- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1-531-978/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00141-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
- 2.1.4.1.1Teisėjas ir teismas (BPK 39, 40 str. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.3.1.3Apylinkės teismui teismingos baudžiamosios bylos (BPK 224 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.9Kiti su baudžiamojo įsakymo priėmimo procesu susiję klausimai
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji J. K. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei davė ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus, o būtent: 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini), savo namuose pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis V. K., spirdamas vieną kartą jai į dešinįjį šoną, sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ją apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei pasirašiusi už tai, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą policijai t. y. kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis V. K., spirdamas vieną kartą į dešinįjį šoną, sukeldamas fizinį skausmą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21754-17 buvo nustatyta, kad jokia nusikalstama veika jos atžvilgiu nebuvo įvykdyta. 2017 m. gegužės 11 d. apklausos metu ji nurodė, kad į policiją kreipėsi norėdama, kad sutuoktinį išsivežtų policijos pareigūnai, ir ji galėtų ramiai ilsėtis. 2017 m. gegužės 5 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu V. K., jie vartojo alkoholį. Apie 21.00 val. tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, sutuoktinis garsiai plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, o J. K. kitą dieną reikėjo į darbą, norėjo išsimiegoti, tačiau sutuoktinis nedavė jai ramybės, taip būna nuolat savaitgaliais. Ji ramino sutuoktinį, prašė palikti ją ramybėje ir leisti ilsėtis, tačiau sutuoktinis garsiai triukšmavo, nenurimo ir J. K. jau nebežinodama, kaip sutramdyti sutuoktinį, pranešė bendruoju pagalbos numeriu, kad ją sumušė sutuoktinis, o būtent, kad spyrė jai vieną kartą į dešinįjį šoną. Iš tikrųjų sutuoktinis jos atžvilgiu nesmurtavo, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, J. K. norėjo, kad sutuoktinį išsivežtų policijos pareigūnai, ir ji galėtų ramiai ilsėtis, dėl to melagingai pranešė policijai ir davė parodymus policijos pareigūnams, apie tai, kad ją sumušė sutuoktinis. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, tiesiog nebežinojo, kaip pasielgti, tai daugiau nepasikartos. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (40-41b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2017 m. gegužės 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21754-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, pagal J. K. protokolą – pareiškimą (14-15 b.l.).
2017 m. gegužės 6 d. J. K. protokole – pareiškime nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su sutuoktiniu V. K. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. įžeidinėjo ją, po to vonioje įspyrė J. K. vieną kartą į dešinįjį šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. J. K. prašė nubausti sutuoktinį V. K. įstatymo numatyta tvarka (19-20 b.l.).
2017 m. gegužės 6 d. J. K. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą: pasirašė įspėjimą (18 b.l.).
2017 m. birželio 8 d. priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės nutarimas, iš bylos Nr. 01-1-21754-17 atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00141-17, dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. K. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, o vėliau 2017 m. gegužės 11 d. papildomos apklausos metu J. K. prisipažino melagingai pranešusi apie nebūtą nusikaltimą ir apklausos metu davusi melagingus parodymus (8-9 b.l.).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, t.y. būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad 2017 m. gegužės 5 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis V. K., spirdamas vieną kartą jai į dešinįjį šoną, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista (22 b. l.), nebausta administracine tvarka (32 b. l.), dirba, charakterizuojama teigiamai (31 b. l.), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (28 b. l.). J. K. prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma baudos bausme, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – bauda (remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ str., jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu), tačiau jos prašymas dėl baudos išdėstymo negali būti tenkinamas, nes baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudos sumokėjimą, teismui suteikta teisė tik nustatyti ilgesnį nei du mėnesiai terminą baudai sumokėti, todėl nustatytina, kad baudą kaltinamoji privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, J. K. paskiriant galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą. Išaiškinti nuteistajai, kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Išaiškinti J. K., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.