Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.9.4; 1.2.14.1.2.4; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2025 m. gegužės 27 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Sigitui Bružui, nukentėjusiajai A. R., kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 2(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. padarė vagystę įsibrovęs į saugyklą, o būtent: laikotarpyje nuo 2024 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2024 m. gegužės 23 d. 12 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, slapta pagrobus iš A. R. seifo raktą ir juo atidarius seifo duris, įsibrovė į A. R. priklausantį seifą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai A. R. priklausančius pinigus - 10000 eurų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. R. 10000 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. pradžioje, gali būti nuo vasario mėnesio iki gegužės mėnesio, iš seifo, buvusio svetainės kambario sekcijoje, sesers namuose (duomenys neskelbtini), per keletą kartų paėmė seseriai priklausiusius pinigus apie 10000 Eur. Į seifą pateko su jame paliktu raktu. Seife buvę pinigai buvo sudėti po 1000 Eur piniginėje. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras ir nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. gegužės 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. R. 2024 m. gegužės 23 d. apie 12 val. pastebėjo, kad iš namuose esančio seifo dingo 10000 Eur. Jai padaryta 10000 Eur turtinė žala. Prašo nustatyti pinigus pavogusį asmenį ir įpareigoti jai atlyginti padarytą žalą (t. 1, b. l. 23-28);

- 2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas medinis vieno aukšto. Įėjimas į namą iš kiemo pusės (žiūrėti nuotraukas Nr. 1, 2). Įėjus į namą yra veranda, iš kurios durys kairėje į koridorių (žiūrėti nuotraukas Nr. 3, 4). Iš koridoriaus patenkama į virtuvę (žiūrėti nuotraukas Nr. 5, 6), iš virtuvės durys dešinėje į kambarį (žiūrėti nuotrauką Nr. 7). Kambaryje kairėje stovi spintelė (žiūrėti nuotrauką Nr. 8), toliau durys į kitą kambarį, už durų stovi svetainės spinta su durelėmis (žiūrėti nuotrauką Nr. 9). Spintos viršutinės durelės atidarytos, už durelių matosi trys lentynos. Apatinėje lentynoje dešinėje stovi atidarytas seifas, seifo durelių spynoje įkištas raktas (žiūrėti nuotraukas Nr. 10, 11, 12). Lentynoje šalia seifo kairėje yra popierinė kartoninė dėžė. Išėmus dėžę ir atidarius, joje sudėti įvairūs dokumentai. (Po dokumentais, dėžės dugne buvo laikomas seifo raktas) (žiūrėti nuotrauką Nr. 13). Priešais spintą stovi kėdė, ant kurios padėtos keturios piniginės. Viena piniginė juodos spalvos su užtrauktuku ir dirželiu, su užrašu „M“ (kaip teigė pareiškėja, joje buvo 2500 eurų), antra piniginė juodos spalvos užsegama su užrašu „Nicolas“ (kaip teigė pareiškėja, joje buvo 7500 eurų). Dar viena juoda piniginė su metaliniais kampais ir juoda piniginė apsiūta geltonomis siūlėmis (pastarosiose dviejose piniginėse, kaip aiškino pareiškėja, pinigų nebuvo) (žiūrėti nuotrauką Nr. 14). Kambaryje dešiniau nuo spintos yra sofa-kampas (žiūrėti nuotrauką Nr. 15), priešais sofa stovi staliukas, prie sofos stovi spintelė su stalčiais. Viršutinis stalčius atitrauktas, jame matosi juodos spalvos akinių dėklas. Išėmus ir atidarius dėklą, jame matosi akinių valymo servetėlė, išėmus servetėlę matosi kišenėlės akiniams įdėti (žiūrėti nuotraukas Nr. 16, 17, 18). Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 1. raktas, metalo spalvos su grandinėle, 1 vnt. 2. Piniginė juodos spalvos su užrašu „M“, su užtrauktuku ir dirželiu, 1 vnt. 3. Piniginė juodos spalvos užsegama su užrašu „Nicolas“, 1 vnt. 4. Juoda piniginė su metaliniais kampais, 1 vnt. 5. Juoda piniginė apsiūta geltonomis siūlėmis, 1 vnt. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 43-44, 46-55);

- 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriame nurodyta, kad A. R. gražintas raktas, piniginė juodos spalvos su užrašu „M“, piniginė juodos spalvos užsegama su užrašu „Nicolas“, juoda piniginė su metaliniais kampais, juoda piniginė apsiūta geltonomis siūlėmis (t. 1, b. l. 57-59);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios A. R. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad namuose, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ji, neįgali jos sesuo R. R. ir nuo 2023 metų lapkričio mėnesio gyvena brolis E. R. Ji niekur nedirba, slaugo savo sesę. Ji gauna pajamas už slaugą, o sesuo gauna pajamas už neįgalumą, našlaičio išmoką. Sesers pinigus paima ji, pinigus valdo ji. Ji jau seniai nori nupirkti automobilį sesers vežiojimui, todėl virš dviejų metų iš gautų pajamų atideda ir taupo. Taupomus pinigus laiko kambaryje, spintoje, esančiame seife. Seifas būna užrakintas, raktą buvo padėjusi šalia seifo esančioje dėžėje su dokumentais. Kur laiko raktą, žinojo tik sesuo R. Pinigai priklausė jai. Nuo lapkričio mėnesio pas ją su seserimi, atlikęs tarnybą armijoje grįžo brolis E. Brolis visą šį laiką niekur nedirbo, pas ją jis neregistruotas. Su broliu dažnai pykdavosi, kad jis niekur nedirba ir neišsikrausto iš jos sesers namo. Namas yra sesers R. nuosavybė, jai namą užrašė dar buvę gyvi tėveliai. E. gyvendamas pas jas yra ne kartą pavogęs pinigus iš jų. Kiek atsimena buvo keturi kartai, kai yra pavogęs iš jų pinigus, pinigų sumos buvo nuo 60 iki 150 eurų. Kai E. pavogė 150 eurų, jis prisipažino, žadėjo gražinti, bet pinigų negražino iki šiol. Ji į policiją nesikreipė. Kiek prisimena, kai buvo gyvi tėvai, E. vogdavo ir iš jų. Todėl tėtis nusipirko seifą, kad apsaugotų pinigus nuo E. Šiandien E. paskambino, pasakė, kad iš ligoninės išleidžiamas ir paprašė jį parsivežti. Ji nebenorėjo, kad E. grįžtų pas ją su seserimi, todėl nusprendė surinkti jo daiktus ir parvežus pasakyti, kad eitų gyventi kitur. Jai renkant daiktus, prie E. lovos esančios spintelės viršutiniame stalčiuje rado jo akinių dėklą. Norėdama įdėti jo akinius, pakėlė dėkle buvusią servetėlę, o po ja pamatė seifo raktą. Paėmusi seifo raktą atrakino seifą ir pastebėjo, kad piniginėse nebėra 10000 eurų. Seife buvo keturios piniginės. Didžiausioje piniginėje buvo 2500 eurų, kupiūromis po 10, 20, 50. Kiekvienas tūkstantis buvo susuktas ir užrašyta pinigų suma. Juodoje piniginėje su užrašu „Nikolas“ buvo 7500 eurų. Pinigai buvo kupiūromis po 100 ir 50. Kiekvienas tūkstantis buvo atskirai apsuktas lapeliu ir užrašyta suma. Kitose dviejose piniginėse pinigų nebuvo. Ji iš karto dėl pinigų vagystės įtarė E., nes pas jas namuose niekas pašaliniai nesilanko. Kol brolį parsivežė iš Šiaulių, jam nieko nesakė. Parsivežus į namus buvo atvažiavusi jo teta, mamos sesuo R. T. R. T. jau žinojo apie pinigų dingimą, ji jai buvo pasakiusi. Ji ir R. pradėjo kalbėtis su E. dėl pavogtų pinigų. Iš karto jis neigė, bet po to pasakė „taip, jis paėmė, bet išleido ir neturi“, prašė nekviesti policijos, žadėjo gražinti. Prieš tai seifą buvo atrakinusi vasario mėnesio pabaigoje, į seifą įdėjo sutaupytus pinigus. Per tą laiką kai pas jas gyvena Er., yra nusipirkęs tatuiruočių mašinėlę, dažus tatuiruotėms, pokerio žaidimo rinkinį. Daugiau jokių brangesnių daiktų nėra pirkęs. Kai pirko šiuos minėtus daiktus, sakė, kad perka iš pinigų, kuriuos gavo po karinės tarnybos. Po karinės tarnybos jai sakė, kad jis gavo 1800 Eur. Prie jos E. į namus jokių draugų nėra parsivedęs (t. 1, b. l. 23-28);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. D. parodymais, kur jis parodė, kad E. R. pažįsta, jis buvęs jo klasiokas. Su E. R. po mokyklos baigimo bendraudavo labai retai. 2024 m. sausio mėnesį grįžo į Lietuvą iš užsienio. Telefonu parašė Er., su kuriuo vėliau pradėjo dažniau bendrauti. Su E. R. yra kartu važiavę ne kartą į Mažeikių miestą, Akmenę, Ventą, Papilę. Važiuodavo šiaip nusipirkti maisto, praleisti laiką. Kiekvienas maistą pirkdavo už savo pinigus ir kurui susimesdavo pinigų kiekvienas. E. R. nei vienam iš kartu važiuojančių nieko nenupirkdavo. Paskutinį kartą su E. R. buvo susitikę gal kovo mėn. Važiavo su jo brolio A. D. automobiliu. Kartu važiavo Ž. D., J. P., gyvenantis Kairiškiuose. Matydavo, kaip E. R. telefone žaisdavo „Casino“ žaidimą. Ar jis laimėdavo jis nematė, bet kai jo kažkada paklausė, iš kur pas jį pinigai, jis atsakė, kad laimi „Casino“ žaidime. Matydavo E. R. turint grynųjų pinigų po 300 eurų, 500 eurų. Apie įvykdytą vagystę E. R. niekada nieko nėra sakęs. Kovo pabaigoje jis vėl išvažiavo į užsienį dirbti. E. R. prieš jam išvažiuojant iš jo pasiskolino 260 eurų. E. R. neminėjo kam jam reikalingi pinigai, tik pasakė, kad jis turi grynųjų, o jam reikia skubiai pinigų sąskaitoje. Iš savo sąskaitos pervedė į jo sąskaitą 260 eurų, kurių iki šiol nėra gražinęs (t. 1, b. l. 63-66);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Ž. D. parodymais, kur jis parodė, kad jis pažįsta E. R., virš 10 metų. Su E. Ir. jis lankė tą pačią mokyklą ir buvo klasiokais nuo 5 klasės. Su juo jokių artimų santykių nepalaikė, t. y. visas bendravimas apsiribodavo pamokų metu. Jis E. R. paskutinį kartą matė šių metų, t. y. 2024 m. pavasarį, kuris tai buvo mėnuo, neprisimena, bet mano buvo pavasario pradžia, nes buvo šalta ir tamsu. Susitiko jis su draugais Papilėje - M. D., A. D. ir J. P. Automobiliu „Volvo“, valst. Nr. nežino, (automobilis priklauso A.) važiavo su aukščiau nurodytais 3 draugais į Mažeikius, pirkti kebabų, kartu su jais nebuvo E. R. Jis atsirado paskui, kai jie grįžo iš Mažeikų į Papilę, kas jį pakvietė, nežino (E. buvo ir Mi. bei A. klasiokas), nes pats jo nekvietė. Su E. R. gal apsimetė keliais žodžiais, nes buvo klasiokai. Jie visi kartu buvo miestelio centre ir bendravo. Pabendravus, A. juos visus išvežiojo po namus, taip pat ir E. Daugiau jis E. R. nėra matęs, nei prieš tą susitikimą nei po jo. Kai buvo kartu su E., nematė, ar jis turi grynųjų pinigų bei jo apie tai neklausė. Kai jis jo paklausė kuo jis gyvenime užsiima, jis atsakė, kad lošia internetiniuose puslapiuose ir pasigyrė, kad per pusmetį laimėjo 15000 Eur, jis taip suprato. Kavinėje, klube ir parduotuvėje ar kur kitur jis su E. R. nebuvo ir niekur nevažiavo. Jų bendravimas buvo vienkartinis ir tik tuomet, kai jis jį sutiko būnant su draugais M. ir A. D. bei J. P. E. R. minėjo, kad pinigus užsidirba lošimuose, daugiau apie pinigus jie nekalbėjo. E. R. neprašė jo paskolinti pinigų, ar juos pervesti į E. R. sąskaitą. Jokie piniginiai reikalai jo su E. nesieja ir niekados nesiejo. Jie niekados nebuvo gerais draugais, jokio bendravimo tarp jų nebuvo (t. 1, b. l. 73-76);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. D. parodymais, kur jis parodė, kad E. R. žino kaip savo buvusį klasioką, su juo bendrauja mažai, laisvalaikio kartu neleidžia, telefonu ar socialiniais tinklais nebendrauja. Paskutinį kartą E. buvo sutikęs šių metų pavasarį, kovo ar balandžio mėnesį tikslios dienos nenurodys. Tuo metu jis buvo grįžęs į Akmenę. Grįžo savaitgaliui. Vakare, tikslaus laiko nenurodys jis su broliu M. ir su draugais Ž. D., J. P. su jo vairuojamu automobiliu „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas E. jį pasiėmę visi išvažiavo į Mažeikius. E. pasiėmė kadangi jis buvęs klasiokas. Neturėdami ką veikti nusprendė pasivažinėti. Tikslo į Mažeikius vykti susitikę neturėjo, važiavo, nes neturėjo ką veikti. Nuvažiavus į Mažeikius užsuko į kebabinę nusipirko pavalgyti, tada nuvažiavo į aikštelę kur valgė, pabendravo. Jis su draugais pirko kebabus, o E. nieko nepirko, jis tik pasakė, kad nenori. Ar E. turėjo pinigų jis nežino, jis jo neklausė, piniginės jis jam nerodė. Kiekvienas perkant kebabus mokėjo už save. Bendraujant E.pasakojo, kad per kelis mėnesius narkotikams išleido apie 10000 Eur. Jie jo klausė, iš kur jis gavo tiek pinigų, jis jiems nurodė, kad iš lošimų, kad lošia kazino ir laimi. Grynųjų pinigų nerodė, jis tik daugiau gyrėsi, kad tiek daug laimi pinigų. Su Er. praleido ne daugiau nei tris valandas, į jokius klubus, parduotuves ar kavines jie nevažiavo (t. 1, b. l. 86-89);

- 2025 m. balandžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamajam E. R. pasiūloma parodyti ir paaiškinti įvykio aplinkybes, apie kurias jis davė parodymus apklausiamas kaip įtariamasis. E. R. paaiškino, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur jis parodys, iš kur pagrobė A. R. priklaususius pinigus bei patikslins kitas jam žinomas įvykio aplinkybes. Atvykus į įtariamojo E. R. nurodytą vietą, jis parodė eiti į gyvenamo namo vidų ir paaiškino, kad reikia eiti į svetainės kambarį. E. R. nuėjo į svetainės kambarį, parodė į sekciją ir paaiškino, kad jos viršutinėje dalyje, po dešine puse yra seifas. E. R. atidarė sekcijos duris ir pakėlęs servetėlę parodė į seifą ir paaiškino, kad iš minėto seifo pagrobė sesei priklausančius pinigus 10000 eurų, atrakinęs raktu, kurį rado seife. Pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 116-117, 117-122);

- 2025 m. gegužės 26 d. susitaikymo sutartimi, kurioje užfiksuota, kad kaltinamasis E. R. ir nukentėjusioji A. R. susitaikė ir vadovaujantis BK 38 straipsniu prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamasis E. įsipareigojo 10000,00 Eur žalą atlyginti per 24 mėnesius sumokant po 417,00 Eur kiekvieną mėnesį iki mėnesio 30 d. (t. 3, b. l. 1-2).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių.

Paties kaltinamojo parodymais bei kaltės pripažinimu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei nukentėjusiosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų M. D., A. D., Ž. D. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei foto lentelėmis, susitaikymo sutartimi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis, iš seifo pagrobė nukentėjusiajai A. R. priklausančius 10000 Eur, taip įsibraudamas į saugyklą, pagrobė pinigus ir padarė nukentėjusiajai 10000 Eur turtinę žalą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. R. kaltės padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsnių įstatymas Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 2024-08214). Naujosios BK redakcijos 38 straipsnio 2 dalies pakeitimai yra atsakomybę lengvinantis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Todėl konkrečiu atveju kaltinamojo E. R. atžvilgiu taikytinos BK 38 straipsnio įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.

E. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. R. padaryta veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir jis atitinka BK 38 straipsnyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, nukentėjusiosios A. R. atsiprašė ir su ja susitaikė (t. 3, b. l. 1-2). Byloje nėra jokių duomenų, kad E. R. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, jis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 98-105), neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (t. 1, b. l. 95-96), jis su nukentėjusiąja susitaikė (t. 3, b. l. 1-2), turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs (t. 1, b. l. 94), vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 107). E. R. padaryta veika laikytina atsitiktine, spontaniška, neįvertinus gręsiančių pasekmių ir siekiant turėti piniginių lėšų laikotarpiu, kai buvo nedarbingas dėl traumos, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Patvirtintinas nukentėjusiosios A. R. ir kaltinamojo E. R. pateiktas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. jog kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 10000,00 Eur turtinę žalą per 24 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 417,00 Eur iki einamojo mėnesio 30 d.

E. R. išaiškintina, kad jam nevykdant teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

Išaiškintina E. R., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo E. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jog nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai, jo asmenybę lengvinančias aplinkybes bei jo asmenį charakterizuojančius duomenis, mano, kad tikslinga šiuo atveju paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai 10000,00 Eur turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Kaltinamajam E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir teisminio nagrinėjimo metu pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas (t. 2, b. l. 82-83, 98-100, 164-166) ir E. R. nuo 2025 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. liepos 10 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui paskelbia nuosprendį, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam E. R. panaikintina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskirtina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi kaltinamajam E. R., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, paskyrė gynėją advokatą Valdą Kairį (t. 2, b. l. 152).

2025 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06206, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 223,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš E. R. (t. 2, b. l. 191).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 223,76 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis yra dirbantis (t. 1, b. l. 107), taip išlaidos susidarė dėl kaltinamojo veiksmų. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (t. 2, b. l. 192-194), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raktas, piniginė juodos spalvos su užrašu „M“, piniginė juodos spalvos užsegama su užrašu „Nicolas“, juoda piniginė su metaliniais kampais, juoda piniginė apsiūta geltonomis siūlėmis, kurie ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu grąžinti A. R. (t. 1, b. l. 57-59), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini grąžinti teisėtai savininkei.

E. R. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai 10000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) turtinę žalą.

E. R. panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.

Paskelbus nuosprendį E. R. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. R. kardomosios priemonės neskirti.

Patvirtinti nukentėjusiosios A. R. ir kaltinamojo E. R. 2025 m. gegužės 26 d. susitarimą dėl turtinės žalos nukentėjusiajai A. R. atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis E. R. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai A. R. 10000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) turtinę žalą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, sumokant po 417,00 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti E. R., jog nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

Išieškoti iš E. R. 223,76 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 76 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

Urbo bankas UAB sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: raktą, piniginę juodos spalvos su užrašu „M“, piniginę juodos spalvos užsegama su užrašu „Nicolas“, juodą piniginę su metaliniais kampais, juodą piniginę apsiūta geltonomis siūlėmis, kurie ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu grąžinti A. R., palikti grąžintus teisėtai savininkei A. R..

Išaiškinti E. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.