Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl mirusiojo paveldimo turto dalies, esančios su kitu asmeniu, nuosavybės nustatymo (suinteresuoti asmenys: K. A., V. R., Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Mirusysis santuokoje įgijo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, kurias jis iki mirties valdė kartu su savo sutuoktine. Jo dalis šiame turte nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų pareiškėja, kadangi sutuoktinė šio turto nepriėmė, būtina nustatyti mirusiojo Č. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. A., kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pateiktą pareiškimą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuoti asmenys K. A. ir V. R. pateikė atsiliepimus, prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja, pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, šalims nereikalaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Č. A., gim. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką 1963 m. (duomenys neskelbtini)su K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). Č. A. 2014 m. gruodžio 17 d. Jonavos rajono 3-ajame notarų biure (notaras (duomenys neskelbtini)) sudarė testamentą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo po savo mirties visą savo turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko dukrai T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Testamente nurodyta, kad testatoriui yra žinoma, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. 2020 m. (duomenys neskelbtini)d. Č. A. (VšĮ „Jonavos ligoninė“ medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Per įstatymų nustatytą terminą pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 2-ąjį notarų biurą, į notarę G. P., dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarė išdavė liudijimą testamentiniam įpėdiniui – pareiškėjai T. Ž. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę įpėdiniams tvarkyti paveldėjimo klausimus (liudijimas registruotas Nr.(duomenys neskelbtini)). Kad notarė galėtų pabaigti paveldėjimo bylą, patarė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl mirusiojo Č. A. paveldimo turto dalių su kitu asmeniu - sutuoktine K. A. atskyrimo.

Notarė nurodė, kad vadovaujantis LR Notariato įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi privaloma išduoti nuosavybės teisės liudijimą į dalį sutuoktinio bendro turto pergyvenusiam sutuoktiniui. Užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 134/2020 po Č. A. mirties iki dabar pergyvenusi sutuoktinė K. A. nepateikė prašymo dėl nuosavybės išskyrimo, taip pat nesant nustatytos sutuoktinės teisinės padėties nežino ar pergyvenusiai sutuoktinei priklauso teisė į privalomąją palikimo dalį vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.20 straipsnio teisinėmis normomis. Nustačius mirusiojo dalį, bus galima išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Pareiškėja negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalies bendro turto, įgyto santuokos metu. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad K. A. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Teismas atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl turto pagerinimo ir nekilnojamojo turto ploto padidėjimo bei pateiktus įrodymus, jog pareiškėja investavo savo lėšas bei prisidėjo prie turto padidėjimo ir nesant suinteresuotų šalių prieštaravimų prašomoms nustatyti dalims, prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis Č. A. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos.

Teismas atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl turto pagerinimo ir nekilnojamojo turto ploto padidėjimo bei pateiktus įrodymus, jog pareiškėja investavo savo lėšas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėja 2020 m. spalio 10 d. įregistravo nuosavybę į lauko virtuvę pagal deklaraciją apie lauko virtuvės statybos užbaigimą. Žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), registruoti K. A. vardu. Gyvenamojo namo bendras namo plotas nuo 2015 metų buvo padidintas nuo 63,65 iki 71,19 m2. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini)seniūnijos pažymos – 2015 m. spalio 26 d. ir 2021 m. vasario 26 d., inventorizacinės knygos, darytos 1987 ir 2020 metais bei nekilnojamojo turto registro išrašas bei inventorizacinės bylos; Pinigų įmokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja 2011 m. liepos 1 d. sumokėjo 1000,00 Lt avansą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 25 d. krovinio važtaraštis, patvirtinantis, kad V. Ž. ir Č. A. buvo vežtos statybinės medžiagos (bruseliai) Č. A.. Taigi nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja prisidėjo prie turto padidėjimo ir nesant suinteresuotų šalių prieštaravimų prašomoms nustatyti dalims, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, pareiškėjai siekiant įgyvendinti savo teisę į palikimą pagal testamentą bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių mirusiajam Č. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. A. priklausė: ½ dalis pastato-ūkinio pastato, 1965 m. statybos, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir ? pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (1941 metų statybos) bei ½ piniginių lėšų, esančių banke, „Swedbank“ AB a.s. Nr.(duomenys neskelbtini).

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, nustatytas paveldėjimo tikslu (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. A. (Č. A.) gim.(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. A. a.k(duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis, pastato-ūkinio pastato, 1965 m. statybos, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ? dalis pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (1941 metų statybos), bei ½ dalis piniginių lėšų esančių banke AB „Swedbank“, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.