Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Departamentas pabrėžia, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyresniajai inspektorei V. P. ketinama skirti, konstatavus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda susijusi išimtinai su pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą, todėl jos atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareigūnei V. P. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti ne diskriminuojant jos, kaip Profesinės sąjungos narės, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, taigi, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovės nuomone, iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tokią tarnybinę nuobaudą.

Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Profesinės sąjungos 2019 m. birželio 13 d. rašto Nr. 1P-11660, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei V. P., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-248 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM vyresniosios inspektorės V. P., atliekančios pareigas Medininkų kelio poste, veiksmų.

Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. gegužės 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1861 (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad Vilniaus TM posto vyresnioji inspektorė V. P. 2019 m. vasario 26 d. apie 19.00 val., atlikdama pareigas Medininkų kelio poste (toliau – ir Medininkų KP), nuo 15.00 val. iki 20.00 val., būdama atsakinga už išvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus 9 darbo vietoje (Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV A. B, C, D, D* eismo juostose), neatlikusi Baltarusijos Respublikos piliečių, vykusių lengvuoju automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentų prekių muitinio tikrinimo ir neįsitikinusi, kad prekės, kurioms pateikti kvitai, išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos, muitinės ir asmeniniu spaudu bei parašu pažymėjo piliečių pateiktus pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimui būtinus dokumentus, tuo sudarydama sąlygas Baltarusijos Respublikos pilietėms susigrąžinti mokesčius, neįsitikinusi, jog visos kvituose įrašytos prekės yra išvežamos iš Europos Sąjungos, o grąžinama mokesčių suma yra pagrįsta. Savo veika (neveikimu) pareigūnė pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ 2.1 papunkčio, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 3V-73 patvirtintų Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymo 9 darbo vietos 1,2, 12 punktų, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. 1B-111, 7.1, 7.20 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo (pareigūnė nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti padariniai (prekės gali būti neišgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (muitinės sistemoje dirba daugiau kaip 27 m.) galėjo ir turėjo tai numatyti).

Komisija Išvadoje pateikė siūlymą už nurodytą pažeidimą skirti V. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

V. P. yra Profesinės sąjungos narė (žr. atsakovės 2019 m. rugsėjo 6 d. raštą 1P-10330), todėl Departamentas 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (5.46)3B-4493 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. P.“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą už nurodytą tarnybinį nusižengimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovė 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-7444 sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. P. nedavė. Nurodė, kad: Departamentas taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą; nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, dėl to Išvadoje pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą; sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, vertintinas kaip poveikio priemonė pareigūnei – Profesinės sąjungos narei.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis).

Pagal Statuto 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą muitinės pareigūnai (tame tarpe ir muitinės pareigūnai) turi teisę būti profesinių sąjungų nariais; pagal 61 straipsnio 1 dalį pareigūnai įstatymuose ir Statute nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti; pagal 61 straipsnio 5 dalį pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose, skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pagal Statuto 61 straipsnio 3 dalį šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose, aiškindamas su šiais santykiais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą konstatavo, kad: įstatymo lygmeniu įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo ir tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti, sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012). LVAT praktikoje konstatuota ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Remiantis LVAT išplėtinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, daro išvadą, kad nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti, sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens V. P. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šios pareigūnės tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnei neskiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-7444 išreiškia savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamos pareigūnės teikto paaiškinimo vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. P. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Profesinės sąjungos Rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad V. P. atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovės Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiai muitinės pareigūnei, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus pareigūnės dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jai skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų (ar skundų) V. P. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei nuspręsta skirti dėl netinkamai atliktų pareigų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinė atsakomybė Vilniaus TM pareigūnei V. P. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo (ar neatlikimo), o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

Skundžiamame Profesinės sąjungos Rašte nurodyti motyvai vertintini kaip nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos narės atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas V. P. galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė jos ar jai atstovaujančios Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip V. P. ketinama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus TM, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ar joje prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pareigūnei V. P. skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2019 m. birželio 13 d. Rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. P., todėl Departamento prašymas tenkintinas ir skundžiamas Raštas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-11660 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei V. P..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.