- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 1-171-749/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00541-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. D.
dalyvaujant prokurorei D. S., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui A. C., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei R. K.,
nedalyvaujant nukentėjusiajam A. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis Panevėžio J. B. gimnazijoje, neteistas, 2012-07-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrus jam auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 4 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2012 m. birželio 20 d., apie 2 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Nepriklausomybės a. 3, Panevėžyje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam A. D. į įvairias kūno vietas, padarė muštines žaizdas kaktoje, odos nubrozdinimus dubens kairėje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, guzus galvos plaukuotoje dalyje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, dešinio viršutinio 1-o danties lūžį, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Patvirtindamas kaltinamojo A. K. kaltę, teismas rėmėsi paties kaltinamojo parodymais, liudytojų R. D., S. L., D. Š., D. D. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos rašytine medžiaga.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad birželio mėnesio pradžioje su liudytoju R. D. gėrė alkoholinius gėrimus Nepriklausomybės aikštėje prie Muzikinio teatro. Po vienos-dviejų valandų atėjo A. D. su savo drauge, jos vardo neprisimena, jie jau buvo girti. Po kiek laiko ta draugė paprašė primušti taksi vairuotoją, nes ji kažkodėl ant jo buvo supykusi. A. D. patiko D., jis norėjo patenkinti jos prašymą, tačiau kaltinamasis nesutiko. A. D. labai įžeidė kaltinamąjį A. K., sakydamas negražius žodžius apie jo motiną, šeimą. Tada pratrūko jo agresija, ir jis A. D. trenkė. A. D. su jo motina nepažįstamas, bet skaudu girdėti tokius žodžius. Kaltinamąjį nukentėjusysis dar gaidžiu pavadino, bet tai nieko baisaus, o mamą dar kitaip, blogiau pavadino. Kaltinamasis nurodė, kad visų pirma nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvos sritį, jis parkrito ant žemės. A. D. pašoko ir sudavė jam atgal. Tada kaltinamasis jau nebesitvardė, mušė nukentėjusįjį neskaičiuodamas smūgių. Paaiškino, kad jis yra labai ūmaus charakterio, tai yra jo problema. Iš karto po įžeidimo sudavė tik vieną smūgį. Mano, kad jo paskesni veiksmai buvo gynyba, nes A. D. jam trenkė atgal. A. D. priešinosi, gynėsi, o kai nugriuvo ant žemės – nebesipriešino. Kaltinamasis spyrė jam gal tik porą kartų, nes nebesivaldė, negalėjo tuo metu sustoti. Mano, kad girtumas tam įtakos neturėjo, būtų taip pat pasielgęs ir blaivas. Paaiškino, kad norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, sumokėti žalą, bet jo jau nebebuvo Lietuvoje. Nėra iš šiandien teisme. Mano, kad jau visam gyvenimui pasimokė, kad tokiose įstaigose daugiau nebeatsidurtų. Savo elgesį jau gali valdyti. Sutinka su civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinka sumokėti Ligonių kasai, neginčija išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 20000 Lt dydžio neturtinės žalos pripažįsta iš dalies. Jis yra bedarbis, neturi jokių pajamų, turto, kol baigs mokslus, dar ilgai nedirbs, tokios sumos nesugebės niekaip sumokėti. Galėtų sumokėti žymiai mažesnę sumą – gal iki 5000 Lt. Sutiko su prokuroro nuomone dėl bausmės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės panašius parodymus (b.l. 58-59, 62, 65).
Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, gal 2012 m. birželio mėnesį visą naktį veikiančioje parduotuvėje Nepriklausomybės aikštėje atsitiktinai susitiko A. D., jis jį pažinojo. Į parduotuvę atėjo su A. K. nusipirkti pavalgyti ir alaus. Pradėjo visi šnekėti, laukė, kol pašildys maistą. Pradėjo bendrauti su A. D., parduotuvėje taip pat buvo D. Š.. Nusprendė būti visi kartu, nuėjo į Nepriklausomybė aikštę pasėdėti. A. K. susipyko su A. D.. Nežino, kodėl jie susipyko ir susimušė. A. K. buvo kažkiek pranašesnis ir taip gavosi, kad sumušė A. D.. A. D. nugriuvo tikriausiai dėl stipraus smūgio. Ten viskas vyko trumpai. A. D. nugriuvo, paskui atsistojo, įlipo į „taksį“ automobilį. Eidamas A. D. garsiai šnekėjo, kad ,,aš ant jūsų parašysiu policijai“ ir įlipo į automobilį. R. D. priėjo prie durelių, norėjo dar su nukentėjusiuoju pasišnekėti, bet jis nenorėjo kalbėtis, tada R. D. išvažiavo dviračiu namo ir nežino, kad toliau buvo.
Liudytojo R. D. ir kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja D. Š., kuri teisme nurodė, kad buvo su savo geru draugu A. D. mieste, jis atsitiktinai susitiko su savo draugais, jų vardų nepamena, buvo dar vienas jaunuolis prie „naktinės“ parduotuvės Nepriklausomybės aikštėje. Nuėjo pasikalbėti su savo draugu taksistu, jis pasakė, kad A. D. ir kaltinamasis ginčijasi ir stumdosi. Ji pamatė, kad A. D. keikdamasis ėjo į „taksi“ automobilį. D. Š. buvo šalia, nukentėjusysis atsisėdo į automobilio galą, o ji priekyje sėdėjo. A. D. sėdėjo taksi automobilyje, o kaltinamasis tampė automobilio dureles, jie bandė važiuoti, tada kaltinamasis sakė, kad turi ginklą. Tada A. D. atidarė duris ir išlipo iš mašinos, o tada buvo parverstas ant žemės. Smūgiai buvo duodami į galvą ir spardė su kojomis. Kaltinamasis ištempė Aivarą iš automobilio, o ji skambino policijai. Ji neprašė taksisto „pamokyti“. A. D. buvo išmuštas dantis, kakta praskelta, ji su juo važiavo į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Kodėl įvyko konfliktas, ji nežino. Nuo to laiko, kai atsisuko, ji visą laiką juos stebėjo. Kaltinamasis ant A. D. puolė ir pargriovė. Paskui paėmė rankomis jo galvą ir daužė į asfaltą, kojomis spardė. Smūgių buvo tikrai daugiau nei keturi. A. D. greitosios automobilyje buvo praradęs sąmonę, o kai mušė, buvo apsvaigęs nuo smūgių.
Kaltinamojo bei liudytojų R. D., D. Š. parodymus taip pat patvirtina teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 dalies pagrindu teisme perskaityti nukentėjusiojo A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jis nurodė, kad 2012 m. birželio 19 apie 23 val. priėjo namų, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo draugė D., kurios tikslios pavardės neatsimena, ir jie susitiko namo kieme. Jie kartu išgėrė alaus. Tada ji pasiūlė jiems kartu nueiti į Nepriklausomybės aikštę ir ten susitikti su jų bendru pažįstamu T., kuris dirba taksistu, jo pavardės nežino. Kai nuėjo į Nepriklausomybės aikštę T. dar nebuvo. Tada jie nuėjo į šalia esančią parduotuvę ir nusipirko dar po skardinę alaus. Beperkant alų, susitiko pažįstamą pravarde „Družba“, kuris buvo su jam nepažįstamu vaikinu. Tuo metu buvo jau po dvyliktos valandos, bet kiek tiksliai valandų buvo tuo metu jis nežino, kai jam iš už nugaros trenkė jo pažįstamo „Družbos“ draugas, kurio jis nepažįsta. Jis jam trenkė kumščiu į pakaušį ir jis nukrito ant asfalto prie Tomo automobilio. Jis užsidengė rankomis galvą, nes tuo metu jį ėmė spardyti kojomis apie 5-6 kartus. Tada išgirdo D. šaukiančią „Ką tu čia darai?“. Jam D. pasakė kuo greičiau sėstis į automobilį ir jis pats atsikėlė ir įsėdo į automobilį. Įsėdęs į automobilį jis paskambino į policiją, bet nespėjo pasikalbėti su pareigūnais, nes tas vaikinas jį ištraukė iš automobilio. Jis, skambindamas į policiją, T. sakė, kad greičiau važiuotų, bet jo pažįstamas „Družba“ buvo su dviračiu ir užstatė dviratį taip, kad automobilis negalėtų išvažiuoti, be to vaikinas, kuris jį mušė šaukė, kad T. nevažiuotų, nes šaus. Jis nežino ar jis turėjo ginklą, nes jo nematė. Tuomet nepažįstamas vaikinas jį ištraukė prievarta iš automobilio ir vėl ėmė mušti. Jam sudavė smūgį į galvą ir jis nukrito ant asfalto. Po kitų smūgių jis prarado sąmonę. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė kaltinamasis ir nežino ar rankomis, ar kojomis. Kai atgavo sąmonę jau buvo atvykusi policija ir greitosios pagalbos medikai (b.1. 14).
Šiuos parodymus iš esmės patvirtina ir liudytoja D. D., kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad naktį sulaukė skambučio, kad sūnus guli ligoninės priėmime. Jai buvo šokas, tėčiui nuo to sutriko širdies ritmas, jis nuo to laiko penkis kartus gulėjo ligoninėje, jo labai silpna širdis nuo to šoko. Nuvažiavo į ligoninę, sūnus visas kruvinas, jį peršvietė rentgenu, manė, kad išsiliejęs kraujas į smegenis. Visą naktį prabuvo ligoninėje, iš viso tris naktis praleido su sūnumi ligoninėje. Po įvykio sūnus tapo labai nervingas, skundžiasi galvos skausmais, jam skyrė raminamuosius vaistus, tapo nevalgus. Dantys anksčiau niekada nebuvo taisyti, o ligoninėje jam išėmė dantį, nes nieko nebegalėjo padaryti. Sūnus nepiktybiškas, dėl danties netekimo jam didžiulė trauma, nes dingo šypsena, nors jam įstatė dantį, tačiau jis jaučiasi labai negerai. Rugpjūčio pabaigoje įstatė dantį, dabar sausis, o jau penktą kartą stato naujai dantį, nes nelaiko. Sūnaus kaulai neišretėję, bet liko dalis šaknies ir nelaiko. Sūnus išvykęs į užsienį, ten lankytis pas gydytojus negali, nes brangu, jis vengia aplinkiniams pasakyti, kad dantis netikras. Jam įdėtas implantas, tačiau jis nesilaiko. Ne taip paprasta, kaip atrodo, nes visur pilna žmonių, dabar įstatė kažkokį kitokį, nežinia kiek laikysis, gydytojas nežino, kaip sutvarkyti. Gydytojas, kuris tvarkė dantį, sakė dantis vis tiek išsijudina, nes priekinis dantis, jam visą gyvenimą dabar bus problema su tuo dantimi. Sūnus gulėjo ligoninėje tris ar keturias dienas. Sūnus labai pergyvena, kad neteko danties, nes visada buvo su šypsena. Labai dėl jo pergyvena nukentėjusiojo tėvas, net Naujuosius metus sutiko ligoninėje, nes vyras gydėsi, net sūnui to nesakė. Sūnus buvo išlaikęs valstybinius egzaminus, ruošėsi stoti į aukštąją mokyklą. Sūnus niekada anksčiau nebuvo susimušęs, neturėjo tokių dalykų, nes šiaip jis visai nesimuša. Kiek jo klausė, klausė jo draugės Dovilės, tai jis įsėdo į taksį automobilį, kad vežtų namo, bet jį ištraukė iš taksi. Jis niekada nebuvo pradėjęs muštis, nebuvo teistas, pakliuvęs į policijos akiratį.
Liudytojas S. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu buvo Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos patrulis. Buvo gautas iškvietimas į Nepriklausomybės aikštę, prie „naktinės“ parduotuvės. Atvažiavo į įvykio vietą su kolega T. R., ten buvo sumuštas jaunuolis. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jis pasakė, kad įtariamasis nubėgo link bažnyčios pusės. T. R. nubėgo į tą pusę, o jis važiavo iš paskos su tarnybiniu automobiliu. Kai atvažiavo, A. K. jau buvo sulaikytas, nukentėjusysis patvirtino, kad tai tas pats jaunuolis jį sumušė. Nukentėjusysis aukštas, buvo kraujo, matėsi, kad jis sumuštas. Jis jaudinosi, iškvietė medikus.
Kaltinamojo A. K. kaltę, padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, taip pat patvirtina 2012-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G829/12 (05), kurioje konstatuota, kad A. D. nustatytos muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimai dubens kairėje, kairiajame kelyje, dešinėje blauzdoje, guzai galvos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva kairiajame žaste. Sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje. Dėl šių sužalojimų A. D. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l.17-18 ).
Iš 2012-10-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG829/12 (05) nustatyta, kad A. D. nustatytas dešinio viršutinio 1-o danties lūžis. Vieno danties netekimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 20).
Iš 2012-06-20 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – Panevėžyje, Nepriklausomybės a. 3, automobilių stovėjimo aikštelė. Ant asfalto rastos raudonos spalvos dėmės, kurių pavyzdys paimtas, dvi nuorūkos, kurie supakuoti į atskirus vokus (b.l. 7-9).
Iš 2012-06-20 asmens blaivumo testo Nr. 19147 nustatyta, kad 02.30 val. A. K. nustatytas 1,94 prom. girtumas (b.l. 49).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT)Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, t.y. Nepriklausomybės aikštėje, Panevėžyje, kaltinamasis be aiškios priežasties vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. D., sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Taip kaltinamasis įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo išreiškė nepagarbą aplinkiniams. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis A. K., tiek įvykio vietoje buvusi liudytoja D. Š., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad toks A. K. elgesys jai sukėlė šoką. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas liudytojas S. L. taip pat patvirtino, kad po konflikto, A. K. nubėgo link bažnyčios pusės, jo kolega jį vijosi, nukentėjusysis įvykio vietoje buvo labai susijaudinęs. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta ir to priežastis buvo neteisėti kaltinamojo veiksmai, pasireiškę fiziniu smurtu prieš asmenį.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo A. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Skiriant bausmę A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina byloje esantis asmens blaivumo testas Nr. 2029, kuriame nurodyta, kad A. K. 2012-06-20 02.29 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b.l. 49), t.y. vidutinis girtumo laipsnis. Nors kaltinamasis tvirtino, kad ir blaivas būtų taip pat pasielgęs, tačiau iš kitų jo parodymų, kad dabar susitvarkė, gerai elgiasi, taip pat iš jo sveikatos būsenos bei asmenybės apibūdinimo matyti, kad blaivas A. K. elgiasi nepažeisdamas bendrųjų visuomenės pripažintų elgesio normų, taip pat įstatymų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės; jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 3 d.); taip pat teismas atsižvelgia į šia veika sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstama veika padaryta žala žmogaus sveikatai bei viešajai tvarkai, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę – A. K. buvo registruotas Psichikos sveikatos centro apskaitoje, šiuo metu sveikas, baustas administracine tvarka, dėl A. K. elgesio policija nėra gavusi skundų, Panevėžio J. B. gimnazijos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 78, 81-83, 85, 88). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.) bei vertindamas prokuroro nuomonę dėl bausmės paskyrimo, A. K. jam sutinkant skirtina bausmė – viešieji darbai (LR BK 46 str.). Teismo manymu nustatytas viešųjų darbų valandų per mėnesį dydis neturės įtakos nuteistojo mokymuisi, nes viešieji darbai atliekami pagal susitarimą su bausmę vykdančia institucija ir savivaldybių vykdomosiomis institucijomis (LR BK 46 str. 4 d.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į A. K. bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-20 02.14 val. iki 2012-06-21 8.20 val. (b.l. 50-52).
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 456,34 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškinys patvirtinamas visiškai, nes yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 109 – 115 str., LR CK 6.280 str. 1 d.) (b.l. 30-31).
Byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė 2832,94 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Žala remiantis LR CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žalą sudaro nukentėjusiojo danties protezavimo išlaidos ir išlaidos vaistams (b.l. 122-128). LR CK 6.283 str. numato žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Jame įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala įrodyta. Remiantis LR CK 6.249 str. 3 d. iš kaltinamojo, nukentėjusiajam priteistina konkreti pinigų suma nuostoliams padengti.
Nukentėjusysis A. D. byloje pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Po sužalojimų jam teko gydytis VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, po to – ambulatoriškai. Jam dar ir dabar užeina galvos skausmai (b.l. 122). Neturtinės žalos pagrindus teisme patvirtino ir jo motina liudytoja D. D..
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai, jo sveikata sutrikdyta nežymiai. Teismas vertindamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą atsižvelgia į tai, kad jam dėl sveikatos sutrikdymo buvo dedamas priekinio danties implantas, kurio procedūra nebuvo sėkminga. Nusikalstama veika padaryta tyčia. Pasekmės ir kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, ar turtinė padėtis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. K. priteistina 5000 Lt suma neturtinės žalos.
Nukentėjusysis A. D. pateikė 1800 Lt sumai pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. 547947 ir LAT Nr. 637734 (b.l. 129, 130) ir prašė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš kaltinamojo. Įvertinus proceso trukmę, atstovo atliktus veiksmus, kaltinamojo materialinę padėtį – atsižvelgiant į priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, daroma išvada, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti proceso išlaidos nėra per didelės, nes atstovas advokatas A. C. nukentėjusįjį jam nesant atstovavo viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu, todėl jos priteistinos pilnai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina proceso išlaidomis nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos – 1800 litų ir tokio dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. K.. Ši suma išskaidoma į dvi dalis, nes pagal 2012-07-09 kvitą (b.l. 129) 800 Lt advokatui sumokėjo pats A. D., o 1000 Lt pagal 2013-01-21 kvitą sumokėjo jo motina D. D. (b.l. 130).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 16,00 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 8 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų, iš viso 160 valandų.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į A. K. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-20 02.14 val. iki 2012-06-21 8.20 val., t.y. 2 dienas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti iš A. K. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 456,34 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam A. D. 2832,94 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. nukentėjusiajam A. D. 5000 Lt.
Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam A. D. 800 Lt ir D. D. 1000 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš A. K. 16 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. daiktus – dvi nuorūkas ir biologinį bandinį, saugomus Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 053995, sunaikinti.
Neįsiteisėjusio bei įsiteisėjusio nuosprendžio kopijas pasiųsti nedalyvavusio bylos nagrinėjime nukentėjusiojo A. D. atstovui advokatui A. C..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.