Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kelena“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB Šiaulių bankas 2009 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutartimi Nr. MA-2093-1202-0 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais suteikė UAB „Kelena” 101 367 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas - 2014 m. rugsėjo 30 d., kredito gavėjo prievolių vykdymo užtikrinimui buvo įkeisti 19 įrengimų. 2014 m. gruodžio 8 d. pasirašytas susitarimas Nr. 4 dėl šios kreditavimo sutarties pakeitimo, t. y., pratęstas 30 031 Eur negrąžintos kredito dalies grąžinimo terminas iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės: 19 vienetų įrengimų pirmos eilės maksimalioji hipoteka, turto vertė 16 279 Eur. Kreditas iki 2016 m. lapkričio 30 d. negrąžintas. Bendrovė bankui liko skolinga 22 054,98 Eur. Nurodo, kad atsakovas R. V. bankroto administratorei neperdavė įkeisto bankui ilgalaikio turto: džiovyklų (abiejų rinkos vertė - 3476,00 Eur) ir medžio preso ir dulkių nutraukėjo MA-218B, (vertė - 319,00 Eur). 2017 m. gegužės 22 d. vykusiame BUAB „Kelena“ kreditorių susirinkime atsakovas paaiškino, kad pats džiovyklas demontavo, o metalo laužą išvežė privačiam asmeniui, kuris nesumokėjo, jokio dokumento, kad metalo laužas būtų išvežtas į metalo supirktuvę, atsakovas nepateikė, pinigai už metalo laužą į bendrovės kasą neįnešti, įkaito turėtojui apie džiovyklų demontavimą – nepranešta, o presas ir dulkių nutraukėjas dingo, todėl žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, todėl tai turėtų būti laikoma ieškovės patirta 3795 Eur žala, kurią turėtų atlyginti atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis (13-14 b. l.), VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (15-20 b. l.), 2017 m. sausio 3 d. UAB „Kelena“ balansas (22 b. l.), 2009 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutartis (23-31 b. l.), 2014 m. gruodžio 8 d. susitarimas Nr. 4 dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutarties Nr. MA-2009-1293-00 pakeitimo (32- 45 b. l.), sutartinio įkeitimo lakštas ir 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimas dėl sutartinio įkeitimo pakeitimo ir papildymo Nr. 1 (46-47, 48-53 b. l.), 2009-10-28 AB „Šiaulių bankas įrengimų apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. 09-12 ir 2014-10-22 AB „Šiaulių bankas įrengimų apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. P14-370 (54-55 b. l.), 2017-03-01 BUAB „Kelena“ turto perdavimo-priėmimo aktas (56-57 b. l.), R. V. paaiškinimas (58 b. l.), 2017 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 (59-63 b. l.) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Atsakovui nevykdant savo kaip paskutinio vadovo pareigų, administratorius neturi galimybės realizuoti įmonės turtą, kad ir bent iš dalies galėtų patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus.

Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.)

Valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą (CK 2.82 str. 3 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 1-2 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas); kad imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; taip pat kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; taip pat kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

Teismų praktikoje bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui laikomas darančiu žalą bankrutuojančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju pagal 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimo dėl sutartinio įkeitimo pakeitimo ir papildymo Nr. 1. 4. 1. punktą įkaito davėjas (ieškovė) įsipareigojo tinkamai saugoti ir prižiūrėti įkeičiamus daiktus, užtikrinti, kad jų vertė nesumažėtų, išskyrus natūralų turto nusidėvėjimą ir įsipareigojo nedelsiant informuoti kreditorių apie visas aplinkybes pabloginusias įkeičiamo daikto būklę. Pagal 2017-03-01 BUAB „Kelena“ turto perdavimo-priėmimo aktą matyti, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui dalies bankrutuojančios įmonės turto (džiovyklų (abiejų rinkos vertė - 3476,00 Eur), nes jos buvo nugriautos ir medžio preso ir dulkių nutraukėjo MA-218B, (vertė - 319,00 Eur), kurie buvo įkeisti bankui. Nesant kitų duomenų laikytina, kad tokios vertės turto atsakovas neperdavė, todėl ieškovei padaryta tokios apimties žala, nes kreditorių reikalavimai viršija šią sumą. Įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p.). Atsakovas šios imperatyvios pareigos neįvykdė, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tarp šių jo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3795 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, valstybei iš atsakovo priteistina 114,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Kelena“, juridinio asmens kodas 145129456, 3795 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114,00 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.