Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-556-66-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-556-66-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P556-66/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-863/2009 pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. sausio 21 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-20 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 131 807 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM), 11 310,86 Lt GPM delspinigių, 2 948 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 351,40 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 2 209,03 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - ir VSD) įmokų bazinei pensijai, 4 418,06 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 1 808,23 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 3 616,46 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos bei skyrė pareiškėjai 13 181 Lt GPM baudą ir 295 Lt nekilnojamojo turto mokesčio baudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 68-56 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-20 nurodymus pareiškėjai sumokėti 131 807 Lt GPM, 11 310,86 Lt GPM delspinigių, 13 181 Lt GPM baudos, 2 948 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 351,40 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 295 Lt nekilnojamojo turto mokesčio baudos, 2 209,03 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 1 808,23 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai (VMI prie FM 2008 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 68-56 1 dalis) ir pakeitė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-20 dalį dėl VSD įmokų baudų bei vietoje nurodymų sumokėti 4 418,06 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos ir 3 616,46 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos nurodė pareiškėjai sumokėti 1 105 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą ir 904 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (VMI prie FM 2008 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 68-56 2 dalis).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. S-95(7-68/2008) patvirtino VMI prie FM 2008 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 68-56 dalį, kuria nurodyta pareiškėjai sumokėti 131 807 Lt GPM, 11 310,86 Lt GPM delspinigių, 13 181 Lt GPM baudos, 2 948 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 351,40 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 295 Lt nekilnojamojo turto mokesčio baudos.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-95(7-68/2008), VMI prie FM 2008 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 68-56 1 dalį, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-20.

Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai pripažino pareiškėjos sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), su juose esančiais pastatais pardavimo pajamas individualios veiklos pajamomis. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise siekiant statyti gyvenamąjį namą, tačiau vėliau paaiškėjus, kad gyvenamojo namo statyba nebus naudinga, šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas. Pareiškėja individualios veiklos šiuo atveju nevykdė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja 2004 - 2006 metais pardavė įvairius nekilnojamojo turto objektus ir gavo pajamų iš individualios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklos. Pareiškėja nesutinka su žemės sklypų ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamų priskyrimu prie individualios veiklos pajamų. Teismas nurodė, kad, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo buvimą. Vertinant gyventojo veiklą versliškumo aspektu, svarbu nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo tikslą, t. y. nustatyti, ar turtas buvo įsigytas savo reikmėms ar dėl ekonominės naudos gavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo turėdama tikslą statytis gyvenamąjį namą, o 2006 metais šį turtą pardavė dėl pasikeitusių aplinkybių, atmestini. Byloje nėra duomenų, kad per beveik penkerių metų laikotarpį pareiškėja įsigytuose sklypuose būtų ėmusis kokių nors veiksmų gyvenamojo namo statybos tikslui įgyvendinti, t. y. būtų siekusi pakeisti sklypų paskirtį, būtų derinusi reikiamus projektus. Teismas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 11 d. raštas, iš kurio matyti, jog nėra galimybės keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą - gyvenamąją, ir kuris adresuotas pareiškėjos sutuoktiniui, nepatvirtina pareiškėjos pozicijos pagrįstumo. Iš šio rašto turinio neįmanoma nuspręsti, apie kokius sklypus kalbama. Be to, ginčo žemės sklypai su juose esančiais statiniais pareiškėjos sutuoktiniui ir pareiškėjai nuosavybės teise nebepriklausė jau nuo 2006 m. vasario 10 d. ir jų pagrindinė tikslinė paskirtis buvo specialioji ir miškų ūkio, tačiau ne žemės ūkio. Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog tikslą statyti gyvenamąjį namą įrodo statybos priešprojektiniai pasiūlymai. Tačiau priešprojektinių pasiūlymų kopijos buvo pateiktos tik Mokestinių ginčų komisijai ir apie tai, kad tokie dokumentai egzistuoja, mokesčių administratoriams nebuvo nurodyta. Be to, iš pateiktų dokumentų kopijų nėra galimybės spręsti, kada buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis, kada paruošti priešprojektiniai pasiūlymai. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumentų, galinčių vienareikšmiškai patvirtinti, jog pareiškėja ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo siekdama pasistatyti gyvenamąjį namą, t. y. asmeniniams poreikiams. Pareiškėjos ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tenkinti jos skundą nėra pagrindo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

Teismas konstatavo, jog mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas (Mokesčių administravimo įstatymo 137 straipsnis). Pareiškėja centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus jos skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, apskundė Mokestinių ginčų komisijai, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. S-95(7-68/2008) iš dalies patvirtino VMI prie FM sprendimus dėl papildomų mokesčių delspinigių ir baudų paskaičiavimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą (prašymą) paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Kaip matyti iš voko, Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-95(7-68/2008) pareiškėja gavo 2008 m. gegužės 23 d. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja padavė 2008 m. birželio 13 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą ir neprašė jo atnaujinti. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą, nors privalėjo atsisakyti jį priimti. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą, kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.

IV.

Pareiškėja D. K. 2009 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-863/2009. Pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 159 straipsnio 2 dalimi, prašo atnaujinti procesą. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. S-95(7-68/2008) vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Pareiškėjai negalėjo būti žinoma bylos baigtis, todėl, tik pasibaigus tesimo procesui apeliacinėje instancijoje, jai tapo žinoma, kad nei jos, nei sutuoktinio teismui pateikti skundai nebus nagrinėjami, t. y. teisė į teisminę gynybą nebus įgyvendinama. Todėl šia aplinkybe ji gali grįsti savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

2. Mokestinių ginčų komisija nevertino ir neanalizavo visų aplinkybių bei jos pateiktų motyvų.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimti visapusiškai ir objektyviai neįvertinus visų mokestinio ginčo faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

4. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą, turi būti ne tik formali, bet ir reali – asmuo turi turėti galimybę teisme įrodyti ir nuginčyti savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio, pareiškėja neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį.

Pagal ABTĮ 159 straipsnį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, jeigu paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, siekiantis administracinėje byloje atnaujinti procesą, turi pateikti akivaizdžių ir konkrečių argumentų dėl kurio nors iš įstatyme nurodytų dvylikos proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Jeigu asmuo tokių argumentų ar įrodymų nepateikia, procesas negali būti atnaujinamas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių kurio nors iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų pagrindų buvimą, nepateikia. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio, juo iš esmės yra siekiama dar kartą peržiūrėti bylos faktinę pusę, iš naujo ištirti bylos aplinkybes bei iš naujo vertinti bylos įrodymus. Tačiau prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančiam teismui galimybė dar kartą tirti faktinę bylos pusę, iš naujo vertinti bylos įrodymus nesuteikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-863/2009 pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius