- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-205-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Pareiškėjas
- K. B., J. B.
- Advokatai
- Andrius Gudžinskas
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas L. Zederštremas Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1; 121.18
N U T ARTIS
2009 m. gegužės 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir J. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. B. ir J. B. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką jų bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. sprendimu prašymą patenkino – santuoką, įregistruotą 1995 m. gruodžio 29 d. Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tarp J. B. ir K. B. , turinčius nepilnamečius vaikus L. B. ir M. B. , nutraukė, pareiškėjams paliko santuokines pavardes bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:
1. Šalys pripažįsta, kad jų turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos save pilnai išlaikyti ir vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.
2. Santuokoje gimę sūnūs L. B. ir M. B. po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina K. B. .
3. Vaikų išlaikymas iš J. B. yra priteistas 2006 m. rugpjūčio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-599-744/2006 m.
4. Šalys įsipareigoja: a) netrukdomai leisti bendrauti su vaikais vienas kitam; b) pagal vaikų pageidavimą ir tarpusavio sutarimą, leisti lankyti vaikus ar jiems lankytis pas tėvą; c) bendravimo su vaikais metu nenuteikinėti jų vienas prieš kitą ir nereikšti pretenzijų dėl auklėjimo; d) laikytis visų įstatymais numatytų pareigų vaikų atžvilgiu.
5. Santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas: 0.2300 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių K. B. ir J. B. nuosavybė, po santuokos nutraukimo pereina K. B. nuosavybėn.
6. Kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką) šalys pasidalino geruoju.
7. 2007 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-5600-2007-31 šeimai buvo suteiktas 17377,20 Eurų kreditas iš banko DnB NORD, kurį pagal banko patvirtintą kredito grąžinimo grafiką grąžina K. B. .
Teismas nurodė, kad pareiškėjai K. B. ir J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir per mėnesį namuose būna ne daugiau 3 dienų. Dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai apsisprendė tvirtai ir nemato galimybės vėl gyventi kartu, abu nesutinka, kad būtų skirtas laikas susitaikymui. Pareiškėjai paaiškino, kad jų sūnūs Lukas ir Mantas po santuokos nutraukimo liks gyventi su motina. Pareiškėjai pareiškė, kad kilnojamąjį turtą pasidalino iki bylos nagrinėjimo, o santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas liks pareiškėjai K. B. , kuri įsipareigojo padengti paskolą, paimtą šio nekilnojamojo turto įgijimui. Teismo nuomone, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas pilnai, kadangi abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, nuo jų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjų kreditoriui AB DnB NORD bankui apie bylą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pranešta, kitų kreditorių pareiškėjai neturi, santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti pareiškėjų santuokinio gyvenimo, nes apie metus laiko pareiškėjai santuokinio gyvenimo neveda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. B. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, nebuvo atskleista bylos esmė. Prašymą dėl ištuokos bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjas pasirašė jų beveik neskaitęs, sutuoktinė dokumentus pakišo pasirašyti ir, juos pateikusi teismui, pareiškėjui nepaliko kopijų, kad galėtų įsigilinti į jų turinį. Sutuoktinė pareiškėjui vis aiškino, kad pareiškėjas savo turtu kompensuos jai vaikų išlaikymų dydį. Tačiau dabar sutuoktinė iš pareiškėjo reikalauja 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams ir žada prisiteisti vaikų naudai padidintą išlaikymą. Pareiškėjas jaučiasi sutuoktinės apgautas. Taip pat sutuoktinė į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neįtraukė bendros jungtinės nuosavybės – dviejų automobilių: 1994 m. laidos KIA SEPHIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos sutuoktinės K. B. vardu, ir 2008 metų pavasary pirkto šeimai automobilio KRAISLER, kuris buvo pirktas lizinginiu būdu už šeimos pinigus. Automobilis KRAISLER buvo registruotas svetimu vardu, nes pareiškėją ir šeimos turtą persekioja civiliniai ieškiniai, priteisti baudžiamojoje byloje ir už administracines nuobaudas. Priteistų civilinių ieškinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktinė nepaminėjo ir dabar kreditoriams pareiškėjas turi susimokėti vienas tik asmeniniu turtu, bet ne šeimos turtu. Sutuoktinė yra neištikima, turi sugyventinį ir pareiškėją išgujo iš namų. Klaidingai manydamas, kad visą savo turtą palieka savo vaikams, pareiškėjas pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Teismo sprendime nėra aprašytas koks būtent kitas kilnojamas turtas, kaip baldai, buities reikmenys, drabužiai, santaupos ar kitkas, yra padalinti. Nenumatyta, kokia kompensacija pareiškėjui bus išmokėta už K. B. atitekusią turto dalį (LR CK 3.117 str. 3 d.). Pareiškėjui atitenka visos 4800 Lt mokėjimo prievolės, kylančios iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-09-17 vykdomojo rašto, išduoto pagal 2004-04-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje. Nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė tik šeimos poreikiams tenkinti, apie tai sutuoktinė žinojo, todėl abu sutuoktiniai turėtų savo kreditoriams atsakyti solidariai (LR CK 3.109 str. 1d.).
LR CK 3.53 str. 3 ir 4 d. numatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį dėl išsprendžiamų klausimų teisėtumo, ko šioje byloje padaryta nebuvo.
Vieno iš sutuoktinių esminius interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios nepagrįstai riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises, kai sutuoktinių turtas, nesant tam įstatyme numatyto teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis dalimis. Teismas nustatė aiškiai nelygias sutuoktiniams tenkančio turto dalis ir tik vienai sutuoktinei suteikė nepagrįstą pranašumą, nes tik jai priteisė visą vertingesnį nekilnojamąjį turtą, kilnojamojo turto nepriteisė visiškai, o pareiškėjui nepriteisė jokio turto, net piniginės kompensacijos už sutuoktinei tenkančią didesnio turto dalį.
Teismui turėjo būti akivaizdu, kad sutuoktinei teko didesnė santuokoje įgyto turto dalis nepilnamečiams vaikams iš pareiškėjo priteisto mažesnio išlaikymo periodinėmis išmokomis sąskaita. Tačiau tai kaip tik ir įrodo sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaringumą įstatymo normoms, nes išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti tokio dydžio, kad būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.).
Teismas neteisingai padalino pareiškėjų nekilnojamąjį turtą, nenurodė jokios padalinto turto vertės, nepadalino kilnojamojo turto ir nenustatė, kokia kam galėtų būti kompensacija už turto priteisimą, neatskleidė aplinkybių dėl sutuoktinių skolinių įsipareigojimų visiems kreditoriams. Išvardinti materialinės teisės normų pažeidimai įrodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Šalies argumentai
Patvirtindamas teisme savo sutikimą išsituokti bendru sutikimu pareiškėjas neturėjo būtinybės pateikti apeliacinio skundo teiginius pagrindžiančių dokumentų, nes tik dabar, dėl sutuoktinės veiksmų atimant pareiškėjui pažadėtą automobilį ir reikalaujant padidintų išmokų vaikų išlaikymui ir jų įsiskolinimo, tokia būtinybė atsirado. Visų aplinkybių nepaminėjimui teisme pareiškėjas neteikė reikiamos reikšmės, nes manė, jog ištuokos pasekmės bus pagal žodinį susitarimą su sutuoktine ir teismo procesas bus formalus, tačiau sutuoktinė šį susitarimą pakeitė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja K. B. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad sutuoktiniai laisva valia ir niekieno neverčiami sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas, prieš pasirašydamas šią sutartį, ją perskaitė, puikiai suprato jos turinį ir teisines pasekmes. Kad šiuos savo veiksmus apeliantas atliko ne laisva valia, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja, atsižvelgdama į vaikų interesus, nebūtų sutikusi, kad apeliantas vaikams reikalingą ir būtiną išlaikymą kompensuotų nekilnojamuoju ar kt. turtu. Pareiškėjai automobilio KRAISLER neturi ir niekada neturėjo. Automobilį KIA SEPHIA pareiškėja įsigijo 2007 m. grįžusi iš Anglijos iš savo sunkiai užsienyje uždirbtų pinigų. Ginčo automobilis buvo ir yra pareiškėjos nuosavybė, ji niekam nežadėjo jo perleisti, nes transporto priemonė reikalinga naudotis jai pačiai bei nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Visi kreditoriniai reikalavimai, atsiradę dėl apelianto nusikalstamos veikos yra jo asmeninės prievolės ir turi būti tenkinami iš jo asmeninio turto. Todėl šie kreditoriniai reikalavimai ir nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Su pareiškėja liko gyventi du nepilnamečiai paaugliai sūnūs, kuriems būtina užtikrinti gyvenamąjį būstą bei normalias gyvenimo sąlygas. Tokiu atveju galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.), kas šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo padaryta, t. y. visas nekilnojamasis turtas paliekamas du vaikus auginančiai pareiškėjai. Kita vertus, nuo lygių turto dalių principo reikalinga nukrypti atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš bendro turto vykdė savo asmenines prievoles, atsiradusias dėl jo nusikalstamos veikos (CK 3.115 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymas nustato, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant klausimai bei kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos (LR CK 3.53 str. 3 d.). To paties civilinio kodekso straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas šios sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Imperatyvi nuostata, jog teismo tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo atitikti įstatymų reikalavimus, taip pat įtvirtinta ir civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 1 dalyje. Įvertinant šias nuostatas bei atsižvelgiant ir į kitus civilinio kodekso 3.51-3.54 straipsniais reglamentuojamus santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagrindus ir tvarką, pripažintina, kad teismas privalo įvertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą, t. y. patikrinti, ar į sutartį yra įtraukti visi klausimai, kurie pagal civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bei įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
Įstatymu įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai numato, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (LR CK 3.3 str.), civilinio kodekso 3.117 straipsnyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (LR CK 3.82 str.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai K. B. ir J. B. nėra sudarę vedybų sutarties, apibrėžtos civilinio kodekso 3.101 straipsnyje, todėl pareiškėjų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.87 str. 1 d.). Šio turto padalijimui taikytinos civilinio kodekso 3.116-3.129 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios lygaus abiejų sutuoktinių atžvilgiu turto padalijimo natūra arba kompensacijos esant nelygiam padalijimui išmokėjimo principus: turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis; jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją; jeigu natūra turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kuris privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją (LR CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.).
Iš byloje esančios ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio akivaizdžiai matyti, kad šia sutartimi nėra išlaikytas santuokoje įgyto turto lygių dalių principas – sutartyje nustatyta, jog visas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas atitenka pareiškėjai K. B. , tuo tarpu pareiškėjui J. B. už jam priklausančią turto dalį nenumatyta jokia kompensacija. Šiuo atveju, nukrypus nuo bendro turto lygių dalių principo, teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo nustatyti, dėl kokių aplinkybių šis principas pažeidžiamas, ir ar toks turto padalijimas atitinka įstatyme numatytus galimo nukrypimo nuo lygių dalių kriterijus (LR CK 3.123 str.).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nebuvo iš esmės išanalizuotos ir įvertintos tvirtinamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pagal visus civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime tik nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau vien toks formalus vertinimas, nurodant tik įstatymo nuostatą, nelaikytinas tinkamu civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo teismui visa apimtimi patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo paneigti apeliacinio skundo argumentų, jog teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo neteisingai padalintas pareiškėjų bendras turtas, dėl ko buvo pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai, pareiškėjai K. B. nepagrįstai suteiktas pranašumas.
Teismui neištyrus ir sprendime nemotyvavus nukrypimo nuo sutuoktinių santuokoje įgyto turto lygių dalių principo pagrįstumo ir teisėtumo, pripažintina, kad byloje nebuvo tinkamai taikytos materialinės teisės normos. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų išsiaiškinimas pripažintinas iš esmės reikšmingu byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui, todėl konstatuotina, jog to neatlikęs pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko neatskleista bylos esmė. Pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.