Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-370-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
1-370-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00717-20011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
P. J.
Nukentėjusysis
L. M.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Vytautas Griežė, Arūnas Marcinkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-370-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00717-20011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei, Anai Bogdanovič,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam P. J.,jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,nukentėjusiajam L. M.,jo atstovui advokatui Arūnui Marcinkevičiui,civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui Algiui Vidzėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ filiale „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, teistas 2010-07-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jo vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, atidedant 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2011 m. birželio 4 d. 17:59 val. vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas juo Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, kryptimi nuo Gerosios Vilties g. link S. Konarskio g., ties namu Nr. 25 buvo neatsargus, apsisukimo manevrą pradėjo ne iš kairės kraštinės padėties, prieš tai tinkamai neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir, kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, dėl ko sudarė kliūtį ir sukėlė pavojų paskui jį ta pačia kryptimi arčiau ašinės linijos važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. M., bei su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 112 punktų reikalavimus, kas sukėlė L. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais P. J. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. J. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2011 m. birželio 4 d. jis kartu su žmona E. J., dukra L. J. ir K. S. buvo Vilniuje, važiavo automobiliu Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Vingio parką. Atvažiavo Laisvės prospektu. Kadangi kelių ženklinimas buvo nusitrynęs, o toje vietoje praktiškai yra sankryža sankryžoje, jis pagalvojo, kad pasukti į kairę negalės, todėl pasuko į Gerosios Vilties gatvę. Pavažiavęs apsisuko, galvojo važiuos tiesiai link Vingio parko, tačiau pamatė, kad yra galima sukti tik į kairę arba dešinę. Jis pasuko į dešinę. Ten gyvena jo buvęs kolega, tad žinojo, kad yra įvažiavimas į kiemą ir nėra draudžiančių apsisukti ženklų, todėl galvojo apsisukti. Iš pirmos juostos persirikiavo į antrą, iš galo važiuojančių automobilių nematė. Prieš darydamas manevrą jis pamatė, kad jam iš galo atvažiuoja motociklas. Jis buvo gal už 100 metrų, sankryžoje. Jis nesitikėjo, kad galėtų sukelti jam kažkokių nesklandumų. Jis šiek tiek suktelėjo nuo ašinės linijos ir darė apsisukimo manevrą. Tuo metu iš karto buvo padangų cypimas ir smūgis. Apsisukimo manevrą jis pradėjo iš antros juostos, į pirmą juostą jis nebuvo įvažiavęs. Tuo metu buvo gal 1 metro, daugiausia 1,5 metro atstumu nuo ašinės linijos. Prieš tai jis važiavo arčiau ašinės linijos, tik apsisukimo manevrui atsitraukė ir sukosi. Jis apžiūrėjo visus veidrodėlius, kad niekam nekliudytų. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, jeigu jis nespėtų apsisukti, kad galėtų pavažiuoti atbulom ir toliau nuvažiuoti. Jis nesuprato, kodėl taip įvyko. Atstumas tarp jo ir motociklo buvo didelis, tad jis (motociklininkas) turėjo galimybę sustoti, jeigu nebuvo viršytas greitis ar panašiai. Motociklo greičio jis negali įvardyti. Negali pasakyti, ar iš paskos apart motociklo dar važiavo kitų automobilių, gal pirma juosta važiavo, bet jis nekreipė dėmesio. Smūgis buvo į kairės pusės priekinį sparną ir vairuotojo dureles, arčiau jo kojų. Motociklininkas perskrido per priekinį kapotą ir nukrito gal už 15 metrų nuo susidūrimo vietos. Betarpiškai prieš susidūrimą motociklo nematė, negali pasakyti, kuria dalimi jis trenkėsi. Prieš darydamas posūkį jis rodė posūkio signalą. Tai darė maždaug 50 metrų iki posūkio. Motociklininkas galėjo to ir nematyti, nes buvo vakaras, leidosi saulė, ji švietė į jo automobilio galą. Tuo metu jis motociklininką matė veidrodėlyje, jis buvo antroje eismo juostoje, gal už 100 m. Po to jis (P. J.) dar kažkiek pavažiavo, gal 10-20 m, tiksliai negali pasakyti. Prieš darydamas posūkio manevrą jis (P. J.) sustojęs nebuvo, važiavo 5-10 km/h greičiu. Posūkį darė ties punktyrine linija. Gatvėje, kuria jis važiavo, jo supratimu yra dvi eismo juostos jo važiavimo kryptimi. Eismo įvykio schemoje jis pasirašė, tačiau ji vėliau buvo tikslinama. Po įvykio dėl emocinės būsenos jis negalėjo aiškiai mąstyti. Schemoje (t. 1, b. l. 10) nėra aišku, ar tiksliai pavaizduota ištisinės linijos pabaiga, kur prasideda ir baigiasi punktyrinė linija, nes tai nebuvo matuojama namo, įvažiavimo atžvilgiu. Dėl automobilio padėties, susidūrimo vietos jis pastabų neturi. Patikslinta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 25) yra teisinga, su ja sutinka. Po smūgio jis paleido vairą iš rankų ir automobilis judėjo važiavimo kryptimi gal metrą. Jam sustojus jis nebuvo judinamas iki atvyko policija. Negali pasakyti, ar jo automobilis pajudėjo į šoną nuo smūgio, padangų cypimo negirdėjo, aiškaus pasistūmimo nejuto. Susidūrimas įvyko trečioje, priešpriešinėje eismo juostoje. Jo automobilis buvo pasisukęs gal 90 laipsnių kampu. Neatsitraukęs kiek į dešinę jis vienu ypu fiziškai nebūtų galėjęs apsisukti. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad į dešinę buvo pasitraukęs ne daugiau 0,5 m nuo tos padėties, kuria važiavo, o nuo ašinės linijos buvo iki 1,5 m. Jam užteko 8 metrų ilgio tarpo padaryti posūkį į kairę. Pasitraukęs į dešinę jis pavažiavo gal 5-6 metrus, tiksliai negali pasakyti, ir darė posūkį.

Nukentėjusysis L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011-06-04, vakare, apie 18 val., jis važiavo Savanorių pr. antrąja eismo juosta. Privažiavęs sankryžą su Gerosios Vilties gatve sustojo antroje juostoje, ties raudonu šviesoforo signalu. Stovėjo pirmas, už nugaros ir iš dešinės buvo automobilių. Pamatė iš dešinės pusės, iš Gerosios Vilties gatvės važiuojantį oranžinės spalvos „Nissan“. Jis iš Gerosios Vilties gatvės įsuko į Geležinio Vilko gatvę, priešais jį, į antrą juostą. Jam (L. M.) užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis pradėjo judėti ir važiavo kažkur 50 km/h greičiu, vijosi tą oranžinį automobilį. Šis buvo antroje juostoje. Kai liko apie 25 m, tas automobilis traukėsi truputį į dešinę, iš antros juostos į pirmą. Būna dažnai, kad motociklu važiuojant automobilis pasitraukia. Kadangi automobilis traukėsi į pirmą eismo juostą, jis nelėtindamas, važiuodamas tolygiu 50 km/h greičiu, nes važiavo už jį greičiau, važiavo tiesiai maždaug juostos viduriu. Tada automobilis jam užkirto kelią. Kai pamatė automobilį šonu priešais save, pradėjo stabdyti, paguldė motociklą, slydo šonu, tada motociklas kažkiek pasikėlė ir prieš pat tą automobilį atsitrenkė dešiniu šonu, dugnu į priekinį ratą, kairį šoną. Jis perskrido per automobilį ir nukrito. Paprašė žmonių iškviesti greitąją pagalbą. Ji atvažiavo už poros minučių. Vienu momentu buvo atsisukęs, automobilis stovėjo užtvėręs abi juostos ties šaligatviu. Automobilio posūkio signalo nei į dešinę, nei į kairę jis nematė, jis nebuvo rodomas. Automobilis tiesiog suko į dešinę, rikiavosi. Bent pusė automobilio tikrai užėmė pirmą juostą, dešiniais ratais buvo įvažiavęs į provėžas. Stabdyti jis pradėjo savo juostoje, ties antros juostos viduriu, kai pamatė automobilį. Iki jo buvo apie 15-20 m. Automobilis tuo metu buvo jo juostoje, pasisukęs į jį šonu. Matomumas buvo geras, trikdžių, saulės šviesos nebuvo. ten stovi medžiai, tad saulė nelabai šviečia. Ji jo neakino. Jis buvo su šalmu, jo stiklas nėra tamsintas. Abejoja, ar automobilis po smūgio pajudėjo motociklo važiavimo kryptimi, nes jo motociklas „Yamaha YZF-R6“ sveria apie 185 kg, greitis buvo stabdant jau, tad nebuvo tokio smūgio. Susidūrimas įvyko ties dviguba ištisine linija. Nuo smūgio jo motociklas galėjo atsidurti priešpriešinėje juostoje. Sprendimo patraukti jį administracinėn atsakomybėn jis neskundė, nes manė teisme išsiaiškins tai, kad yra nekaltas ir bauda bus panaikinta. Motociklas yra jo asmeninis, registruotas jo vardu. Privalomuoju draudimu buvo draustas „Lietuvos draudime“. Draudimo bendrovei jis asmeniškai nepranešė, nes gulėjo reanimacijoje. Gal būt pranešė tėvas. Sudarant eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 25) jis nedalyvavo, sutinka su joje užfiksuotais duomenimis. Prieš stabdant jis važiavo antru bėgiu, po to tik stabdė. Važiavimo 50 km/h greitį prieš stabdymą žino, nes žiūrėjo į spidometrą.

Liudytoja E. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011-06-04, apie 18 val., važiavo automobiliu Nissan Primera. Sėdėjo gale kartu su vaiku, automobilį vairavo jos vyras P. J., priekyje keleivio vietoje sėdėjo K. S.. Sankryžoje jie pasuko į dešinę, į Geležinio Vilko gatvę. Tuo metu ji žiūrėjo vaiką ir nematė, kas buvo sankryžoje. Į kelią atsisuko jiems jau pasukus. Jų važiavimo greičio negali pasakyti, bet jie važiavo lėtai. Ties posūkiu, kur jos vyras žadėjo apsisukti, tai yra prie įvažiavimo į kiemą ant punktyrinės linijos, vyras prilėtino ir suko, darė posūkio manevrą. Posūkio signalas buvo rodomas, nes ji girdėjo specifinį garsą – tiksėjimą. Koks posūkio signalas buvo rodomas negali pasakyti. Darant posūkį ji vėl buvo palinkusi prie vaiko. Jos dėmesį patraukė stabdymo garsas, ji pakėlė akis ir matė susidūrimą. Motociklininkas po smūgio perskrido per kapotą. Motociklininkas kontaktavo į automobilio priekinį ratą, ties veidrodėliu. Negali pasakyti, ar po susidūrimo automobilis dar judėjo, nes nepamena. Po įvykio ji su vaiku nuėjo į Vingio parką nesulaukusi policijos, nes nenorėjo gąsdinti vaiko. Prieš apsisukimą ir apsisukant mašina visą laiką buvo antroje juostoje. Važiavo tiesiai, jokio manevro nedarė, bent jau ji nepajuto.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. birželio pradžioje jis važiavo kartu su P. J.. Sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jis išsuko iš Gerosios Vilties gatvės į dešinę, į Geležinio Vilko gatvę. Nuvažiavo gal 100-200 metrų ir nusprendė apsisukti, nes jiems reikėjo patekti į Vingio parką. Iš priekio mašinų nebuvo. Besisukant į juos rėžėsi motociklas. Jie važiavo antra juosta ir prieš sukantis kažkiek buvo pasisukta į dešinę. Į pirmą juostą įvažiavę nebuvo, ant ribos. Motociklo važiuojant jis nematė, galimai jį matė stovint sankryžoje. Susidūrimas įvyko kai automobilis maždaug iki pusės ar ketvirčiu jau buvo kirtęs priešingą eismo juostą, tačiau berods jų kelio pusėje. Po to automobilis sustojo kitoje kelio pusėje, atsirėmęs. Susidūrimas buvo gan stiprus, mano, kad nuo smūgio automobilį mestelėjo į dešinę motociklo važiavimo kryptimi, tačiau negali pasakyti kiek. Dabar tikslai negali pasakyti, ar automobilis rodė posūkio signalą, lyg ir pamena jo garsą. Įvykio vietoje yra 4 eismo juostos. Negali pasakyti, ar jų važiavimo pusėje jos sužymėtos. Po susidūrimo motociklininkas perskrido kapotą ir nukrito gal už 10-15 metrų. Jis iškvietė pagalbą.

Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nei prieš metus, šeštadienį, jis važiavo Savanorių prospektu link Šeškinės. Neprivažiavęs Lazdynų viaduko pastebėjo už jo važiuojantį pavojingai manevruojantį motociklą. Jis keitė važiavimo kryptį tai į kairę, tai į dešinę, tai tarp mašinų. Kažkur prie viaduko motociklas jį aplenkė ir toliau darė tokius manevrus. Prie sankryžos užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Liudytojas tuo momentu buvo antroje juostoje, motociklininkas stovėjo tarp pirmos ir antros mašinų, šalia. Tarp mašinų kaip jis važiavo, taip ir važiavo. Liudytojo greitis iki sankryžos buvo apie 60 km/h, gal šiek tiek daugiau. Motociklininkas jį aplenkė viršydamas greitį. Užsidegus žaliai motociklininkas nuvažiavo į priekį. Buvo po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija. Kažkur ties Geležinio Vilko g 25 ar 27 namu antroje juostoje mašinos pradėjo stabdyti, jis - taip pat. Pirma juosta automobiliai judėjo toliau. Jis persirikiavo į ją ir kai privažiavo vietą, kur yra punktyrinė linija sukti į kairę, pamatė, kad tas motociklininkas jau yra priešpriešinėje eismo juostoje, automobilis taip pat. Guli sudaužytas motociklas. Jis sustojo, priėjo. Automobilio vairuotojas, keleiviai buvo šoke.

Liudytoja N. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, buvo įvykio vietoje atliekant papildomą apžiūrą, jos duomenys fiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Ten yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Dėl jų ženklinimo nepamena, bet automobiliai važiuoja keturiomis menamomis juostomis.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kolega sudarinėjo eismo įvykio vietos schemą. Kiek pamena, ten yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Jam atvykus automobilis stovėjo beveik stačiu kampu į kelkraštį, priekiu į Vingio parką. Buvo apgadintas jo kairys šonas, priekinis sparnas, priekinis atramstis arčiau priekinės kairės pusės. Apgadinimai užfiksuoti nuotraukose.

2011 m. birželio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, prie jo pridėtuose eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuota, kad automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Geležinio Vilko gatvėje, važiuojant nuo S. Konarskio g. link G.Vilties g., pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link G.Vilko dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o galine link kairiojo, žiūrint nuo S. Konarskio g. pusės ir nuo jo nutolęs 10,7 m atstumu. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki G.Vilko g. namo Nr. 25 artimojo krašto - 8,6 m, o nuo dešinės pusės galinio - 8,5 m atstumas, žiūrint nuo G.Vilties g. pusės. Motociklas „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli ant kairiojo šono, prie „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durų. Nuo galinio motociklo rato iki G.Vilko g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto 1,1 m ir nuo priekinio 1,3 m atstumas, žiūrint kryptimi nuo S.Konarskio g. pusės. Protokolo grafoje „Stabdymo žymės“ užfiksuota, kad vienguba motociklo ratų stabdymo žymė G.Vilko g., ilgis 15,00 m prasideda 0,6 m atstumu nuo dvigubos ištisinės ženklinimo linijos, tiesiai tęsiasi 10,00 m, lūžta ir 5,0 m tęsiasi iki dvigubos ištisinės ženklinimo linijos į kairę. Protokolo grafoje „Transporto priemonių judėjimo krypties žymės“ užfiksuota, kad G.Vilko g. važiuojant kryptimi nuo S. Konarskio g. antroje eismo juostoje yra įbrėžimas asfalte, 5,1 m ilgio. Įbrėžimo pradžia – 5,8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o pabaiga - 5,0 m atstumu. Ties įbrėžimo pabaiga įmušimas asfalte, nurodantis susidūrimo vietą. Protokolo grafoje „Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą“ užfiksuota – ištekėję skysčiai, prie automobilio „Nissan Primera“ galinės dalies, 2,9 m ilgio ir 1,4 m pločio, ir stiklų duženų ir motociklo plastmasinių nuolaužos, išsidėsčiusios prie automobilio „Nissan Primera“ dešinės pusės galinės dalies, 2,9 m ilgio ir 1,7 m pločio. Protokolo grafoje „Oro sąlygos apžiūros metu“ užfiksuota – saulėta. Apžiūra atlikta 2011-06-04 18.10 – 18.35 val. (t. 1, b. l. 8-13).

2011-06-07 eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokole, prie jo pridėtuose eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuota, kad užfiksuota, kad Vilniuje, G. Vilko g. Prie namo Nr. 25 eismo juostoje kryptimi nuo G. Vilko g. Link Konarskio g. Matosi vienguba stabdymo žymė 16,2 m ilgio, 11,2 m tiesi ir 5,0 m linkstanti link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, link dvigubos ištisinės ženklinimo linijos. Stabdymo žymės pradžia 8,4 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, pabaiga – 7,4 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Nuo stabdymo žymės pabaigos 9,8 m atstumu link Konarskio g. G. Vilko g. Antroje eismo juostoje kryptimi nuo Konarskio g. Link G. Vilko g. Matosi įbrėžimo žymė 5 m ilgio, pradžia nutolusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto 5,8 m, pabaiga – 5,0 m (plane taškas Nr. 3). 1,4 metro nuo kelio dangos įbrėžimo žymės asfalte matosi gilus pažeidimas, susidaręs transporto priemonių Nissan Primera ir motociklo Yamaha susidūrimo metu, nutolęs 4,5 metro nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (plane pažymėtas tašku Nr. 1) (t. 1, b. l. 14-25).

2011-06-04 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Sulankstyta: kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės. Nubrozdinta: variklio dangtis, kairės pusės priekinis ratas. Sudaužytas kairės pusės veidrodėlis, priekinis stiklas (t. 1, b. l. 26-27).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2011-06-04 buvo apdrausta, draudikas – AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialas (t. 1, b. l. 29).

2011-06-04 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti motociklo Yamaha YZF R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sulankstytas motociklo rėmas, šakės, apdailos detalės sulaužytos, priekinis žibintas, posūkiai sudužę, lūžusi bėgių kojelė, motociklas virtęs, nubrauktas aliuminio apdailos dangtelis (t. 1, b. l. 31-32).

2011-06-06 motociklo Yamaha YZF R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole fiksuoti šie motociklo apgadinimai: sulankstytas ir apibraižytas motociklo rėmas, sulaužyta apdaila, sulaužytas priekinis žibintas, posūkių žibintas, sulaužyta bėgių perjungimo kojelė, sulenktas, apibraižytas bakas, išbėgę skysčiai, sulaužytos priekinės šakės, sulaužyti ir apibraižyti abu priekiniai veidrodėliai, apibraižytas išmetimo vamzdis (t. 1, b. l. 33-56).

Specialisto išvadoje Nr. G3263/11(01) nurodyta, kad L. M. 2011-06-04 buvo padarytas dvigubas skeveldrinis dešiniojo šlaunikalnio: kaklo ir kūno vidurinio trečdalio lūžimas, komplikavęsis riebaline mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų embolija. Taip pat nurodyta, kad L. M. buvo padarytas sunkaus masto sveikatos sutrukdymas, nes dėl dvigubo skeveldrinio šlaunikaulio lūžimo išsivystė gyvybei pavojinga komplikacija – riebalinė mažojo ir didžiojo kraujo apytakos ratų embolija, kas atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktą. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad L. M. buvo operuotas 2011-06-04, atlikta šlaunikaulio osterosintezės operacija, operuota rentgeno kontrolėje, sintezuota 12x440 mm intrameduline užrakinama vinimi (užrakinta 2 sraigtais proksimaliai ir 2 distaliai). Gydytas stacionare nuo 2011-06-04 iki 2011-06-20, tame tarpe nuo 2011-06-04 iki 2011-06-06 bei nuo 2011-06-07 iki 2011-06-14 gydytas reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuje (t. 1, b. l. 65-67).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1702 (11) nurodyta, kad automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lemputės kolbos pažeidimo momentu, kairės pusės posūkio šviesos degė (t. 1, b. l. 80-83).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1793 (11), kurią pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas V. M., nurodyta, kad:

1) Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Motociklo „Yamaha YZF-R6" vairuotojas L. M. važiavo apie 78 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 60 km/h greitį. Priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Nissan Primera" vairuotojas pradėjo apsisukimo manevrą. Manevras buvo pradėtas automobilio kairės pusės ratams būnant nearčiau kaip 3,0 m atstumu nuo kelio menamos ašinės linijos. L. M. intensyviai stabdė savo vairuojamą motociklą ir manevravo į kairę, griuvo ant motociklo kairio šono, slydo juo, tačiau dėl viršyto greičio motociklo priekine dalimi atsitrenkė į apsisukimą vykdžiusio automobilio kairį šoną ties priekinių durelių ir priekinio sparno sandūra. Prieš pat susidūrimą automobilis kelio ašinės linijos atžvilgiu į kairę buvo pasisukęs apie 79÷84° kampu Motociklas prieš pat susidūrimą judėjo įstrižai važiuojamosios dalies iš dešinės į kairę apie 9° kampu. Nuo smūgio L. M. buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio, praslydo juo ir nukrito nuo automobilio į dešinę ant važiuojamosios dalies. Po to motociklas atsitrenkė į automobilio dureles ir abi transporto priemonės judėjo automobilio važiavimo kryptimi, pakol sustojo.

2) Prieš eismo įvykį motociklas „Yamaha YZF-R6“, vairuojamas L. M., važiavo apie 78 km/h greičiu.

3) Automobilis „Nissan Primera" ir motociklas „Yamaha YZF-R6" kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Prieš pat susidūrimą motociklas buvo apie 5 m. atstumu nuo važiuojamosios dalie kairiojo krašto.

4) Automobilio „Nissan Primera" vairuotojas P. J. apsisukimo manevrą galėjo pradėti ne nuo kairės kraštinės padėties, tačiau prieš manevro pradžią jis turėjo įsitikinti, kad tai nekliudys kitiems eismo dalyviams - šiuo atveju motociklo „Yamaha YZF-R6" vairuotojui L. M.. Prieš eismo įvykį motociklo „Yamaha YZF-R6" vairuotojas L. M. privalėjo važiuoti ne didesniu kaip 60 km/h greičiu ir stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, artėdamas prie priekyje važiavusio ir apsisukinėjusio automobilio „Nissan Primera".

5) Techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „Nissan Primera" vairuotojo P. J., kuris apsisukimo manevrą pradedamas ne iš kraštinės kairės padėties prieš tai tinkamai neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, dėl ko sudarė kliūtį iš paskos arčiau ašinės linijos važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R6", vairuojamam L. M., bei paties L. M., kuris važiuodamas apie 78 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 60 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu ir apsisukinėjusiu automobiliu „Nissan Primera" (t. 1, b. l. 88-94).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas V. M. nurodė, kad esminė aplinkybė nagrinėjamame įvykyje yra tai, jog automobilio Nissan vairuotojas apsisukimo manevrą pradėjo nutolęs nuo kelio ašinės linijos ir taip sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam motociklo vairuotojui. Aplinkybės, ar jis kirto dvigubą ištisinę liniją, ar važiavo per punktyrinę liniją, techniniu požiūriu nėra susiję su eismo įvykio kilimu. Išvadą, kad motociklas prieš eismo įvykį važiavo 78 km/h greičiu, jis padarė atlikęs skaičiavimus, kurie pateikti specialisto išvados 4 lape. Įvykio vietoje buvo užfiksuoti motociklo stabdymo pėdsakai, įbrėžimas asfalte. Pagal šiuos duomenis jis galėjo pakankamai tiksliai nustatyti, kokiu režimu motociklas judėjo šių pėdsakų formavimosi metu. Pagal šiuos duomenis buvo atliktas tyrimas ir duota išvada. Jis vadovavosi standartine procedūra - Transporto priemonės greičių skaičiavimais pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus. Ši metodika yra parengta ratinei transporto priemonei (dviratei, keturratei, šešiaratei ir kt.). Procedūra vertina pagal pėdsakus, nėra skirtumo, ar tie pėdsakai buvo palikti ratų ar transporto priemonei nugriuvus, tiesiog imamas kitas lėtėjimo dydis. Stabdymo metu viena į kitą besitrinančių medžiagų, šiuo atveju asfalto ir gumos, arba asfalto ir metalo, sukibimo koeficientai yra skirtingi. Apie visa tai yra kalbama specialisto išvadoje. Skaičiavimo aprašyme yra 3 lėtėjimo dydžiai, tai yra j – maksimalus nusistovėjęs lėtėjimas, intensyviai stabdant ant sausos asfaltuotos kelio dangos, ir jo dydis yra 6,9 m/s², toliau yra minimalus motociklo lėtėjimas virstant, 2 m/s², įvykio vietoje buvo užfiksuotas 18,2 m stabdymo pėdsakas, toliau buvo tarpas tarp pėdsakų, tai yra būtent 4,1 m atstumą motociklas įveikė virstant, vėliau, nuvirtus, motociklas jau slydo ant kairiojo šono ir būtent šio judėjimo metu motociklo sulėtėjimas buvo apie 4 m/s². Šie judėjimai buvo įvertinti atlikus tyrimą. Metodika, kuria remiantis jis atliko tyrimą, tinka ir motociklo greičio apskaičiavimui. Užstrigusios spidometro rodyklės parodymai netaikomi greičio nustatymui, nes nežinoma, kaip rodyklė užstrigo. Tyrimas atliktas neapžiūrėjus motociklo. Jo svoris įtakos nustatant greitį neturi, nes tai priklauso iš esmės tik nuo sukibimo. Greitis nustatomas pagal įvykio vietoje išlikusius pėdsakus. Automobiliui pradedant posūkio manevrą kairieji jo ratai buvo ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo ašinės linijos. Pagal įvykio vietoje užfiksuotus pėdsakus, tai yra įbrėžimą asfalte, buvo nustatyta tiksli motociklo padėtis kelio pločio atžvilgiu pradinio smūginio kontakto momentu, šio įbrėžimo pabaigoje buvo užfiksuotas asfalto įmušimas, tas įmušimas rastas papildomai apžiūrėjus įvykio vietą. Žinant motociklo padėtį pagal tai reikia nustatyti automobilio padėtį. Motociklas atsitrenkė į automobilio priekinį kairįjį sparną ir į priekines kairės pusės dureles. Kampas buvo nustatytas. Ant automobilio variklio dangčio buvo dulkių nubraukimai, jie buvo išsidėstę apie 15 laipsnių kampu automobilio skersinės ašies atžvilgiu. Automobilio padėtis buvo nustatyta pagal tai, kokiu kampu judėjo motociklas ir motociklininkas. Toliau, automobilis buvo atitrauktas atgal, minimaliu posūkio spinduliu, tai yra apie 12 metrų matuojant pagal priekinį išorinį ratą. Ir taip buvo nustatyta automobilio padėtis, iš kurios techniškai galėjo patekti būtent į tą nustatytą padėtį, buvusią susidūrimo metu. Būtent taip buvo nustatytas 3 metrų atstumas nuo ašinės linijos iki automobilio, tai yra šaligatvio. Buvo nustatyta, kad automobilis buvo pasisukęs nuo savo buvusios važiavimo krypties 79-84 laipsnių. Buvo normalus judėjimo režimas, atsukus ratus automobilis ir nuvažiavo tiesiai, todėl gale dar labiau pasisuko į kairę ir buvo rastas pasisukęs didesniu kampu. Dar į kairę automobilis pasisuko nuo nustatytos pozicijos, nes gavo smūgį į kairįjį šoną. Automobilis juda, per kelias sekundes, jeigu ratai atsisuka, vis tiek automobilis spėja kažkiek pasisukti papildomai. Programa, pagal kurią sumodeliavo nuo kur automobilis turėjo pradėti manevrą, naudojama kai manevras yra nepertraukiamas. Duomenų, kad manevras būtų pertraukiamas, nėra. Laikoma, kad automobilis juda minimaliu posūkio spinduliu, nenaudojant ekstremalaus vairavimo įgūdžių. Kairėje kelio pusėje žiūrint pagal važiavimo kryptį schemoje buvo nurodyta, kad kelio plotis yra 7 metrai. Jis negali atlikti tyrimo, ar tuo atveju, jeigu motociklas būtų važiavęs 60 km/h greičiu, išvis nestabdęs jis galėjo išvengti autoįvykio, nes nebuvo galima nustatyti, kokiu greičiu judėjo automobilis, bet tai mažai tikėtina, kadangi motociklo stabdymo atstumas buvo pakankamai mažas. Mano, kad prie eismo įvykio savo veiksmais prisidėjo abu eismo įvykio dalyviai.

Iš UAB „Raitas“ pateiktos techninės specifikacijos matyti, kad automobilio Nissan Primera, 1997 m. laidos, minimalus apsisukimo skersmuo yra 11,5 metro (t. 3, b. l. 108-110).

Specialistas V. M., papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad naudojamoje duomenų bazėje yra pateikiami tam tikro modelio automobilio techniniai parametrai nuo gamybos pradžios iki pabaigos. Neatmetama galimybė, kad gamybos eigoje buvo pakeitimai, dėl ko ir sumažėjo apsisukimo skersmuo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iki susidūrimo su motociklu automobilis Nissan Primera buvo pasisukęs beveik 90 laipsnių kampu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jeigu apsisukimo skersmuo pagal priekinį išorinį ratą yra 12 metrų, tuomet apsisukimas buvo pradėtas ne mažesniu negu 3 metrų atstumu nuo kelio ašinės linijos. Jei apsisukimo skersmuo yra 11,50 metro, tuomet atstumas automobilio nuo kairiojo šono iki ašinės linijos prieš pradedant apsisukimo manevrą yra nemažesnis kaip 2,7 metro. Be to, specialisto išvados 6 puslapio 2 pastraipoje iš viršaus tokiu atveju būtų nurodyta, kad prieš automobiliui apsisukant tarp jo kairiojo šono ir motociklo dešiniojo šono buvo likęs nemažesnis kaip 1,7 metro tarpas. Apsisukimo manevras modeliuojamas užduodant apsisukimo parametrą. Tai yra ne vairo pasukimas, o priekinio rato pasukimas. Šiuo atveju ratai buvo susukti pilnai. Greitis įvedamas minimalus. Išvadoje nurodoma kelio ašinė linija. Motociklininko manevras į kairę vertintinas kaip siekis išvengti eismo įvykio. Motociklo greitis buvo nustatytas pagal transporto priemonių sugadinimus, įvykio vietoje užfiksuotus pėdsakus. Tyrimas buvo atliktas išsamiai, papildomas tyrimas nėra reikalingas.

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie pilnai patvirtina P. J. kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

Byloje surinkti įrodymai, o būtent paties kaltinamojo P. J. paaiškinimai, taip pat nukentėjusiojo L. M., liudytojo K. S. parodymai, specialisto išvada Nr. 11-1793(11) bei papildomi tyrimą atlikusio specialisto V. M. paaiškinimai teisme patvirtina faktinę aplinkybę, kad P. J. apsisukimo manevrą pradėjo ne iš kairės kraštinės padėties, o nutolęs nuo ašinės linijos. Konkretų atstumą, kiek gi automobilis buvo nutolęs nuo ašinės linijos, įvykyje dalyvavę asmenys nurodė apytiksliai. Kaltinamasis P. J. teigė, kad važiavo arčiau ašinės linijos ir tik apsisukimo manevrui atsitraukė ir sukosi, buvo 1 metro, daugiausia 1,5 metro atstumu nuo ašinės linijos. Liudytojas K. S. teigė, kad tuo metu kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo ant ribos su pirma eismo juosta, o nukentėjusysis L. M. nurodė, kad į pirmą juostą automobilis buvo įvažiavęs beveik iki pusės, dešinieji ratai buvo provėžose. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos plane, pridėtame prie eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo, užfiksuota, jog eismo juosta, kuria važiavo kaltinamasis ir nukentėjęs, yra 7,4 metro pločio, punktyrine linija nepažymėta (t. 3, b. l. 25). Išvada apie tai, kokiu atstumu P. J. vairuotas automobilis buvo nutolęs nuo ašinės linijos pradedant apsisukimo manevrą, buvo pateikta ir atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Specialisto išvadoje Nr. 11-1793(11) (t. 1, b. l. 88-94) pasisakant dėl eismo įvykio mechanizmo yra nurodyta, kad minėtas manevras buvo pradėtas automobilio kairės pusės ratams būnant nearčiau kaip 3,0 metrų atstumu nuo kelio menamos ašinės linijos. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad tokia išvada buvo padaryta naudojant ir automobilio Nissan Primera minimalaus posūkio skersmens dydį – 12 metrų. Tuo tarpu iš UAB „Raitas“ pateiktos techninės specifikacijos matyti, kad automobilio Nissan Primera, 1997 m. laidos, minimalus apsisukimo skersmuo yra 11,5 metro (t. 3, b. l. 108-110). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimą atlikęs specialistas V. M. paaiškino, kad naudojamoje duomenų bazėje yra pateikiami tam tikro modelio automobilio techniniai parametrai nuo gamybos pradžios iki pabaigos, kurie gamybos eigoje galėjo kisti. Jei apsisukimo skersmuo yra 11,50 metro, tuomet atstumas automobilio nuo kairiojo šono iki ašinės linijos prieš pradedant apsisukimo manevrą buvo nemažesnis kaip 2,7 metro.

Vertindamas šiuos įrodymus tam, kad nustatyti, kokiu konkrečiai atstumu nuo menamos ašinės linijos buvo nutolęs P. J. vairuojamas automobilis prieš pradedant apsisukimo manevrą, teismas atsižvelgė į tai, kad įvykio dalyviai šią aplinkybę nurodė apytiksliai, be to, atstumo suvokimas yra sietinas su subjektyviu asmens vertinimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad visi įvykio dalyviai buvo judančiose transporto priemonėse. Tuo tarpu specialisto išvada buvo pateikta remiantis objektyviais įvykio vietoje išlikusiais ir byloje užfiksuotais duomenimis. Kaip matyti iš specialisto išvados tiriamosios dalies, pateiktos išvados buvo padarytos pagal eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose, nuotraukose, eismo įvykio vietos planuose užfiksuotą transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, užfiksuotus pėdsakus asfalte, jų pagrindu nustatytą susidūrimo vietą. Ta aplinkybė, kad tyrimo metu buvo panaudotas kitoks, vos 50 cm besiskiriantis nei gamintojo pateiktose techninėse specifikacijose nurodomas automobilio minimalaus apsisukimo skersmens dydis, abejonių dėl specialisto išvados patikimumu teismui nesukėlė, nes specialistas teismo posėdyje savo paaiškinimais patikslino padarytą išvadą atsižvelgęs į šį dydį. Teismas vertina šį įrodymą kaip patikimą, juo vadovaujasi ir sprendžia, kad P. J. apsisukimo manevrą pradėjo ne iš kairės kraštinės padėties, o nutolęs nuo ašinės linijos 2,7 metro.

Kaltinamasis P. J. taip pat nurodė, kad prieš darydamas apsisukimo manevrą pasuko automobilį kiek į dešinę todėl, kad kitaip nebūtų galėjęs vienu ypu apsisukti. Tokį manevrą reglamentuoja KET 112 punktas, kuriame nurodyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, minėtos KET nuostatos leidžia P. J. atliktą manevrą, tačiau tik tuo atveju, jei tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš byloje surinktų minėtų įrodymų, P. J. apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo kraštinės padėties, o nutolęs nuo ašinės linijos 2,7 metro, o apsisukimo manevrui pasuktas automobilis sudarė kliūtį iš paskos motociklu važiavusiam L. M., užkirsdamas jam kelią. Pastarąją išvadą pagrindžia specialisto išvados, padarytos įvertinus eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, nuotraukose fiksuotus duomenis, taip pat eismo įvykyje dalyvavusių aukščiau minėtų asmenų parodymai. Šie duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą. Jais remiantis spręstina, kad motociklas susidūrė su automobiliu pastarajam esant pasuktam, motociklas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio kairįjį šoną ties priekinio sparno ir priekinių durelių sandūra. Pagal specialisto pateiktą išvadą susidūrimo momentu automobilis buvo pasisukęs kelio ašinės linijos atžvilgiu į kairę apie 79-84⁰ kampu. Minėta specialisto išvada, taip pat eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose fiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Prieš susidūrimą motociklas judėjo įstrižai važiuojamosios dalies iš dešinės į kairę apie 9⁰ kampu, prieš pat susidūrimą buvo apie 5 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairio krašto. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad motociklo stabdymo žymės prasideda kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje apie 0,6 metro atstumu nuo ašinės kelio linijos. Šių duomenų pagrindu teismas L. M. manevrą į kairę prieš susidūrimą vertina kaip siekį išvengti susidūrimo su P. J. apsisukimo manevrui pasuktu automobiliu. Šią išvadą patvirtina ir nukentėjusiojo L. M. parodymai.

Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad P. J. nesilaikė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų, tuo pačiu ir bendrųjų eismo dalyvių pareigų, reglamentuotų KET 9 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat daro išvadą, kad būtent dėl minėtų KET 9, 112 punktų reikalavimų pažeidimo įvyko susidūrimas tarp L. M. vairuoto motociklo Yamaha ir P. J. vairuoto automobilio Nissan Primera, ko pasėkoje L. M. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas (specialisto išvada Nr. Nr. G3263/11(01), tai yra, kad tarp minėtos nustatytos P. J. veikos ir nustatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Prieš padarydamas pastarąją išvadą teismas atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nusprendė, jog nukentėjusysis L. M. prieš susidūrimą važiavo apie 78 km/h greičiu, taip viršydamas įvykio vietoje leistiną 60 km/h greitį. Nukentėjusysis L. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu tai neigė tvirtindamas, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, tačiau šiuos nukentėjusiojo teiginius paneigia bei patvirtina aukščiau nurodytą išvadą kiti byloje surinkti įrodymai. L. M. vairuoto motociklo greitis iki jam pradedant stabdyti buvo nustatytas remiantis specialisto išvada Nr. 11-1793(11), specialisto V. M. paaiškinimais. Iš specialisto išvados matyti, kad šiai aplinkybei nustatyti buvo naudotos standartinės procedūros LTEC-STPA-R-81 „Transporto priemonės greičio skaičiavimas pagal eismo įvykyje išlikusius pėdsakus“ ir LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio skaičiavimas“. Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. M. paaiškino, kad taikyta metodika tinka bet kokiai ratinei transporto priemonei, tame tarpe ir motociklo greičio apskaičiavimui. Pateiktos išvados buvo grindžiamos įvykio vietoje užfiksuotais motociklo stabdymo pėdsakais, įbrėžimu asfalte. Pateikta specialisto išvada yra argumentuota, pakankamai kategoriška. Be to, specialisto išvadas, kad nukentėjusysis važiavo viršydamas leistiną greitį, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo N. K. parodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, nutarime konstatuojant ir važiavimo 78 km/h greičiu faktinę aplinkybę (t. 1, b. l. 136). Nutarimas yra įsiteisėjęs. Ir nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė viršijęs leistiną greitį, jis kartu patvirtino, kad minėto nutarimo neginčijo, iš ko galima spręsti apie jo pozicijos nenuoseklumą. Iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuota motociklo spidometro rodyklė yra ties 50 km/h greičio žyme (t. 2, b. l. 33), tačiau šie duomenys padarytų išvadų nepaneigia, nes, kaip ir patvirtino specialistas V. M., nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis minėta rodyklė užstrigo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš susidūrimą motociklas buvo stabdomas, o jo greitis iki tol nustatytas aukščiau paminėtais įrodymais. Todėl minėti nuotraukose fiksuoti duomenys negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys motociklo važiavimo greitį iki stabdymo pradžios.

Vertindamas nustatytų L. M. veiksmų, o būtent važiavimo viršijant leistiną greitį, įtaką eismo įvykio kilimui, teismas atsižvelgė į specialisto išvados Nr. 11-1793(11) teiginius, kad L. M. važiuodamas 78 km/h greičiu neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu ir apsisukinėjusiu automobiliu Nissan Primera. Išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad L. M., važiuodamas leistinu 60 km/h greičiu, techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu NISSAN Primera turėjo net ir tuo atveju, jei jis savo vairuojamą motociklą stabdytų neintensyviai. Susidūrimo momentu kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje buvo likusi tik automobilio Nissan Primera užpakalinė dalis, užimdama apie 0,7 m pločio kelio juostą. Taigi, L. M. važiuojant leistinu įvykio vietoje 60 km/h greičiu ir pristabdžius savo vairuojamą motociklą Yamaha YZF-R6, priekyje važiavęs ir apsisukantis automobilis Nissan Primera būtų pilnai atlaisvinęs kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę. Tačiau, kaip minėta, KET 112 punktas įpareigoja jame reglamentuotą manevrą atlikti tik tuo atveju, jei tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgus į tai, kad pagal pateiktas specialisto išvadas L. M. net ir važiuodamas leistinu 60 km/h greičiu tam, kad išvengti susidūrimo su apsisukančiu P. J. vairuojamu automobiliu, bet kokiu atveju būtų buvęs priverstas stabdyti, kad ir neintensyviai, o tokių jo veiksmų pagal KET 112 punktą apsisukimo manevras neturėjo sukelti, darytina išvada, kad L. M. net ir važiuojant leistinu greičiu susidūrimas būtų įvykęs. Tuo tarpe jei P. J. nebūtų sudaręs L. M. kliūties darydamas apsisukimo manevrą ne nuo kraštinės padėties, pastarajam važiuojant tiek leistinu, tiek viršijančiu leistiną greičiu, susidūrimo būtų išvengta. Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad būtent P. J. padaryti KET 112, 9 punktų pažeidimai buvo būtina ir pagrindinė eismo įvykio bei jo pasėkoje atsiradusių padarinių kilimo sąlyga ir priežastis.

Kartu teismas pažymi, kad nustatytus nukentėjusiojo L. M. veiksmus, o būtent važiavimą 78 km/h greičiu, taip viršijant leistiną greitį, vertina kaip rizikingą elgesį, kuris, nors ir nebuvo būtina ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir priežastis, tačiau, vadovaujantis jau minėta specialisto išvada bei paaiškinimais, įtakojo transporto priemonių susidūrimą ir kilusius padarinius, o tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamajame akte P. J. yra inkriminuojamas ir KET 111 punkto reikalavimų pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti. Tačiau šio KET 111 punkto nuostatos konkuruoja tarpusavyje su KET 112 punkto nuostatomis, P. J. savo parodymais patvirtino, kad apsisukimą ne nuo važiuojamosios dalies krašto jis siejo su jo vairuotos transporto priemonės galimybėmis apsisukti įvykio vietoje, o tokią važiavimą situaciją reglamentuoja KET 112 punkto nuostatos. Inkriminuotą KET 111 punkto nuostatų pažeidimą teismas vertina kaip perteklinį, todėl jis yra šalinamas iš kaltinimo.

Spręsdamas kaltinamojo kaltės buvimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad minėti KET 9, 112 punktų reikalavimai numatė P. J. pareigą būti reikiamai atidžiam, atlikti apsisukimo manevrą tik įsitikinus, kad tai bus saugu ir, kad šis manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams. P. J. nurodė, kad prieš darydamas apsisukimo manevrą apžiūrėjo visus veidrodėlius ir matė maždaug už 100 metrų antra eismo juosta važiuojantį motociklą, tačiau negalvojo, kad gali sudaryti jam kliūtį. Kaip minėta, kaltinamasis privalėjo būti reikiamai atidus, įvertinti esamą situaciją kelyje bei į ją atsižvelgti. Tai, kad motociklą jis pastebėjo 100 metrų atstumu, patvirtina, kad P. J. turėjo realią galimybę atsižvelgti į šios transporto priemonės buvimą kelyje, toje pačioje eismo juostoje kaip ir jis, tačiau to nepadarė. Taigi, jis veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu, nes nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali įvykti transporto priemonių susidūrimas, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šių argumentų pagrindu spręstina, kad P. J. nustatyta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, veikė nusikalstamai nerūpestingai, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: P. J. 2010-07-22 nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tad nagrinėjamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir po minėto nuosprendžio priėmimo. Tai leidžia spręsti, kad P. J. nedaro pakankamų išvadų iš ankstesnių patraukimų baudžiamojon bei administracinėn atsakomybėn, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. P. J. dirba, gaunamos pajamos yra vidutinio dydžio (t. 2, b. l. 158), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 51), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė šiuo metu yra nėščia (t. 3, b. l. 105). P. J. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje nesigydė, į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Žemaitijos psichikos sveikatos centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitas neįrašytas.

Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant laisvės atėmimo bausmę, kiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Nagrinėjamą veiką P. J. padarė neatlikęs 2010-07-22 nuosprendžiu jam skirtos bausmės, tad šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bei 2010-07-22 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio dalis).

Taip pat teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, atsižvelgęs ir į nukentėjusiojo išsakytą poziciją dėl skirtinos bausmės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą atideda trejiems metams. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas kartą jau buvo taikytas, tačiau parenkant bausmę turi būti įvertinta visų reikšmingų šiam klausimui aplinkybių visuma. Teismas nusprendė esant pagrindui dar kartą pasitikėti kaltinamuoju, tačiau skiriant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi mano esant tikslinga nustatyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą. Be to, atsižvelgęs į tai, nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, taip pat į tai, kad P. J. jau buvo teistas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo trauktas ir administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į kitas aukščiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir apibūdinančias P. J. socialinę padėtį, jam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Teismo vertinimu tai bus efektyvi prevencinė priemonė.

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Nukentėjusysis L. M. byloje pareiškė civilinius ieškinius 35044,16 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 38-39, 59-64).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2011-06-04 buvo apdrausta, draudikas – AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialas (t. 1, b. l. 29). Pastaroji draudimo bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, o būtent toje dalyje, kiek yra pagrįsta pateiktais dokumentais: motociklo transportavimas – 210 Lt, saugojimas – 16 Lt, motociklininko drabužiai – 778,99 Lt, gydymo išlaidos – 223,02 Lt. Viso 1228,01 Lt. Nurodė, kad dėl šios sumos abejonių nėra. Dėl motociklo remonto prašoma 32151 Lt. Tai suma, kiek galėtų kainuoti motociklo atstatomasis remontas keičiant į naujas detales, neatskaičius nusidėvėjimo. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir mokėjimo taisykles, patvirtintas 2008-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 122, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Šiuo atveju draudimo bendrovei nebuvo suteiktos galimybės, numatytos Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnyje, taip pat minėtų taisyklių 27 punkte, kur nurodyta, kad nukentėjęs, trečias asmuo turi pranešti apie eismo įvykį, tiksliai nurodyti, kur galima atlikti turto apžiūrą, suteikti draudikui ar jo įgaliotam atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Draudimo bendrovės atstovai apžiūrėti negalėjo. Apie ikiteisminį tyrimą informuota nebuvo, nukentėjusysis nesikreipė. Remiantis „Emprekis“ pateiktais duomenimis motociklo „Yamaha“ (2002 m, sportinis, variklio darbinis tūris 599 cm³, variklio galia 88 kW) rinkos kaina tuo metu su PVM buvo 9500 litų, be PVM - 7852 litai. Pagal tai matyti, kad remonto išlaidos, kurios nurodytos, viršija, tad reikia skaičiuoti motociklo likutinę vertę. Ją reikia atimti iš rinkos kainos ir bus gauta patirta žala. Kokia motociklo likutinė vertė nėra žinoma. Tą gali padaryti ir nepriklausomi ekspertai ir civilinio atsakovo ekspertai. Dėl negautų pajamų taip pat yra numatyta paskaičiavimo tvarka, reglamentuota minėtame įstatyme ir taisyklėse (8-10 punktai). Nurodyta, kad negautas darbo užmokestis ar kitos su darbu susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusiojo, trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį, dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas, tai išskaitoma. Pagal turimą pažymą nukentėjusiam išmokėta suma yra 4334,85 litai. Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Darbuotojų ir valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650. Remiantis šiais teisės aktais kompensuojant negautas pajamas laikino nedarbingumo atveju vidutinis darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius dauginamas iš nedarbingumo laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Vidutiniam darbo dienos užmokesčiui apskaičiuoti imamas trijų paskutinių kalendorinių mėnesių iki eismo įvykio laikotarpis. Yra pateikta darbo sutartis 2008 metų, bet iš jos mokamas darbo užmokestis nėra aiškus, tad būtina gauti pažymą iš darbovietės, koks buvo sumokėtas darbo užmokestis atskaičiuos mokesčius 2011 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Taip pat, kadangi įvykis buvo 2011 m. birželio 4 d., socialinis draudimas pradėjo mokėti, kaip nurodyta pažymoje, tik nuo 6 dienos, už pirmas dvi dienas moka darbdavys. Pažymoje turi būti nurodyta, kokį procentą jis moka. Reikalinga pažyma ir apie tai, kiek buvo išmokėta birželio mėn. Tik turint šiuos duomenis tiksliai galima pasakyti, kokios yra negautos pajamos. Taip pat nurodė, kad byloje turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl abiejų eismo dalyvių kaltės, tai atitinkamai turės būti mažinamas ieškinys dėl turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos atsakovo atsakomybė apima 2500 eurų, tad šioje sumoje, nustačius žalą, atsakovas atlygintų. Viršijančią sumą turi atlyginti kaltinamasis. P. J. pranešimą apie įvykį bendrovei pateikė 2011-07-25, nors pagal įrašus jis pildytas 2011-06-06. Kitas eismo dalyvis apie įvykį nepranešė.

Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, taip pat nurodė, kad yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, tad jį pripažinus kaltu žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė.

Byloje surinktų minėtų įrodymų pagrindu yra nustatyta, jog nukentėjusysis L. M. nurodytą turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl nukentėjusysis turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlygimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo ieškinyje nurodytus argumentus, kad dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo, turinčio nepataisomų pasekmių visam likusiam gyvenimui, jis patyrė didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą bei moralinius išgyvenimus dėl savo sveikatos būklės. Jo išgyvenimai tęsiasi, nes jam padaryto sužalojimo pasekmės riboja profesijos ir darbo pasirinkimo galimybes. Teismas taip pat atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Specialisto išvadoje Nr. G3263/11(01) (t. 1, b. l. 65-67) fiksuotų sužalojimų pobūdis, taikyto gydymo pobūdis ir eiga (operuotas 2011-06-04, atlikta šlaunikaulio osterosintezės operacija, operuota rentgeno kontrolėje, sintezuota 12x440 mm intrameduline užrakinama vinimi (užrakinta 2 sraigtais proksimaliai ir 2 distaliai), gydytas stacionare nuo 2011-06-04 iki 2011-06-20, tame tarpe nuo 2011-06-04 iki 2011-06-06 bei nuo 2011-06-07 iki 2011-06-14 gydytas reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuje) neabejotinai sietinas su nukentėjusiojo L. M. dideliu dvasiniu sukrėtimu, moraliniais išgyvenimais dėl savo sveikatos būklės. Tačiau nors nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad padaryti sužalojimai jam riboja profesijos ir darbo pasirinkimo galimybes, tačiau minėtoje specialisto išvadoje tokių išvadų nėra. Kitų įrodymų, patvirtinančių minėtus nukentėjusiojo teiginius, nepateikta. Žala padaryta neatsargiais, nusikalstamai nerūpestingais kaltinamojo veiksmais. P. J. dirba, gauna vidutinio dydžio pajamas, kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką, sutuoktinė ilgą laiką negavo pajamų, šiuo metu yra nėščia, šeima turi skolinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 139, t. 2, b. l. 158-188, t. 3, b. l. 105). Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 40 000 Lt. Tačiau be jau minėtų aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minėta aukščiau, nagrinėjamos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui didelę įtaką turėjo ir paties nukentėjusiojo elgesys – važiavimas 78 km/h greičiu. Šiuo atveju reikšminga yra jau minėta specialisto išvada, kad L. M., važiuodamas leistinu 60 km/h greičiu, techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu NISSAN Primera turėjo net ir tuo atveju, jei jis savo vairuojamą motociklą stabdytų neintensyviai. Šių duomenų pagrindu teismas mano esant tikslinga nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą sumažinti 40 procentų. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo L. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 24 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Kaip minėta, automobilio Nissan Primera valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų suma, kas atitinka 8625 Lt (2500 x 3,45). Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialo, o likusi suma, tai yra 15375 Lt, iš kaltinamojo P. J. (CK 6. 254 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 35044,16 Lt sumoje. Iš ieškinio matyti, kad minėtą sumą sudaro dėl nusikaltimo prarasto darbo užmokesčio atlyginimas – 1665,15 Lt, nes dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo jis 106 darbo dienas buvo nedarbingas, iš socialinio draudimo fondo valdybos gavo 4334,85 Lt pašalpos, tad reikalaujama suma yra skirtumas tarp darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio (6000 Lt) ir gautos pašalpos. Taip pat nusikaltimo metu sugadinto motociklo Yamaha remonto vertės atlyginimas – 32151 Lt. Minėtas motociklas jam priklauso nuosavybės teise. Eismo įvykio metu jis buvo sugadintas dėl kaltinamojo kaltės. Reikalaujama suma nustatyta pagal 2012-02-01 atliktą Yamaha įgalioto atstovo Lietuvoje – įmonės „Motoshop“ komisijos atliktą motociklo sugadinimų apžiūrą bei specifikaciją, jų defekaciją, privalomų keisti motociklo dalių ir remonto darbų vertės įkainojimą (aktas Nr. 022 ir jo priedai). Taip pat nusikaltimo metu sugadinto motociklo priverstinio transportavimo bei saugojimo išlaidų atlyginimas – bendrai 226 Lt. Motociklo transportavimo iš įvykio vietos į saugomą aikštelę 210 Lt, motociklo saugojimo aikštelėje nuo 2011-06-04 iki 2011-06-06 išlaidos – 16 Lt. Taip pat dėl nusikaltimo metu sugadintų motociklininko apsaugų bei kostiumo vertės atlyginimo – bendrai 778,99 Lt. Taip pat dėl išlaidų vaistams padarytam sunkiam kūno sužalojimui gydyti – 223,02 Lt.

Teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.

Turtinės žalos sąvoka yra apibrėžiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje pateikti įrodymai, o būtent paties nukentėjusiojo L. M. paaiškinimai, pateikti kvitai (t. 2, b. l. 77-80) pagrindžia reikalavimus dėl motociklo priverstinio transportavimo bei saugojimo išlaidų (226 Lt), sugadinto motociklininko apsaugų bei kostiumo vertės (778,99 Lt), taip pat dėl išlaidų vaistams kūno sužalojimui gydyti (223,02 Lt). Viso 1228,01 Lt. Civilinio atsakovo atstovas su šia suma sutiko. Šie reikalavimai yra pagrįsti.

Reikalaujamą nusikaltimo metu sugadinto motociklo Yamaha remonto vertės atlyginimo 32151 Lt sumą nukentėjusysis grindžia pateikta UAB „Motoshop“ 2012-02-01 keistinų detalių ir darbų sąmata (t. 2, b. l. 75-76). Iš jos matyti, kad į nurodytą sumą įskaičiuota naujų detalių kaina. Tuo tarpu iš byloje esančios UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2121246 matyti, kad 2012-12-19 atlikus motociklo Yamaha YZF-R6, valstybinis numeris 352AD, vertinimą buvo nustatyta, jog šio motociklo atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM yra 24247,20 Lt, šios transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo su PVM yra 8600 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė su PVM yra 1700 Lt, apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusių prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (t. 3, b. l. 113-147 ). Kitų duomenų, leidžiančių abejoti atlikto vertinimo išvadomis, byloje nėra, todėl teismas jomis remiasi ir sprendžia nesant pagrindui nukentėjusiajam priteisti motociklo atkuriamojo (remonto) vertę, nes ji viršytų šios transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo. Tokiu atveju yra priteistina motociklo rinkos vertė iki apgadinimo, atskaičiuos apgadintos transporto priemonės likutinę vertę, nes motociklas yra grąžintinas savininkui. Taigi, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą už eismo įvykio metu sugadintą motociklą laikytinas pagrįstu 6900 Lt sumoje (8600 Lt – 1700 Lt).

Bendra padarytos turtinės žalos suma yra 8128,01 Lt (1228,01 Lt + 6900 Lt). Tačiau atsižvelgęs į jau išdėstytus argumentus dėl nustatytų nukentėjusiojo L. M. veiksmų įtakos nagrinėjamo eismo įvykio ir kilusių padarinių kilimui teismas nurodytą sumą mažina 40 procentų iki 4876,80 Lt. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto draudiko atsakomybės už padarytą turtinę žalą dydžio, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialo.

Vertindamas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti dėl nusikaltimo prarastą darbo užmokestį, tai yra 1665,15 Lt, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis minėtą reikalavimą grindė darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dydžiu. Tokio pobūdžio negautų pajamų apskaičiavimą reglamentuoja 2008-02-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos redakcijos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 8 punktas taip pat reglamentuoja, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Byloje buvo pateikti atitinkami duomenys apie L. M. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtas sumas, taip pat jo darbo užmokestį 2010 m. rugpjūčio – spalio mėn. bei 2011 m. birželio mėn., tačiau negautų pajamų apskaičiavimas pagal minėtų taisyklių 8-9 punktų nuostatas nėra atliktas. Dėl šių aplinkybių teismas šiuo metu neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam priteistinos sumos, todėl pripažįsta jam teisę į ieškinio patenkinimą šioje dalyje, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikti kvitai bei PVM sąskaitos faktūros (t. 3, b. l. 47-50) patvirtina dėl nukentėjusiojo atstovo advokato Arūno Marcinkevičiaus paslaugų apmokėjimo turėtas 7000 Lt dydžio išlaidas. Atsižvelgęs į nagrinėtos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, taip pat į tai, kad advokatas dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, proceso eigoje ne kartą buvo teikti prašymai dėl procesinių veiksmų atlikimo, asmenų įtraukimo į procesą, prokuroro nušalinimo, ekspertizių skyrimo, taip pat teikti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teikti skundai apeliacinės instancijos teismui dėl pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, dalyvauta teismo posėdžiuose, kurių trukmė nurodyta teismo posėdžio protokoluose, teismas nurodytą sumą vertina kaip atitinkančią protingumo kriterijus, tad ją priteisia iš kaltinamojo.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nėra paskirta. Teismas neturi pagrindo ją skirti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei motociklas Yamaha YZF-R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktais buvo perduoti saugojimui atitinkamai P. J. ir A. M. (t. 1, b,. l. 30, 58), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtiems savininkams, atitinkamai P. J. ir L. M..

Trys CD laikmenos su nuotraukomis (t. 1, b. l. 208), CD laikmena su nuotraukomis bei vaizdo įrašu (t. 3, b. l. 45) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir skirti du metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis skirtą bausmę subendrinti su 2010-07-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – tris metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo L. M. naudai iš AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialo 8625 Lt neturtinei žalai ir 4876,80 Lt turtinei žalai atlyginti.

L. M. naudai priteisti iš P. J. 15375 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 7000 Lt turėtoms jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Pripažinti L. M. teisę į ieškinio dalies dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent:

motociklą Yamaha YZF-R6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui L. M.;automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui P. J.;

3) tris CD laikmenas su nuotraukomis (t. 1, b. l. 208), CD laikmeną su nuotraukomis bei vaizdo įrašu (t. 3, b. l. 45) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė