Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
1-1761-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14240-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14240-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro P. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskutinį kartą 2018 m. vasario 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2018 m. kovo 27 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Antakalnio-Klinikų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,33 promilių etilo alkoholio).

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, M. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, 2018 m. kovo 27 d., apie 12.37val., Antakalnio-Klinikų g. sankryžoje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis 2018 m. kovo 27, ryte, apie 9 val., buvo namuose pas savo sugyventinę V. Š. T. g. (duomenys neskelbtini), kur vienas išgėrė 250 ml degtinės 40 laipsnių stiprumo. Paskui prisiminė, kad reikia važiuoti pas antstolius į Vilnių, sugyventinės namuose nebuvo (buvo darbe), todėl jis pasiėmė jos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio raktai buvo namie. Vairavo minėtą automobilį ir nuvažiavo į Vilnių, Antakalnio gatvę, kur sankryžoje su Klinikų gatve nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į sustojusį automobilį. Sustabdęs automobilį, norėjo išlipti iš automobilio apžiūrėti, kiek žalos padarė kitam automobiliui, darė automobilio dureles, tačiau buvo neatidus ir durelėmis kliudė tuo metu pravažiuojančio troleibuso duris, išdaužė jų stiklą. Buvo iškviesta policija, kuriai atvykus, buvo patikrintas alkotesteriu ir jo organizme buvo nustatyta 3,81 promilės alkoholio. Po to buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Automobilį vairavo būdamas neblaivus, nors 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, taip pat paskirta bauda, kurią moka dalimis per dvejų metų laikotarpį. 2017-03-27 važiavo pas antstolius būdamas neblaivus, nes jam atrodė labai svarbu pasirašyti su jais sutartį, kurios pagrindu iš jo algos bus išskaitomas teismo paskirtas automobilio vertės konfiskavimas. Jis negali paaiškinti, kodėl leido važiuoti sau būdamas girtas, jam atrodė, kad jis tik lengvai apsvaigęs, tikriausiai dėl girtumo buvo praradęs savikontrolę. Jis psichinėmis ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 52, 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad 2015 metais ji nusipirko automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė vairavimo egzaminus VĮ Regitra, tačiau tuo metu nepavyko išlaikyti egzaminų. Netrukus po to pradėjo gyventi kartu su M. Š., automobilį leisdavo jam vairuoti, tačiau tų pačių metų pabaigoje jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, ir nuo to laiko ji visada palieka automobilio raktus ir dokumentus namie, kad kai dirba mieste iki 22.30 valandos, kaimynas R. galėtų užeiti jų paimti ir jos automobiliu parvežti ją iš miesto. Iš Antakalnio mikrorajono į Nemenčinę paskutinis autobusas važiuoja 22 valandą, todėl neturi kitos galimybės grįžti namo. Taksi važinėti negali sau leisti, nes uždirba tik 380 Eur per mėnesį. Šiuo metu vėl ruošiasi laikyti vairavimo egzaminą. 2018-03-27, ryte 7 val., ji išvažiavo į darbą, o M. Š. liko namuose, nes buvo persišaldęs. Kaip vėliau sužinojo, namuose jis prisigėrė ir pasiėmė bei vairavo jai priklausantį automobilį. Automobilis jai labai reikalingas, šiuo metu susitarė su kaimynu Robertu, kad nuo šiol jos automobilio raktai bus pas jį namuose (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad 2018-03-27, apie 12.31 val., vairavo tarnybinį automobilį "Toyota Aygo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Antakalnio gatve nuo Šilo gatvės link Žolyno gatvės, pirma eismo juosta. Pravažiavus sankryžą su Klinikų gatve, priekyje pamatė dėl tvarkomo šaligatvio važiuojamojoje dalyje pastatytą kelio ženklą, todėl sustojo ir laukė, kol galės persirikiuoti į antrąją eismo juostą, tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio, pamatė, jog į jo automobilį atsitrenkęs automobilis VW "Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš jo vairuotojo vietos lipa vairuotojas. Automobilio VW "Passat" vairuotojas nepasižiūrėjęs atlapojo priekines kaires dureles, kurios išdaužė tuo metu antrąja eismo juosta važiuojančio troleibuso vidurinių durų stiklą. Troleibusas po to irgi sustojo. Automobiliu VW "Passat" taip pat važiavo keleivis, kuris po įvykio priėjo prie jo atsiprašinėti, o vairuotojas kažkur nuėjo. Netrukus jis su troleibuso vairuotoju nusivijo automobilio VW "Passat" vairuotoją, kurį rado stovintį ties sankryža su Klinikų gatve. Neatrodė, kad šis mėgino pabėgti iš įvykio vietos, tačiau dėl visa ko nusivedė automobilio vairuotoją ir įsodino į troleibusą iki policijos atvykimo. Nori pažymėti, kad kai vairuotojas po įvykio išlipo iš automobilio, iš jo akių matė, kad jis neblaivus, tačiau eidamas vairuotojas nesvyravo, kitų girtumo požymių nematė. Atvykus policijos pareigūnams, perdavė automobilio VW "Passat" vairuotoją jiems, jis pats sulaukė, kol pareigūnai įformins eismo įvykio dokumentus, matė, kaip vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,81 promilių girtumas (b. l. 33)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad 2018 m. kovo 27 d. patruliuojant ekipaže kartu su vyr. patrule K. C., apie 12.37 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Klinikų g. 2, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė trys automobiliai, VW automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, rado eismo įvykį. Eismo įvykio vietoje automobilio "Toyota Aygo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. Ž., paaiškino, kad važiuojant Antakalnio g. link Saulėtekio pusės, sustojus pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir pastebėjo, kad iš galo atsitrenkė važiavęs VW "Passat", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) o po to iš automobilio VW "Passat" išlipantis vairuotojas atidarydamas dureles, trenkė į 2-ąją eismo juosta pravažiuojančio troleibuso vidurines dureles ir išdaužė stiklą. Troleibusą "Amber" Vilnis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs M. Š. paaiškino, kad pravažiuojant pro 1-oje eismo juostoje stovintį VW "Passat" išgirdo, kaip išdužo troleibuso durų stiklas ir sustojo. Priėjus prie VW "Passat" vairuotojo, vyras prisistatė M. Š., gim. 1968 m., vardu. Vyras vairuotojo pažymėjimo nepateikė, paaiškino, kad atimtas už girtumą, pateikė tik registracijos liudijimą. Bendraujant su M. Š., pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą ir paklausė, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras atsakė: „Taip, vartojau iš ryto“. Patikrinus eismo įvykio vietoje vairuotojo blaivumą alkotesteriu, nustatytas sunkus girtumo laipsnis 3,81 promilių. Apie tai, kad eismo įvykio dalyviui, VW "Passat" vairavusiam vyrui, nustatytas girtumas ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, informavo Vilniaus aps. VPK OVS budėtoją. Vėliau vairuotoją pristatė į PLC, kur jam paimtas kraujas. (b. l. 36-37)

2018-03-28 specialisto išvadoje Nr. T-A 2987/2018 (01) nurodoma, kad M. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1996 m., savininkas nuo 2015 m. kovo 12 d. yra V. Š. (b. l. 71).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1996 m. gamybos automobilio VW P. V. CL vidutinė rinkos kaina su pridėtinės vertės mokesčių (toliau – PVM) 2018 m. kovo mėnesį buvo 870 Eur (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog M. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. jis 2018 m. kovo 27 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Antakalnio-Klinikų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,33 promilių etilo alkoholio). M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Be to, M. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. M. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, 2018 m. kovo 27 d., apie 12.37val., Antakalnio-Klinikų g. sankryžoje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti areštą atlikti per išeigines dienas (b. l. 85-86).

Skirdamas bausmę M. Š., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį: kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio; kaltinamojo asmenybę: dirbantis, 2 kartus teistas (b. l. 61-62), taip pat ir už analogišką nusikaltimą, administracine tvarka baustas (b. l. 63-67), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, duomenų apie buvimą narkologinėje įskaitoje ar gydymąsi psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą, BK 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei tokios bausmės vidurkis, tačiau kiek mažesnis nei siūlo prokuroras.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis M. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 27 d. 19.04 val. iki 2018 m. kovo 28 d. 13.05 val. (b. l. 39-43), t. y. vieną dieną, todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

M. Š. prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Šiuo atveju M. Š. galutinė subendrinta bausmė skirtina didesnė nei 45 parų areštas, todėl nustatyti šią bausmę atlikti poilsio dienomis nėra galimybės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad M. Š. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Bylos duomenimis M. Š. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teismų praktika, neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis M. Š. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija M. Š. kraujyje žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Todėl kaltinamajam M. Š. nustatytinas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis M. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė kitam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 870 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo M. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 870 Eur.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 66 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 44 parų areštą.

M. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 54 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 27 d. 19.04 val. iki 2018 m. kovo 28 d. 13.05 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 53 (penkiasdešimt trys) paros arešto.

Paskirti M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui.

Paskirti M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš M. Š. konfiskuotino turto (automobilio VW P. V. CL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka