- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- N2-1366-792/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09981-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. B., institucija, teikianti išvada – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama neterminuotai apriboti atsakovo T. B. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu, nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus M. B. vienintelė globėja yra jo mama J. B., nustatyti nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. B. Australijoje, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2000-04-27 J. B. ir T. B. santuoka buvo nutraukta, ištuoka buvo įregistruota 2001-09-06. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nustatė nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Teismas sprendimu taip pat priteisė iš T. B. nepilnamečiams vaikams po 350,00 Lt dydžio kiekvienam vaikui išlaikymą iki jų pilnametystės, tačiau vaikų tėvas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdo. Teigia, jog ji šiuo metu yra sudariusi santuoką su Australijos piliečiu D. R. A. ir turi nuolatinį leidimą gyventi Australijoje. Jau pilnametis sūnus D. B. šiuo metu gyvena su ja ir jos sutuoktiniu Australijoje. Tačiau tam, kad nepilnametis sūnus M. B. galėtų teisėtai kartu su mama ir šeima gyventi Australijoje, t.y. gautų nuolatinio gyventojo Australijoje vizą, Australijos Migracijos ir Pilietybės departamentui reikalinga pateikti išankstinį atsakovo, t.y. vaiko tėvo, nustatytos formos visišką globos atsisakymą vaiko atžvilgiu ir sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos Australijoje nustatymo arba įrodymus, kad ji yra vienintelė sūnaus Mantvydo globėja. Nurodo, jog nuo 1999 metų atsakovas visiškai atsisakė faktinio šeimos gyvenimo kartu su ja, nebevedė bendro ūkio ir atsisakė savo pagrindinės tėvo prievolės -išlaikyti ir auklėti savo vaikus. Nuo to laiko atsakovas neturi jokio kontakto nė su vienu iš vaikų, jis jiems neskambina, asmeniškai nesusitinka, nesiunčia laiškų, nebendrauja. Atsakovas visiškai nedalyvavo ir šiuo metu nedalyvauja jų auklėjime. Toks atsakovo elgesys suponuoja išvadą, kad jis yra absoliučiai nesuinteresuotas vykdyti savo pareigą rūpintis vaikais. Dėl tokio tyčinio atsakovo elgesio vaikams buvo padaryta didžiulė žala - vaikai neteko galimybės turėti pilnavertišką šeimą, jausti tėvo dalyvavimą jų auklėjime. Be to, tokiu savo kaltu elgesiu atsakovas užkerta kelią vaikui M. B. gauti nuolatinio Australijos gyventojo vizą bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, užkerta kelią jam jaustis saugiam dėl savo ateities kartu su šeima Australijoje. Todėl mano, kad atsakovo T. B. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu turėtų būti apribota (b.l. 2-6).
Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos išsiųstos atsakovui T. B., nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos atsakovui įteiktos tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.), tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. B. ir T. B. susituokė 1995-09-08 (b.l. 9). 2000-04-27 J. B. ir T. B. santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota 2001-09-06 (b.l. 10). Šalims būnant santuokoje gimė vaikai - D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini)(b.l. 11-12). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nepilnamečių vaikų D. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su J. B. (b.l. 14-15, 16-19). Minėtu sprendimu taip pat priteistas išlaikymas iš T. B. nepilnamečiams vaikams po 350,00 Lt dydžio kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. T. B. pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė netinkamai (b.l. 13). J. B. šiuo metu yra sudariusi santuoką su Australijos piliečiu D. R. A. (b.l. 20, 21-22).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str.1, 2 d.). CK 3.181 str. 2 d. numato, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
CK 3.180 str., reglamentuojančiame tėvų valdžios apribojimo sąlygas, būdus ir pasekmes, yra nurodyta, kad tėvų valdžia neterminuotai apribota gali būti tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos A. T. 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Be to, šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 str. įtvirtintos teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos A. T. 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas T. B. nuo 1999 m. visiškai nesirūpino savo dviem nepilnamečiais vaikais, nedalyvavo bei nedalyvauja juos auklėjant, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti juos materialiai. Ieškovė nurodo, jog nuo minėto laikotarpio atsakovas neturi jokio kontakto nė su vienu iš vaikų, jis jiems neskambina, asmeniškai nesusitinka, nesiunčia laiškų, nebendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta. Teismo nuomone, toks atsakovo T. B. elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis yra absoliučiai nesuinteresuotas vykdyti savo pareigą rūpintis vaikais. Pažymėtina, jog dėl tokio atsakovo netinkamo elgesio, t.y. nesirūpinimo vaikais, vaikams buvo padaryta didžiulė žala – nepilnamečiai vaikai neteko galimybės turėti pilnavertišką šeimą, jausti tėvo dalyvavimą jų auklėjime. Be to, kaip minėta, ir šiuo metu atsakovas nepalaiko kontakto su buvusia šeima, vengia su jais bendrauti, neduoda sutikimo nepilnamečiui sūnui M. B. gyventi Australijoje. Tokiu savo elgesiu atsakovas nepilnamečiui vaikui M. B. daro ypatingą žalą, kadangi ieškovei sukūrus naują šeimą su Australijos piliečiu, nepilnametis sūnus galėtų tapti pilnateisiu šios naujos šeimos nariu, įgyti nuolatinį leidimą gyventi Australijoje, jam būtų užtikrintos visos socialinės garantijos, teisė į nemokamą gydymą, teisė į nemokamas studijas ir pan. Šiuo metu abu sūnūs faktiškai gyvena kartu su ieškove Australijoje, tačiau būtent dėl M. tėvo nenoro duoti sutikimą sūnui gyventi Australijoje, nepilnamečiui sūnui M. kol kas negali būti suteiktas pilnateisis nuolatinio Australijos gyventojo statusas. Dėl tokio atsakovo elgesio tiek ieškovei, tiek kartu gyvenančiam nepilnamečiui sūnui kyla problemų, jie negali būti užtikrinti dėl savo ateities Australijoje, kadangi neturint nuolatinio Australijos gyventojo vizos, Australijos institucijos gali priimti sprendimą dėl vaiko deportavimo iš šalies. Be to, vaikui neturint nuolatinio Australijos gyventojo vizos, kiekvieną kartą norint išvykti iš šalies tenka su prašymais kreiptis į Australijos Migracijos ir Pilietybės departamentą, o tai užima daug laiko ir sudaro papildomas išlaidas. Kartu pažymėtina, jog neturint nuolatinio Australijos gyventojo statuso negalima pasinaudoti Australijos socialinėmis garantijomis. Be to, nagrinėjamoje byloje M. B. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog niekada nėra matęs T. B. bei girdėjęs jo balso, juo bei jo broliu visada rūpinosi tik mama (b.l. 74). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas T. B. elgiasi lengvabūdiškai ir neatsakingai, nusišalino nuo vaiko ir neturi jokio noro laikyti save vaiko tėvu, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, bendrauti su juo, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieškovė pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovo T. B. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu apribotina.
Atsakovui T. B. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 str. 3 d.). Taip pat nustatytina, jog nepilnamečio sūnaus M. B. vienintelė globėja yra jo mama J. B..
Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. B. Australijoje. Teismas pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nustatė nepilnamečių vaikų D. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su J. B.. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei galiojantis, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo dar kartą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama J. B.. Teismas pažymi, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismas nenustato konkrečios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kadangi vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, t.y. gatvę, miestą, valstybę. Tokiu atveju, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikoma ta vieta, kur gyvena vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Todėl minėtas ieškinio reikalavimas atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už pirmines teisines konsultacijas ir dokumentų surinkimą bei jų pagrindu ieškinio parengimą – 2500,00 Lt, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 500,00 Lt (b.l. 72-73), taip pat ieškovė sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 7), viso ieškovė turėjo 3144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje iš esmės tenkinti visi ieškovės reikalavimai. Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas tik todėl, kad jau yra priimtas procesinis sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią į nepilnametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, jog nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vienintelė globėja yra jo mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. B. ieškovės J. B. naudai 3144,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.