- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-2119-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05942-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo M. S. skundai dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis Dalius Traigys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdymo procesą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl senaties termino suėjimo. Nurodė, jog 2011-12-15 buvo išduotas nutarimas A2-11-62-56-506/2011 dėl 113,85 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo valstybės naudai. Per dvejų metų laikotarpį pareiškėjas netrukdė vykdyti išieškojimo, jo nevengė, todėl yra įstatyme numatyti pagrindai vykdymo procesui administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukimui dėl senaties termino suėjimo. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas mokosi, o išieškojimas negali būti nukreipiamas į mokymuisi skirtas lėšas (b. l. 1).
2. Antstolis Dalius Traigys 2018-02-14 patvarkymu Nr. 0241/12/00586 netenkino pareiškėjo skundo. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-15 išduotą nutarimą Nr. A2.11-6256-506/2011 dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininko M. S. valstybės naudai. Minėtas nutarimas buvo gautas 2012-02-24, t. y. nepažeidžiant trijų mėnesių pateikimo vykdyti senaties termino, tą pačią dieną buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/12/00586 ir priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomojoje byloje reguliariai buvo atliekami procesiniai veiksmai, siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus. 2017-06-06 patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Lukiškių TI-K, kur yra skolininkas. Nurodė, jog skolininkui reguliariai lėšas perveda skolininko motina, skolininkas turėjo žinoti apie antstolio priimtus procesinius dokumentus, tačiau skolininkas į antstolį niekada nesikreipė. Tokiu būdu skolininkas vengė prievolės įvykdymo ir atsižvelgiant į tai, vykdomojoje byloje 0241/12/00586 vykdymo senaties terminas negali būti laikomas suėjusiu. Papildomai nurodė, jog skolininkas nepateikė duomenų, jog jo gaunamos lėšos naudojamos mokymuisi.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas M. S. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė grąžinti išieškotas lėšas. Skunde nurodė, jog pareiškėjo iš motinos gaunamos lėšos nėra darbo užmokestis, pareiškėjas turimas lėšas skiria mokslui, todėl antstolis, nuskaitydamas pinigines lėšas nuo sumos, neviršijančios 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), pažeidžia įstatyme numatytus reikalavimus.
4. Antstolis Dalius Traigys 2018-03-27 patvarkymu Nr. 0241/12/00586 netenkino pareiškėjo skundo. Antstolis nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi, antstolis 2018-02-14 grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą. 2018 m. vasario 20 d. antstolis apie grąžintas lėšas raštu informavo skolininką. 2018-02-14 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Atlikus išskaitas, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjo motinai nereiškia, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie procesą, kadangi pareiškėjas su motina negyvena ir nebendravo, pareiškėjo motina senyvo amžiaus, turinti sveikatos problemų. Jei pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie procesą, būtų padengęs savo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo M. S. skundus dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmetė.
7. Teismas nustatė, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas antstolio Daliaus Traigio, pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių senaties termino nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnyje.
8. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis visu vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti – atliko užklausas registruose dėl turto, transporto priemonių, gyvenamosios vietos deklaravimo, socialinių draudimo išmokų ir socialinių išmokų mokėjimo, priėmė patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo, atliko paieškas antstolių sistemoje. Tokiu būdu, vykdymo eigoje nėra nustatytas dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu.
9. Teismas pažymėjo, kad antstolio priimtų procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjo motinai yra tinkamas, atitinkantis CPK numatytus reikalavimus, pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, jog stengėsi, ir (ar) siekė, ir (ar) pageidavo (pageidauja) baudą sumokėti geranoriškai, bendradarbiauja su antstoliu (CPK 178 straipsnis).
10. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas (skolininkas), žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą, buvo visiškai pasyvus: geranoriškai skolos bei vykdymo išlaidų nesumokėjo, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, su antstoliu nebendradarbiavo, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtą baudą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
11. Teismas pažymėjo, jog antstolis vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, 2018 m. vasario 14 d. grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą. 2018 m. sausio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėjas M. S. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti, pakeisti pareiškėjui paskirtą baudą areštu, išaiškinti pareiškėjo teises dėl civilinio ieškinio pateikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykdymo procesą. Procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjo motinai, su kuria jis negyvena ir nepalaiko santykių. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-01-14 pareiškėjas įpareigotas gyventi skyrium su motina ir su ja nebendrauti, todėl motina galėjo apie įteiktus dokumentus pareiškėjui nepranešti.
12.2. Nei viename procesiniame dokumente antstolis nenurodė ir neišaiškino pareiškėjo teisių.
12.3. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas jam trukdė išieškoti skolą ar vengė sumokėti baudą. Antstolis turi teisę neatlygintinai gauti dokumentų nuorašus, registrų duomenis bei informaciją iš bankų, kredito ir finansinių įstaigų, tačiau savo pareigų antstolis nevykdė.
12.4. Pareiškėjas savo piniginių lėšų įkalinimo įstaigoje nevaldo, todėl ir neturi galimybės trukdyti arba vengti priverstinio išieškojimo.
12.5. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis nuo 2014-04-07 iki 2015-12-18, nuo 2015-12-18 iki 2016-04-18 ir nuo 2016-12-22 iki 2017-06-06 neatliko jokių veiksmų, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, todėl suėjo vykdymo senaties terminas.
12.6. Remiantis Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, antstolis turėjo pareiškėjui atlyginti žalą, nes pareiškėjas dėl antstolio kaltės kentėjo 7 mėnesius ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
12.7. Pareiškėjas sutinka, kad jam paskirta bauda būtų pakeista į areštą, kadangi dėl finansinės padėties neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal suformuotą teisminę praktiką dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas turi išsiaiškinti tris aplinkybes – ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
15. Pagal CPK 651 str. 1 d. nuostatas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, taip pat sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo ir vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas antstolio Daliaus Traigio, be to, pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus ir vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių senaties termino nurodyto ATPK 308 straipsnyje. Taip pat vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis visą vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti - 2012-02-24, 2012-03-06, 2012-07-27, 2012-12-10, 2013-01-22, 2013-09-26, 2014-04-07, 2014-03-20, 2015-12-18, 2016-04-18, 2016-12-22, 2017-06-06, 2018-02-14 atliktos užklausos registruose dėl turto, transporto priemonių, gyvenamosios vietos deklaravimo, socialinių draudimo išmokų ir socialinių išmokų mokėjimo, patvarkymai dėl piniginių lėšų išieškojimo, paieškos antstolių sistemoje, ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdymo eigoje nėra pagrindo nustatyti dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu.
16. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog antstolis tinkamai įteikė procesinius dokumentus skolininkui, t. y. įteikimas atitinka CPK numatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, jog stengėsi, ir (ar) siekė, ir (ar) pageidavo (pageidauja) baudą sumokėti geranoriškai, bendradarbiauja su antstoliu (CPK 178 straipsnis), galiausiai, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą, buvo pasyvus, nes būtent geranoriškai skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, nesidomėjo bylos eiga, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtą baudą, ir pagal suformuotą teismų praktiką nėra teisinio pagrindo laikyti, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
17. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartį antstolis 2018-02-14 grąžino pareiškėjui iš jo išieškotą 16,76 Eur piniginę sumą, todėl pareiškėjo prašymas grąžinti iš jo išieškotas lėšas yra laikytinas nepagrįstu. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių skolininko gautų lėšų naudojimą mokymuisi, ir kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo, vien pažyma, kad pareiškėjas nuo 2017-09-01 mokosi Vilniaus mokymo centre dieniniame skyriuje, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo iš motinos gaunamos lėšos naudojamos mokymuisi.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2018-01-12 priimtu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA. Pagal CPK 736 straipsnio nuostatas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, yra išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Taip pat pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog gali būti nuskaitomos lėšos tik iš sumos, viršijančios 1 MMA, kad iš artimųjų gaunamos lėšos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui, taip pat kad taikyti CPK 733-743 straipsnių nėra pagrindo, laikyti nepagrįsti.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų antstolio veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
21. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nutartį palikti nepakeistą.