Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam T. N., atstovaujančiam ir mažametę nukentėjusiąją G. N., kaltinamajai I. K. V., jos gynėjui advokatui D. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. V. 2016-03-08, apie 08.23 val., vairuodama automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone važiuodama Karkiškių k., Sėjomainos g. link Parko g. sankryžoje su Tiesiąja g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 155 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jai iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. N., kuris važiavo automobilyje su dukra G. N. gimusia 2007-01-26, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio ,,Opel Vectra“ keleivė G. N., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. K. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį vairuoja 40 metų, eismo įvykio dieną lijo lietus, buvo apsiniaukę, kelio danga šlapia. Sustojo sankryžoje praleisti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, apsidarė į abi puses, pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl kirto sankryžą. Netrukus pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę, nuo smūgio jos vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Trumpam buvo praradusi sąmonę. Pripažįsta, jog pažeidė Kelių eismo taisykles tuo, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jai iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

Nukentėjusysis T. N., atstovaujantis ir mažametę nukentėjusiąją G. N., parodė, kad 2016-03-08 ryte, automobiliu ,,Opel Vectra“ vežė savo dukrą G. N. į mokyklą. Matė, kaip prie sankryžos sustojo kaltinamosios vairuojamas automobilis. Buvo įsitikinęs, kad automobilis sustojo praleisti jį, važiavusį pagrindiniu keliu, tačiau kaltinamosios vairuojamas automobilis staiga įvažiavo į sankryžą. Jis stabdė, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir trenkėsi į kaltinamosios automobilio dešinę pusę. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu su juo važiavusi dukra G. N., kuriai nuo saugos diržo buvo sumušta krūtinė ir pilvas.

Iš 2016-04-18 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G991/2016(02) nustatyta, kad G. N. konstatuota odos nubrozdinimai pilvo srityje bei minkštųjų audinių sumušimai krūtinėje ir pilve, jie būdingi autotraumai automobilio salone. Toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 42).

Iš 2016-03-08 specialisto išvados Nr. T-A1978/2016(01) nustatyta, kad T. N. kraujyje, paimto 2016-03-08, 09.15 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 37).

Iš 2016-03-08 specialisto išvados Nr. T-A1977/2016(01) nustatyta, kad I. K. V. kraujyje, paimto 2016-03-08, 09.30 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. K. V. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta G. N. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad I. K. V. lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jai iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui ,,Opel Vectra“, vairuojamam T. N., dėl ko automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio ,,Opel Vectra“ keleivė G. N., kuriai buvo nubrozdinta oda pilvo srityje bei padaryti minkštųjų audinių sumušimai krūtinėje ir pilve, ką patvirtino teismo medicinos ekspertas. Toks sužalojimas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p., laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant priežastiniam ryšiui tarp I. K. V. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 155 punktų reikalavimus ir kilusių padarinių – nesunkaus G. N. sveikatos sutrikdymo, I. K. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d.

I. K. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. K. V. paaiškino, kad nukentėjusiųjų T. N. ir G. N. atsiprašė. Nukentėjusysis T. N., atstovaujantis ir savo mažametei dukrai G. N., teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamoji jų atsiprašė, su kaltinamąją sutinka taikytis ir pretenzijų jai neturi bei prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

I. K. V. teisiama pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju T. N. susitaikė ir pastarasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, kaltinamoji dirba, augina du nepilnamečius vaikus, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojusi mažametę nukentėjusiąją G. N.. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog I. K. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti I. K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiaisiais. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-05-25 pažymą Nr. NTP-7-5941 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 57, 90 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš I. K. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. V., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju ir mažametės nukentėjusiosios G. N. atstovu pagal įstatymą T. N., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. K. V. neskirti.

Išaiškinti I. K. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. K. V.nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.