Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.5.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2019 m. vasario 1 d.

kaltinamiesiems D. K., R. Z., jų gynėjams advokatams Vaidui Jurčikoniui, Jonui Gintautui Valivoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje;

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. gruodžio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 2007 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas prieš 1 metus 5 mėnesius 3 dienas;

2) 2008 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2009 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas prieš 4 mėnesius 16 dienų;

3) 2010 m. rugsėjo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

4) 2010 m. rugsėjo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; 2011 m. gegužės 16 d. paleistas atlikęs bausmę;

5) 2015 m. vasario 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; 2016 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui,

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. 2018 m. kovo 20 d. maždaug nuo 11 val. Alytaus mieste, nešiodamasis su savimi, laikė 10 vnt. tablečių „Lorazepam 2,5 mg“, bendrai savo sudėtyje turinčių 0,025 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, turėdamas tikslą šias tabletes parduoti, ir tą pačią dieną apie 15.20 val. pasikėsino jas parduoti – pasiūlė V. T. pirkti 10 vnt. tablečių „Lorazepam 2,5 mg“, bendrai savo sudėtyje turinčių 0,025 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, tačiau psichotropinės medžiagos nepardavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. T. tabletes pirkti atsisakė.

Kaltinamasis R. Z. 2018 m. kovo 20 d. apie 15.20 val. Alytuje, Likiškėlių gatvėje, prie pastato Nr. 7 iš D. K. kelnių kišenės atvirai pagrobė 20 tablečių „Lorazepam 2,5 mg“, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,05 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, ir ne mažiau kaip 15 tablečių vaisto „Diazepam 5 mg“, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos diazepamo.

Kaltinamieji D. K. ir R. Z. kaltę visiškai pripažino.

Kaltinamasis D. K., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių gydytojai skiria jam psichiką veikiančius vaistus „Lorazepam“ ir „Diazepam“. Šie vaistai turi raminamąjį poveikį, jie parduodami vaistinėse tik pagal gydytojo išrašytą receptą. 2018 m. kovo mėn. viduryje kaltinamasis eilinį kartą įsigijo vaistinėje jam paskirtus raminančiuosius vaistus. Buvo toks atvejis, kada jis, atvažiavęs iš savo namų (duomenys neskelbtini) į Alytaus miestą, kelias dienas gėrė alkoholį, o kartu vartojo ir vaistus „Diazepam“. Kai nebeliko pinigų ir neturėjo už ką nusipirkti bilieto autobusui, kad galėtų grįžti namo, jis sugalvojo parduoti 10 tablečių „Lorazepam“, nes tada su savimi turėjo pasiėmęs šiuos vaistus kartu su „Diazepam“ tabletėmis. Jis paskambino pažįstamam V. T., pravarde „T.“, ir pasiūlė susitikti. Po valandos į sutartą vietą atėjo V. T. kartu su R. Z. ir D. L.. Kaltinamasis pasiūlė V. T. pirkti 10 tablečių „Lorazepam“, o šiam paprašius jas parodyti, ištraukė iš savo džinsų užpakalinės kišenės vaistų „Lorazepam“ lapelį (pakuotę) ir pasakė, kad nori gauti už juos 5 Eur. V. T. nesutiko tiek mokėti, todėl kaltinamasis įsidėjo tabletes atgal į kišenę. Tuo tarpu už jo stovėjęs R. Z. ištraukė iš jo kelnių kišenės visas tabletes, t. y. ne tik „Lorazepam“, bet ir „Diazepam“ tabletes, ir nuėjo, o paskui jį nusekė ir V. T.. Kaltinamasis garsiai reikalavo atiduoti vaistus, bet R. Z. į tai nekreipė dėmesio ir pasišalino. Kaltinamasis paskambino policijai ir pranešė, kad iš jo atėmė vaistus. Jis labai gailisi, kad mėgino parduoti gydytojo jam išrašytus vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga, anksčiau niekada to nedarė ir nežada ateityje daryti.

Bylos ikiteisminio tyrimo kaltinamasis D. K. kaltę taip pat pripažino ir davė parodymus, kad 2018 m. kovo 9 d. klinikoje „Pagalba ligoniui“ gydytoja išrašė jam vaistus „Diazepam 5 mg“ ir „Lorazepam 2,5 mg“, kuriuos jis iš karto ir nusipirko vaistinėje. Vaistai „Lorazepam 2,5 mg“ buvo dėžutėje, trys pakuotės po 10 tablečių. Šie vaistai dar vadinami „Lorafen“, tai yra vienas ir tas pats vaistas, su ta pačia sudedamąja dalimi – lorazepamu. Vaistai „Diazepam 5 mg“, kitaip dar vadinami „Relanium“, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra diazepamas, buvo vienoje pakuotėje, iš viso 20 tablečių. 2018 m. kovo 20 d. D. K. buvo Alytuje, su savimi turėjo 20 tablečių „Lorazepam 2,5 mg“ ir apie 20 tablečių „Diazepam 5 mg“. Tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo dar išgerti, bet neturėjo pinigų, todėl sugalvojo už 5 Eur parduoti 10 tablečių „Lorazepam 2,5 mg“. Pasiūlė draugui pravarde „T.“ įsigyti vaistų, nes žinojo, kad „T.“ anksčiau vartojo psichotropinius vaistus. Paskambinęs „T.“, susitarė susitikti „Top sport“ lažybų punkte Alytuje, Likiškėlių g. 7. Į lažybų punktą D. K. atėjo apie 14 val.,o „T.“ atėjo po valandos kartu su D. L. ir dar vienu nepažįstamu vyriškiu. Jie visi išėjo kalbėtis į lauką. D. K. pasakė „T.“, kad parduos 10 tablečių „Lorazepam“ už 5 Eur ir „T.“ prašymu parodė tabletes, tačiau abu nesutarė dėl kainos, todėl D. K. vaistus įsidėjo atgal į užpakalinę džinsų kišenę, kurioje taip pat buvo ir tabletės „Diazepam 5 mg“, iš viso jis su savimi kišenėje turėjo du pilnus lapelius po 10 tablečių „Lorazepam 2,5 mg“ ir vieną nepilną pakelį tablečių „Diazepam 5 mg“, kuriame galėjo būti likę ne mažiau kaip 15 tablečių. Su „T.“ buvęs nepažįstamas vyriškis, priėjęs D. K. iš už nugaros, iš jo kelnių užpakalinės kišenės ištraukė visus „Lorazepam“ ir „Diazepam“ vaistus ir pasišalino kartu su „T.“. D. K. paskambino policijai ir pranešė apie vaistų vagystę (1 t., b. l. 121–122, 124–125).

Kaltinamasis R. Z., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad 2018 m. kovo 20 d. su pažįstamu V. T. nuėjo susitikti su asmeniu, kuris norėjo parduoti psichotropinių medžiagų turinčius vaistus. Tas asmuo, kaip vėliau sužinojo jo pavardę, buvo D. K.. Jie susitiko lažybų punkte prie parduotuvės Likiškėlių gatvėje, Alytuje. D. K. bendravo su V. T., rodė jam „Lorazepam“ vaistų dėžutę, kiek toje dėžutėje buvo tablečių kaltinamasis nesuprato, tačiau jis suvokė, kad tai psichotropiniai vaistai, kuriuos galima gauti tik pagal gydytojo receptą. D. K. norėjo parduoti „Lorazepam“ tabletes už 20 Eur, bet V. T. nesutiko tiek mokėti. Kaltinamasis R. Z. matė, kad D. K. įsikišo dėžutę su vaistais į kelnių užpakalinę kišenę. Jis priėjo prie D. K. iš už nugaros ir ištraukė iš jo kišenės visas tabletes, po to apsisuko ir nuėjo. Matė, kad kartu su vaistų „Lorazepam“ dėžute jis paėmė ir „Diazepam“ tablečių pakuotę, kuri buvo jau praimta, kiek tiksliai buvo tablečių jis neskaičiavo. Nueidamas girdėjo, kaip D. K. šaukė „atiduok, bus blogai“, bet negrįžo ir vaistų negrąžino, kiek paėjęs, jis visus vaistus išmetė į šiukšlių konteinerį. Tabletes iš D. K. paėmė todėl, kad šis jų nepardavinėtų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. Z. kaltę taip pat visiškai pripažino ir davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 185–186, 188).

Kaltinamiesiems D. K. ir R. Z. visiškai pripažinus kaltę ir davus parodymus, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, byloje surinkti duomenys teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamųjų D. K. ir R. Z. paaiškinimų, jų kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus įrodyta ir kitais byloje surinktais bei žemiau aptariamais duomenimis.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad 2018 m. kovo 20 d. apie 15.36 val. buvo gautas D. K. telefoninis pranešimas, kad prie parduotuvės „Maxima“ Alytuje, Likiškėlių g. 7, iš matymo pažįstamas asmuo su savo draugu atėmė jam gydytojo skirtus nuo epilepsijos vaistus (apie 40 tablečių). Atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, nustatyta, kad pavogti vaistai „Diazepam“ ir „Lorazepam“ yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (1 t., b. l. 7).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2018 m. kovo 20 d. apie 15.36 val. buvo gautas D. K. telefoninis pranešimas, kad jis lauks pareigūnų prie parduotuvės „Maxima“ Alytuje, Likiškėlių g. 7, ir nurodys pažįstamus asmenis, atėmusius iš jo raminamuosius vaistus. Nurodytu adresu nuvykus policijos ekipažui AP-1707, D. K. pareigūnams paaiškino, kad 2018 m. kovo 20 d. apie 14 val. prie parduotuvės „Maxima“ Alytuje, Likiškėlių g. 7, jis sutiko du vaikinus, kurie iš jo kišenės ištraukė vaistus „Lorazepam“ apie 20 tablečių ir „Diazepam“ apie 20 ar 40 tablečių, tikslaus skaičiaus pasakyti negalėjo. Nurodė, kad vieną iš tų vaikinų žinojo iš matymo, jis vardu V., pravardė „T.“, gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, daugiau įvykio aplinkybių nurodyti nesugebėjo, jam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0206 buvo nustatytas 1,42 promilės girtumas (1 t., b. l. 12).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. K. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. kovo 20 d. jie dirbo ekipaže AP-1707 ir apie 15.36 val. policijos budėtojo nurodymu nuvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Alytuje, Likiškėlių g. 7, kur pareigūnus pasitikęs pranešėjas D. K. nurodė, kad prie jo priėję keli asmenys, vienas iš jų pravarde „T.“, prašė parduoti jiems tabletes, o D. K. nesutikus, „T.“ draugas paėmė iš jo kišenės vaistus nuo epilepsijos ir pasišalino (1 t., b. l. 109, 110).

Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – aikštelė, esanti prie Likiškėlių g. pastato Nr. 7, Alytuje; protokole nurodyta, kad apžiūros metu nerasta jokių pėdsakų ar daiktų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui (1 t., b. l. 21–26).

Iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2018 m. balandžio 12 d. rašto matyti, kad tyrimui pateiktas Likiškėlių g. 7, Alytuje, įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti 2018 m. kovo 20 d. įvykiai nuo 13 val. iki 16 val. (2 t., b. l. 90).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pateikto vaizdo įrašo dvejose DVD plokštelėse peržiūra. Protokole nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai lošimų salone Alytuje, Likiškėlių g. 7, 2018 m. kovo 20 d. nuo 13.00 val. iki 16.00 val.; įraše matyti, kad D. K. atėjo į saloną 14.01 val., 15.09 val. jis kalbėjo telefonu, 15.18 val. į lošimų saloną atėjo trys asmenys – D. L., R. Z. ir V. T., jie bendravo su D. K.; 15.19 val. jie visi išėjo iš salono (2 t., b. l. 91–92).

UAB „Pagalba ligoniui“ 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 57-PL nurodyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vaistus diazepamą, lorazepamą naudoja nuo 2014 m. lapkričio mėn., gydymas skirtas psichiatro epilepsijai ir demencijai gydyti. Minėti medikamentai nuo sausio mėnesio skirti penkis kartus. 2018 m. kovo 9 d. D. K. išrašyti receptai vaistams „Lorazepam“ 2,5 mg N30, 1x1 k/d ir „Diazepam“ 5 mg N60, 1x2 k/d, receptai galiojo iki 2018 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 90).

UAB „Gintarinė vaistinė“ filialo Nr. 57, esančio Alytuje, Naujoji g. 2C-1, vedėja 2018 m. gegužės 31 d. pateikė receptų kopijas, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 9 d. UAB „Pagalba ligoniui“ gydytoja J. S. išrašė D. K. receptus vaistams „Lorazepami 2,5 mg, N60“, kuriuos paskirta vartoti po 2 tabletes 1 kartą per dieną, ir „Diazepami 5 mg, N60“, kurie paskirti vartoti po 1 tabletę 2 kartus per dieną; iš pateiktų kasos kvitų matyti, kad vaistai „Lorazepam“ ir „Relanium“ vaistinėje parduoti 2018 m. kovo 9 d. (1 t., b. l. 102–106).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 3S-7904 dėl veikliųjų medžiagų kiekio nurodė, kad „Lorazepam 2,5 mg N30“ yra 0,075 g psichotropinės medžiagos lorazepamo (0,0025 g vienoje tabletėje), „Diazepam 5 mg N60“ yra 0,3 g psichotropinės medžiagos diazepamo (0,005 g vienoje tabletėje) (2 t., b. l. 101).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiskuota, kad D. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui vaisto „Relanium 5 mg“ informacinį lapelį, kuriame nurodyta, kad šio vaisto veiklioji medžiaga yra diazepamas, kuris turi raminamąjį, migdomąjį poveikį, slopina nerimą, traukulius, atpalaiduoja raumenis (2 t., b. l. 114, 115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. C. parodė, kad D. K. yra jos sūnus. Jis serga epilepsija, todėl reguliariai vartoja gydytojo jam skirtus vaistus, kuriuos jis įgyja vaistinėje. 2018 m. kovo viduryje namo grįžęs sūnus pasakė, kad Alytuje iš jo atėmė vaistus. Daugiau apie šį įvykį jis nepasakojo ir liudytoja nežino, kiek vaistų sūnus turėjo prieš juos prarasdamas (2 t. b. l. 51–52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad 2018 m. kovo 20 d. apie 14 val. jis su V. T. ir R. Z. nuėjo į lošimo namus Alytuje, Likiškėlių g. 7, ten sutiko D. K.. Vienu metu visi išėjo į lauką parūkyti. R. Z. su D. K. paėjo į šalį ir kažką kalbėjosi. Liudytojas nurodė nežinojęs, kad D. K. turėjo su savimi vaistų. Jis nematė, kas ir kaip pavogė vaistus iš D. K.. Apie tai sužinojo tik kitą dieną, jam pasakė pats D. K.. Su juo prieš savaitę iki įvykio liudytojas gėrė alkoholį ir matė, kad D. K. turėjo vaistų „Diazepam“ ir „Lorafen“ ir juos vartojo, bet tikslaus tablečių skaičiaus jis nežino (1 t., b. l. 75–76, 2 t., b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad 2018 m. kovo viduryje jam paskambino pažįstamas D., pravarde „M.“, pavardės jo nežino, ir pasiūlė įsigyti raminamųjų vaistų, sakė, kad nori už juos gauti 20 Eur. V. T. atsakė, kad jam tie vaistai nereikalingi, nes jau kurį laiką jis nesisvaigina jokiomis medžiagomis. D. nurodė, kad yra atėjęs į lažybų punktą Vidzgiryje. Kadangi V. T. tuo metu buvo netoliese, jis kartu su R. Z. nuėjo į lažybų punktą. R. Z. iš kažkur irgi žinojo, kad D. yra lažybų punkte ir kad siūlo vaistus. D. K. jie rado stipriai apsvaigusį. Visi išėjo į lauką. D. K. ėmė siūlyti pirkti iš jo vaistus. V. T. dar kartą pakartojo, kad jam vaistų nereikia, o R. Z. apibarė D. K., kad šis vaikšto su tabletėmis ir visiems jas siūlo pirkti. Jiems taip besikalbant, R. Z. užėjo D. K. už nugaros ir jam iš kišenės ištraukė vaistus, kuriuos D. K. siūlė pirkti. Ištraukęs vaistus, R. Z. iš karto nuėjo, o V. T. nusekė jam iš paskos, vėliau jie išsiskyrė. V. T. teigimu jis nesitarė su R. Z. paimti iš D. K. vaistus. Kur R. Z. padėjo paimtus vaistus jam taip pat nežinoma (1 t., b. l. 81–82, 2 t., b. l. 59–60).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai patvirtina, kad D. K. atpažino V. T. ir R. Z. kaip asmenis, su kuriais kalbėjosi dėl lorazepamo tablečių pardavimo (2 t., b. l. 38–45).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad kaltinamasis D. K. parodė lošimo namus Likiškėlių g. 7, Alytuje, kur jis susitiko su V. T. ir R. Z., taip pat aikštelę prie šio pastato, kur su jais kalbėjosi ir kur R. Z. pavogė jo vaistus (2 t., b. l. 46–48).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jų pakanka daryti išvadą, jog kaltinimas D. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o R. Z. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tokius veiksmus asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimu) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų D. K. ir R. Z. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. T., D. L. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. K., kuris turėjo savo žinioje legaliai, pagal gydytojo paskyrimą, įgytų vaistų „Lorazepam“ ir „Diazepam“, sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugalvojo parduoti 10 vnt. tablečių „Lorazepam 2,5 mg“, turinčių sudėtyje ne mažiau kaip 0,025 g lorazepamo. Tuo tikslu kaltinamasis D. K. sutartoje vietoje susitiko su V. T. ir veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, kad vaistas „Lorazepam“, kurį galima įgyti tik pagal gydytojo paskyrimą, turi psichotropinės medžiagos, pasiūlė V. T. pirkti 10 lorazepamo tablečių, jas pademonstravo, nustatė kainą, bet V. T. atsisakius pirkti, sandėris neįvyko. Iš karto po to kaltinamasis R. Z., neteisėtai ir neatlygintinai, veikdamas tiesiogine tyčia, atvirai pavogė iš D. K., ištraukdamas iš jo kišenės, vaistus „Lorazepam 2,5 mg“ 20 tablečių, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,05 g lorazepamo, ir ne mažiau kaip 15 tablečių „Diazepam 5 mg“, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,075 g diazepamo. Medžiagos diazepamas ir lorazepamas yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, taigi, šios medžiagos yra psichotropinės (BK 269 straipsnio 1 dalis). Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) diazepamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,04 g šios medžiagos, didelis kiekis – daugiau kaip 0,6 g, lorazepamo nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,01 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,12 g. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. K. neteisėtai disponavo tikslu parduoti 0,025 g psichotropine medžiaga lorazepamu, t. y. jo kiekis neviršija Rekomendacijose nustatyto šios psichotropinės medžiagos didelio kiekio, o kaltinamasis R. Z. pavogė ne mažiau kaip 0,05 g psichotropinės medžiagos lorazepamo ir ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos diazepamo, taigi, pagrobtų psichotropinių medžiagų kiekiai neviršija Rekomendacijose nustatyto diazepamo ir lorazepamo didelio kiekio. Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. veiksmai – kėsinimasis parduoti 10 vnt. tablečių „Lorazepam 2,5 mg“, sudėtyje turinčių 0,025 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, kurias kaltinamasis nuo sumanymo jas parduoti šiuo tikslu neteisėtai laikė su savimi, atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o kaltinamojo R. Z. veiksmai, kada jis atvirai, D. K. suvokiant jo veiksmus, pavogė iš D. K. 20 tablečių „Lorazepam“, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,05 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, ir ne mažiau kaip 15 tablečių „Diazepam“, bendrai savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,075 g psichotropinės medžiagos diazepamo, atitinka BK 263 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis R. Z. pripažino suvokęs, kad tabletės, kuriomis disponavo D. K., turi psichotropinių medžiagų, ir būtent todėl jam kilo sumanymas jas pavogti, kad D. K. neparduotų draudžiamų psichotropinių medžiagų. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo R. Z. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 263 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis R. Z. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia. R. Z. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160–162). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 164, 165). Yra įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus, priklausomybės sindromas F11.2 (1 t., b. l. 138), tačiau ši aplinkybė nekelia abejonių dėl jo pakaltinamumo, 2018 m. liepos 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-858/2018 nurodyta, kad netikslinga skirti R. Z. teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 149). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina atsakomybę. Turi sveikatos problemų, jam reikalingas gydymas (4 t., b. l. 33). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, R. Z. skirtina BK 263 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatyme numatytos šios bausmės vidurkį. Skiriama bausmė sumažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad R. Z. pavogtų psichotropinių medžiagų kiekiai nežymiai viršija nedidelio kiekio ribas, taip pat įvertinus R. Z. asmenybę, jo sveikatos būklę, tai, kad nuo 2011 m. gegužės 16 d., kada buvo paleistas iš pataisos įstaigos, jam nebuvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, jis vykdė probacijos sąlygas, nuo nusikaltimo padarymo yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, per kurį R. Z. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas kaltinamajam R. Z. atidėtinas.

Kaltinamasis D. K. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs (3 t., b. l. 5–13). Įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje (2 t., b. l. 172). Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, gauta išvada, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu D. K. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, tačiau nustatyti sutrikimai netrukdė D. K. suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis geba duoti objektyvius paaiškinimus, nusikalstamos veikos padarymui esminės įtakos turėjo neblaivumo būsena (1,42 prom.); D. K. nereikia skirti priverčiamąsias medicinos priemones (2 t., b. l. 190–193). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam yra nustatytas neįgalumas (darbingumas 50 procentų) (4 t., b. l. 32). Yra viengungis. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato alternatyvių bausmių, yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 41 straipsnio nuostatas už nusikalstamą veiką skiriama bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau būna situacijų, kada konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, turi teisę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloes Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo D. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat kaltinamojo asmenybę, mano, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia įžvelgti tokio didelio padaryto nusikaltimo pavojingumo, koks egzistuoja BK normų prasme, t. y. D. K. veiksmai, kai jis laikė tikslu parduoti 10 vnt. vaisto „Lorazepam“ tablečių ir pasikėsino jas parduoti, nėra tokio pat pavojingumo kaip kitos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamos ženkliai pavojingesnės veikos, kada asmenys neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Teismo vertinimu, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, neurologine liga sergančiam, elgesio, emocijų, nuotaikų sutrikimų turinčiam kaltinamajam D. K., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, mano, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, t. y. laisvės apribojimą. Spręsdamas dėl šios bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – D. K. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima įstatymo nustatyto šios bausmės vidurkiui. Bausmė sumažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.