,96 m², kameroje Nr. 20 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,74 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,9 iki 3,98 m², kameroje Nr. 98 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,62 iki 3,97 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,19 iki 4,64 m², kameroje Nr. 5 buvo laikomi 2 asmenys ir vienam iš jų teko 6,35 m², kameroje Nr. 57 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 5 m², kameroje Nr. 44 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,9 iki 8,96 m², kameroje Nr. 32 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,9 iki 6,97 m².
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra.
Atkreipė dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,90 cm (kameroje Nr. 18) iki 2,33 cm (kameroje Nr. 44). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimama plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).
Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,74 m² iki 20,9 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimą, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė – vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas – 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba – 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė – 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Pareiškėjas savo skunde teismui skundžiasi dėl per mažo natūralaus apšvietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017-08-08 (išvados surašytos 2017-08-11 patikrinimo akte Nr. PA.6-248) atliko kameros Nr. 5 patikrinimą. Kameroje pelėsio nėra, tačiau užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-08-02 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui buvo pateikęs raštą Nr. 14/01-10288 „Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo“, kuriame nurodyta, kad kameroje dirbtinės apšvietos pažeidimas buvo pašalintas – sudėtos naujo liuminescensinės lempos. Matyti, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema – suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescensines lempas. Akivaizdu, kad įstaiga, lakantis nurodytų terminų, operatyviai šalina trūkumus, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.
Kamera Nr. 98 buvo patikrinta 2017-02-13 (patikrinimo aktas Nr. PA.6-37) ir 2017-03-07 (patikrinimo aktas Nr. PA.6-55). Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaiminus atsitikimus, nėra.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-03-13 patikrinimo akte Nr. PA.6-55 užfiksuoti ir kamerų Nr. 27 ir Nr. 59 patikrinimai. Nustatyta, kad oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinis oro judėjimo greitis atitinka nustatytas higienos normas, kamerose pelėsio nėra.
Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą pareiškėjas nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-02-01 pažymos Nr. 61/04-213 matyti, kad pareiškėjas M. V. į įstaigos direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis.
Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planu 2016-2017 m.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-12-07 patikrinimo akte Nr. PA.6-552 užfiksuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-06-29 patikrinimo akte Nr. PA.6-212 pažymėta, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.
Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-02 pažymoje Nr. 60/09-4603 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.
Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.
Dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl šiferinio stogo
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas šiferinis, kas sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgą laiko tarpą, kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai taip, kaip jis nurodo – „sukėlė rimtą pavojų mano sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo.”
Atkreipia teismo dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto.
Dėl sąlygų asmens higienai
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir, kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prie sporto salės turi būti įrengtas dušas.
Atsakovas pažymi, kad nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 dušo patalpų įrengimo prie sporto salių nenumato. Be to, jokie teisės aktai nereikalauja įrengti sporto salės ir jos Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra, tačiau, atsižvelgiant į įstaigoje kalinčių asmenų gerovę, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtas užsiėmimų kambarys, kuriame galima ir mankštintis. Lankymasis šiame kambaryje yra asmenų teisė, o ne pareiga.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).
Atsakovas kartu nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Pažymėjo, kad visi atvykę į įstaigą yra nuvedami į dušus tą pačia dieną prieš paskiriant į kameras, po to vedimas į dušus vykdomas pagal dienotvarkę ir nustatytus grafikus. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje
Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.
Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas asmeniui gyvenamosiose patalpose. Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas administraciniame pastate bei režiminiame korpuse) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos).
Pažymi ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę). Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Taip atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad prie laikino sulaikymo patalpų yra įrengtas atskiras tualetas, į kurį suimtieji (nuteistieji), jiems paprašius, gali būti nuvedami, todėl argumentai, jog laikino sulaikymo patalpose pažeidžiami reikalavimai dėl asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, yra nepagrįsti, nes asmenys visada turi galimybe pasinaudoti sanitariniu mazgu, esančiu atskiroje patalpoje (pridedama fotonuotrauka).
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas minėtose patalpose buvo laikomas septynis kartus, laikymas buvo trumpalaikis, tai pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai Nr. PA.6-113 ir PA.6-267 patvirtina, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius – švarūs.
Pažymi, kad Šiaulių TI atvykusiųjų maitinimas organizuojamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos – atvykus į Šiaulių TI suimtasis (nuteistasis) yra nuvedamas į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, kur jam atliekama visa asmens krata ir sutvarkomi dokumentai. Po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi į režiminiame korpuse esančias trumpalaikio laikymo kameras, kuriose būna, kol pareigūnai juos išskirsto į režiminėje dalyje esančias kameras. Būnant režiminio korpuso trumpalaikio laikymo kamerose suimtiesiems (nuteistiesiems) yra siūlomas šiltas maistas, kuris buvo suimtiesiems ir nuteistiesiems užsakytas ir likęs nuo pietų. Neužtekus tokio maisto yra duodamas sausas davinys.
Kaip matyti iš teismui pateiktų LSP-4 ir LSP-5 fotonuotraukų, kameroje yra staliukas, taigi, gavus šilto maisto porciją, ją, priešingai, nei teigia pareiškėjas, galima valgyti ir prie stalo.
Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-2017 m. higienos-dezinfekcijos planu, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.
Be to, pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, tai pareiškėjui tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas ir minėtose patalpose asmenis laikė nesivadovaujant teisės normų nuostatomis. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir yra atmestini.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo M. V. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-01 pažyma Nr. 60/09-4539 „Dėl M. V.“ (b. l. 36–40), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-01-04 iki 2017-10-19 (143 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 143 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 143 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 87 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,74 m²) teko nuo 4,44 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,92 m² (kameroje 3 asmenys), 8,87 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 59 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m²) teko 3,57 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 m²) teko nuo 3,50 m² iki 4,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 m²) teko nuo 3,58 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,77 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 98 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,04 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,51 m² (kameroje 4 asmenys), 6,01 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), 5,90 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 10,79 m²) teko 5,40 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 57 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,67 m²) teko 4,67 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m2) teko nuo 8,1 m² (kameroje 2 asmenys) iki 16,20 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,44 m²) teko nuo 6,48 m² (kameroje 3 asmenys) iki 9,72 m² (kameroje 2 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo natūralios šviesos, vėdinimo, drėgna, kai kur lubų ir sienų dažai pažeisti pelėsinio grybelio.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., b. l. 52–54) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-08-14 iki 2017-08-21, bei konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 5 neatitiko reglamentuojamo Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinio dydžio (pažeidžiamas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14), oro temperatūra paminėtoje kameroje atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant nurodytos kameros lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.
Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). ŠTI minkšto inventoriaus sandėlio patalpos tvarkingos, švarios; laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-08-02 raštu Nr. 14/01-10288 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė (b. l. 55), kad kameroje Nr. 55 sumontuotos naujos liuminescencinės lempos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 56–59, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 98, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-03-23 iki 2017-05-04. Nustatyta, kad kameroje Nr. 98 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrai kameroje Nr. 98 nebuvo vertinti, nes matavimo metu langai kameroje buvo praverti.
Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Ant kameros Nr. 98 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 60–64) nustatyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 27, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-02-09 iki 2017-03-22, ir Nr. 59, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-01-30 iki 2017-02-07. Nustatyta, kad kamerose Nr. 27 ir Nr. 59 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.
Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.
Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.
Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.
ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) b. l. 70–72, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 44, ir konstatuota, kad dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017 m. gegužės 19 d.).
Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
ŠTI karštas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 65–69) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).
Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Skalbykloje sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 74–75) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2017 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.
Patikrinimo metu nustatyta, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Kratų patalpose naudojamas inventorius švarus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 76–79) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.
Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.
Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.
Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų), o paminėtos higienos normos IV skyriaus „Patalpų įrengimo ir priežiūros klausimai“ 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos kameros, kuriose pareiškėjas praleido daugiausia laiko, ir kameros tikrintos įvairiais metų laikais. Tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl pelėsio, drėgmės, nuo sienų atsilupusių dažų, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 45–48) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 32, kurioje buvo atliekamas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (vasario-kovo-balandžio mėn.), kamera Nr. 87, kurioje buvo atliekamas pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas (rugpjūčio-rugsėjo mėn.). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62108-2 (b. l. 49–51) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32, kurioje buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos.
Pareiškėjo argumentas, kad jis kamerose visuomet buvo kalinamas su 3–14 asmenų vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-01 pažymos Nr. 60/09-4539 „Dėl M. V.“ (b. l. 36–40) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, įskaitant ir pareiškėją, buvo nuo 1 iki 5 asmenų.
Pareiškėjo argumentai dėl higienos reikmenų neišdavimo ir laiku nesuteikiamo maitinimo atmestini kaip nepagrįsti, nes nekonkretūs, abstraktūs ir nenurodytos bent minimalios aplinkybės. Pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kokie higienos reikmenys ir kada (ar visą laiką) nebuvo išduoti, kokiu laiku (ar visą laiką) nebuvo suteikiamas maitinimas. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, maistą tiekia UAB „Pontem”. Pareiškėjui bent minimaliai nenurodžius konkrečių aplinkybių dėl nesuteikto maitinimo, byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo argumentas yra teisingas.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūko inventoriaus: nebuvo spintelių drabužiams susidėti, stalas pritaikytas 2-5 asmenims. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.), spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.), viršutinių drabužių pakaba (14.9 p.). Kad kamerose buvo visi nurodyti baldai ir inventorius, nurodė pats pareiškėjas savo skunde (b. l.5), teigdamas, jog pakabų kiekis pritaikytas tik keturiems asmenims, nes yra tik keturi kabliukai, pakabos. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose stalas pritaikytas 2-5 asmenims, o iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-01 pažymos Nr. 60/09-4539 „Dėl M. V.“ (b. l. 36–40) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, įskaitant ir pareiškėją, buvo nuo 1 iki 5 asmenų. Taigi, pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo mažai vietos, tuo pačiu teigia, kad kamerose trūko inventoriaus.
Pareiškėjo argumentas dėl neįmanomo priėjimo prie lango dėl esančių grotų ir negalėjimo atidaryti langų vertintinas kritiškai, nes visuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuota, kad sudarytos galimybės kameras vėdinti per langus.
Pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti (b. l. 5) vertintinas kritiškai, nes pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, kiekvieną dieną pasivaikščioti, net ir mažoje patalpoje – kameroje judėti (b. l. 3).
Pareiškėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., b. l. 52-54) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-08-14 iki 2017-08-21, bei konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 5 neatitiko reglamentuojamo Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinio dydžio (pažeidžiamas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14).
Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.
Be to, pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo signalizacijos mygtuko kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-02 pažymoje Nr. 60/09-4603 (b. l. 41) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, jog nebuvo signalizacijos mygtuko kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo netinkamai įrengtas klozetas (skylė grindyse), smarvė iš kanalizacijos vamzdyno, privatumo neužtikrinimas.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus. Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (b. l. 43–44) matyti, kad kamerose Nr. 87, 59, 98, 27, 44, 32 (aukštis 2,20-2,32) san. mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kamerose Nr. 20 – PDF (aukštis 2,01), kamerose Nr. 18 (aukštis 1,80), 57 (aukštis 2,40) yra OSB, kameroje Nr. 5 san. mazgo atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d. (1,92). Taigi, iš pateikto dokumento nėra aišku, kokios atitvarinės konstrukcijos yra iš priekio (ar yra durys ir kokio dydžio), be to, atitvarinių konstrukcijų aukštis skirtingas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, dėl ventiliacijos tualete nebuvimo, nemalonių kvapų ir privatumo iš dalies vertinama kaip pagrįsta.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, kamerose nebuvo valymo priemonių.
Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., b. l. 52–54) nurodyta, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). ŠTI minkšto inventoriaus sandėlio patalpos tvarkingos, švarios; laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 56–59, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 60–64) nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 65–69) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–72, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 76–79) matyti, kad bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 73–75) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2017 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.
Patikrinimo metu nustatyta, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Kratų patalpose naudojamas inventorius švarus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (b. l. 80–88), todėl pareiškėjo argumentai dėl laikymo antisanitarinėmis sąlygomis ir dėl valymo priemonių neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje karštas vanduo buvo suteikiamas kartą per savaitę 15 minučių.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–72, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad ŠTI karštas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 76–79) matyti, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 65–69) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 73–75) nurodyta, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai.
Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2016-02-12 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 80–88), duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušu negalėjo pasinaudoti po sporto, mankštos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog šis aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti po sporto ar mankštos, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo talpinamas į patikrinimo kameras (PK), kuriose nėra langų, vėdinimo, šviesos, į laikino sulaikymo patalpas, kuriose nėra natūralios šviesos, vėdinimo, pelėsis, drėgna, netinkamai įrengtas klozetas (skylė grindyse).
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.
Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-02-01 pažymos Nr. 60/09-4539 „Dėl M. V.“ (b. l. 36–40) matyti, kad pareiškėjas LSP-5 (3 kartai) ir LSP -4 (4 kartus) buvo iš viso 7 kartus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 56–59, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) – nešvarūs (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 34).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 65–69) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 73–75) matyti, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Kratų patalpose naudojamas inventorius švarus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 76–79) konstatuota, kad bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 45–48) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kameros – sienų dažymas, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (liepos, rugsėjo mėn.). Iš pateiktų LSP fotonuotraukų (b. l. 89-91) matyti, kad patalpose yra stalas, suolai, atitvertas san. mazgas, o kai kur – tualetas atitvertas nuo bendros patalpos ne tik atitvaru, bet ir durimis, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjui būnant patikrinimo kamerose ar laikino sulaikymo patalpose, yra galimybė valgyti prie stalo.
Iš turimų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi reikalavimų dėl patikrinimo kamerų, laikino sulaikymo patalpas, tuo pačiu nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Juo labiau, pareiškėjas tokiose patalpose buvo po kartą 2017 m. sausio, vasario, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir tik du kartus 2017 m. spalio mėn.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, kankina nemiga, skauda galvą, pasidarė agresyvus, dirglus, sutriko sveikata.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija b. l. 16–34) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nusiskundimus, žalingas įprotis: rūkymas. Pareiškėjas vieną kartą kreipėsi dėl miego sutrikimo (b. l. 28), toliau yra įrašai, kad sveikas, darbingas (b. l. 29, 34). Nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galvos skausmo, agresyvumo, dirglumo, kaip kad nurodė skunde. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 61/04-213 (b. l. 42) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Pareiškėjo argumentas, kad į jo žodinius ir rašytinius nusiskundimus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereaguodavo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 143 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 143 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti iš dalies pagrįstais bei tai, kad kameroje 5, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-08-14 iki 2017-08-21 (8 dienos), dirbtinė apšvieta neatitiko reglamentuojamo Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinio dydžio (pažeidžiamas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui M. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas šimtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.