Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1289-395/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-30
Bylos Nr.
2A-1289-395/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
N. B.
Atsakovas
G. S.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1289-395/2009
Pirmosios instancijos teismoteisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;125.1;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-474-90/2009 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. S., institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimu priteistą iš G. S. jo nepilnametei dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. S. dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad 2006 m. vasario 7 d. teismo sprendimu priteista iš atsakovo dukros išlaikymui po 350 Lt, po sprendimo priėmimo praėjo treji metai, dukros poreikiai pasikeitė, pabrango mokestis už darželį nuo 135 Lt iki 180 Lt, mergaitė lanko VšĮ Alytaus jaunimo centro vokalinę studiją „Boružėlė“, už kurią mokestis 30 Lt mėnesiui, reikia drabužių, avalynės augančiai mergaitei, jai reikia stiprinti imuninę sistemą, sergant samdoma auklė. Ieškovė paėmusi paskolą būsto įsigijimui, mergaitei pagerintos gyvenimo sąlygos. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, gaunamas darbo užmokestis yra pakankamai didelis, jis pajėgus teikti išlaikymą, kuris tenkintų ne vien minimalius poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,

pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-41-292/06 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš G. S. dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki M. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, N. B. paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat teismas priteisė iš G. S. 1200 Lt už advokato pagalbą N. B. ir 64 Lt žyminį mokestį, 17,35 Lt įteikimo išlaidų, viso 81,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Sprendimo dalį dėl nepilnametės išlaikymo leido vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad per trejus metus dukros poreikiai smarkiai nepadidėjo, jai dar tik penkeri metai, dar nelanko mokyklos, sveikatos problemų neturi, lanko vokalinę studiją, už kurią mokestis nėra didelis. Ieškovė gauna pastovų darbo užmokestį (b.l. 31), jis nuo 2006-02-07 sprendimo priėmimo padidėjo nuo 649 iki 1040 Lt, turi turto (b.l. 32,33), butas įgytas ir paskola iš banko paimta iki dukros gimimo. Išlaidos, susijusios su būsto įsigijimu, išlaikymu, remontu, negali būti pripažįstamos išlaidomis būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, tai nurodyta ir 2006-02-07 teismo sprendime. Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (b.l. 44), darbo užmokestis pagal pažymą apie 5000 Lt (b.l. 45), tačiau darbo užmokestis policijos darbuotojams mažinamas ir negalima vaiko išlaikymo naštą perkelti tik atsakovui, gaunančiam didesnes pajamas kaip ieškovė. Kadangi nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, dukros poreikiai per 3 metus žymiai nepadidėjo, todėl teismas išlaikymo dydį padidino iki 450 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria nepilnametei M. B., gim. (duomenys neskelbtini), padidintas išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gegužės 14 d.), pakeisti ir nustatyti nepilnametei M. B., gim. (duomenys neskelbtini), padidinto dydžio išlaikymo išieškojimo pradžią nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2008 m. gruodžio 31 d., kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad su skundžiama teismo sprendimo dalimi nesutinka dėl šių motyvų:

1. Teismas, priteisdamas nepilnametei padidintą išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, netinkamai taikė CK 3.192, 3.200, 3.201 straipsniuose nustatytas, išlaikymo priteisimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytų CK straipsnių teisės normas, darytina išvada, kad teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Todėl pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo priėmimo diena.

2. Tuo atveju, jeigu teismas, priimdamas ieškinį, jo turiniui keliamų reikalavimų trūkumų nepastebėjo, tai siekdamas teisingai išspręsti bylą ir naudodamasis įstatymo suteikta išskirtine teise būti aktyviam nagrinėjant šios kategorijos bylą, galėjo teisminio nagrinėjimo metu pareikalauti iš ieškovės atstovės sukonkretinti ieškinio dalyką, suformuluojant reikalavimo dėl padidinto išlaikymo išieškojimo pradžios nustatymą. Tačiau teismas to nepadarė ir, nenurodydamas sprendime jokių motyvų, savo iniciatyva nustatė padidinto išlaikymo išieškojimo pradžią nuo sprendimo priėmimo dienos, tuo peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas. Nors CPK 376 straipsnis suteikia teismui galimybę nagrinėjant šeimos bylas, veikti savo nuožiūra, bet kartu ir įpareigoja teismą imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų laikytis įstatymų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Kaip matyti iš byloje esančio gimimo liudijimo (b. l. 6) atsakovas G. S. yra M. B., (duomenys neskelbtini), tėvas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 – 02 – 07 sprendimu (b. l. 7 – 8) yra ne tik nustatyta atsakovo tėvystė, bet ir priteistas iš atsakovo G. S. išlaikymas M. B. po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2005 – 08 – 11 iki dukros pilnametytės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 “ Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, penciją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt. turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atsižvelgė į tai, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, jis nekilnojamojo turto neturi (b. l. 44) visų jo gaunamų pajamų vienintelis šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis (b. l. 45), o ieškovės turtinė padėtis (įskaitant jos gaunamas pajamas bei turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) pagerėjo (b.l. 31).

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo klausimą, būtina įvertinti ir tai, jog pati ieškovė, įsigydama dar iki dukros gimimo nekilnojamąjį turtą – butą (b. l. 33), vėlesnėmis kreditavimo sutartimis (b. l. 11 – 15) ne tik pagerino dukros gyvenimo sąlygas, bet ir pati gavo asmeninės naudos. Tas pat pasakytina ir apie jos įsigytą kilnojamąjį turtą – automobilį (b. l. 32), todėl kolegija sprendžia, kad teismas CK 3.201 straipsnio nuostatų, nustatančių išlaikymo dydžio bei formą pakeitimo būtinumą nepažeidė tėvų valdžios lygybės principo, reiškiančio, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ar ji esminiai pasikeitė nuo išlaikymo priteisimo dienos ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Tuo pačiu kolegija pažymi, jog įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia,kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, todėl teismas konkrečiu ginčo atveju, individualizuodamas aukščiau paminėtų teisės normų taikymą, privalėjo išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai: aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepilnametės šalių dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo poreikiai padidėjo nežymia dalimi bei pačios ieškovės turtinė padėtis taip pat pagerėjo, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai patenkino ieškinį ne pilna apimtimi ir nuo šalių interesų pusiausvyros bei prioritetinių vaikų poreikių tenkinimo principų nenukrypo. Negali būti pagrindu keisti skundžiamojo teismo sprendimo dalį ir apeliantės nurodomas neva teismo padarytas CK 3.200 straipsnio pažeidimas dėl išlaikymo priteisimo momento, nes iki padidinto išlaikymo sprendimo priėmimo M. B. jau buvo užtikrintas išlaikymas, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b. l. 7 – 8), o šio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstumas buvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo eigoje.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, jog ieškovės N. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo spendimo nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 326 ir 331 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjos: Aušra BaubienėJolita Cirulienė