- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-405-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- L. L., J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 33-iajam notarų biurui
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmenes V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir J. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T. , Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 33-iajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. L. ir J. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos D. Z. įpėdiniai – pareiškėjai – priėmė palikimą, faktiškai pradėję valdyti turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą įpėdiniai priėmė šiomis dalimis: ¼ dalį palikimo priėmė J. Z. , ¾ dalis - L. L. . Nurodė, kad jie, tai yra J. Z. po žmonos, o L. L. po motinos, mirusios 2006-05-21, palikimą priėmė ir jį valdo. Šis faktas prašomas nustatyti tam, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir nuosavybės teisių įregistravimui.
Suinteresuotas asmuo V. T. pareiškėjų prašymą palaikė.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 28 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas J. Z. po žmonos D. Z. mirties, mirusios 2006-05-21, ir pareiškėja L. L. po motinos D. Z. mirties, faktiškai palikimą priėmė ir jį valdo. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė tam, kad pareiškėjai galėtų atlikti paveldėto turto teisinę registraciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjai negalėjo gauti ir pateikti teismui tiesioginių dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, jog jie po D. Z. mirties 2006-05-21, palikimą priėmė ir jį valdo. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjai galėtų atlikti paveldėto turto teisinę registraciją.
Teismas, vadovaudamasis CK 5.11 str. ir 5.13 str. nurodė, kad spręsdamas palikimo priėmimo ir jo valdymo faktą, palikimo dalių, kaip juridinio fakto nustatymo, nesprendžia, taip pat nesprendžia konkretaus turto ar jo dalies juridinio fakto nustatymo, nes įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), todėl pareiškimą tenkintino iš dalies.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-12-28 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino suinteresuoto asmens teisę prisijungti prie pateikto pareiškimo, todėl dėl menkų teisinių žinių ir nesant galimybės pasinaudoti profesionalaus teisininko paslaugomis, nesuvokė, kad turi teisę pateikti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po vėlionės motinos D. Z. mirties palikimą priėmė taip pat kaip ir pareiškėjai, kadangi faktiniais veiksmais priėmė palikimą, pradėdama valdyti palikėjos turtą.
Atsiliepimas
Pareiškėjai L. L. ir J. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai, objektyviai ištyrė bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Suinteresuotas asmuo V. T. pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu patvirtino, jog pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo, prašė jį tenkinti. Ji nepateikė įrodymų, kad faktiniais veiksmais priėmė palikimą, nesidomėjo palikimu ir jo priėmimu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neišaiškino jos teisių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos L. L. motina ir pareiškėjo J. Z. žmona D. Z. mirė 2006-05-21 (b.l. 15). Po jos mirties pareiškėjai iš karto priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, t.y. ir toliau kaip ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvendami mirusios daliai priklausiusiame tame pačiame bute ir juo rūpindamiesi kaip savu. Tokiu būdu pareiškėjai priėmė mirusiosios palikimą vienu iš Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies numatytu pagrindu, t.y. pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Apeliantė neginčydama teismo nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pareiškėjų palikimo priėmimo, nustatyto mirusiosios turto paveldėjimo tikslu, skunde nurodo neva teismo padarytus procesinius pažeidimus nagrinėjant bylą teismo posėdyje, o būtent netinkamai išaiškino jai teisę prisijungti prie pateikto pareiškimo. Toks apeliantės motyvas yra nepagrįstas. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 243 straipsnio teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems bylos nagrinėjime asmens jų procesines teises ir pareigas, ką teismas ir padarė (b.l. 48). Apeliantė V. T. buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, dalyvavo bylos nagrinėjime (b.l. 48), sutiko su pareiškėjų pareiškimu apie ką pasirašė teismo posėdžio protokole (b.l. 49), jokių jos kaip suinteresuoto asmens byloje procesinės teisės pažeidimų nenustatyta. Apeliantės argumentas, jog teismas jai turėjo išaiškinti teisę prisijungti prie pareiškimo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes tokios teismo pareigos nenumato jokie įstatymai. Teismas siūlydamas suinteresuotam asmeniui prisijungti prie pareiškimo pažeistų šalių rungtiniškumo principą (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (Civilinio proceso kodekso 17 straipsnis), dėl ko teismo sprendimas būtų neteisėtas. Nagrinėjamoje byloje teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nei procesinės teisės, nei materialinės teisės normų pažeidimų nenustatyta, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo panaikinimui, todėl skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.