Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-171 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) dėl skundžiamą nutarimą priimant padarytų esminių procedūrinių pažeidimų: 2023-01-03 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-3-493-2023 aiškiai nurodytas esminis pažeidimas – negalintys dalyvauti Komisijos nariai ne tik turi pateikti ne bet kokias, o svarbias nedalyvavimo priežastis, bet ir raštu išreikšti savo nuomonę dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tokia raštu išreikšta nuomonė turi būti pateikta iki komisijos posėdžio pradžios bei paskelbta posėdyje. Jokių priežasčių, dėl kurių priimant skundžiamą nutarimą nedalyvavo kiti Komisijos nariai, skundžiamame nutarime nėra išdėstyta, rašytinių nedalyvaujančių narių nuomonių taip pat nėra, kas daro skundžiamą nutarimą neteisėtą;

2) dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo: nors skundžiamame nutarime pasisakoma apie nuteistojo bendravimą su I. B. bei bendro gyvenimo planavimą išėjus į laisvą, tačiau nutarimo 1 puslapyje aptariami ir ankstesniame, teismine tvarka panaikintame 2022 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 81/04-1248 minėti I. B. patvirtinimai (gauti 2021-08-13 ir 2022-04-11), kad nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atveju bus suteikta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu buvo nuvykę pareigūnai įsitikinti dėl galimybės užtikrinti intensyvios priežiūros taikymą (tokios sąlygos, atlikus reikiamą gyvenamosios vietos ir technologijų taikymo galimybes, buvo patvirtintos), tačiau skundžiamame nutarime nei žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą, M. K. yra galimas.

Komisijos nurodytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netenkinimo priežastys yra: padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, aplinkybė, kad praeityje buvo teistas; ankstesni baustumai už drausmės pažeidimus, nors nuobaudos nėra galiojančios; esą, didelė neatliktos bausmės dalis. Komisija pagrindinį dėmesį skyrė seniau egzistavusioms aplinkybėms, tačiau nevertino teigiamų mano pokyčių, egzistuojančių skundžiamo nutarimo priėmimo metu. Komisija, netenkindama prašymo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, sureikšmino mano anksčiau padarytus drausmės pažeidimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Marijampolės kalėjime, o kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Bausmės atlikimo Marijampolės kalėjime metu nuteistasis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tai tik patvirtina, kad jo elgesys keičiasi į pozityvią pusę ir sudaro visus pagrindus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tik paminėti, bet teisiškai neįvertinti trys paskatinimai (visi 2022 m., t. y., per pastaruosius metus), o ankstesnės, nebegaliojančios nuobaudos (paskutinė – dar 2020 m.) yra ne tik aptariamos, bet ir sureikšminamos. Komisija itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos (mažiausiai – taikant intensyvią priežiūrą), kadangi į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą jau buvo atsižvelgta skiriant man bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem (lot. dvigubas baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką) principo pažeidimą.

Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo metu nuteistasis stengėsi nuolat dirbti ir dirbo, taip pat ir administracijos siūlomus darbus (pagalbiniu darbininku, skalbyklos darbininku), kas reiškia, jog nusikalstamos subkultūros nepalaiko. Tai, kad jam šiuo metu nesuteikiamas darbas pataisos įstaigoje, visiškai nepriklauso nuo jo, nes nuteistais nuosekliai siekė įsidarbinti. Mano, kad sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turės ir tai, jog nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos gaminių kepėjo specialybę bei siuvėjo-operatoriaus specialybę, mokėsi suvirintojo specialybės. Yra susitaręs, kad po galimo lygtinio paleidimo būsiu priimtas dirbti. Itin svarbu ir tai, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. nuteistasis užsiima individualia veikla, kas irgi rodo motyvaciją dirbti.

3) Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytas itin kritikuotinas ir teisinei valstybei nebūdingas norminis reguliavimas, pagal kurį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra netgi neviešinamos, o metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams. Bet kuriam nuteistajam, taip pat ir M. K., itin aktualios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, kurios itin didele dalimi yra nulemtos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikų taikymo. Situacija, kurioje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika nėra prieinama ne tik nuteistajam, bet ir nutartį dėl skundo priimsiančiam teismui, reiškia negalimumą teisėtais proceso veiksmais ir būdais patikrinti, kiek tokių metodikų buvo laikomasi M. K. atžvilgiu. Teismas, negalėdamas nei susipažinti su pačia Metodika, nei tikrinti, kiek ir ar teisingai jos buvo laikomasi, negali būti aktyvus, t. y., negali vykdyti tokio teisingumo, kurio iš jo reikalauja Konstitucija. Teisės neviešumo (kurį Konstitucija ir konstitucinė jurisprudencija draudžia) aspektas reiškia dar ir tai, kad nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, netgi negali žinoti, kokius savo elgesio aspektus ir kaip privalo koreguoti – kad jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje mažėtų, kas reiškia esminių teisės principų impossibilium nulla obligatio est (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) bei lex non cogit ad impossibilia (lot. teisė nereikalauja neįmanomų dalykų) pažeidimą. Skundą nagrinėjantis teismas, pastebėjęs teisės akto, taikytino konkrečioje byloje (šio skundo nagrinėjimo metu), prieštaravimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, turi teisę kreiptis su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o nuteistasis šio BPK numatytais pagrindais turi teisę per skundą nagrinėjantį teismą prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog M. K. nuteistas 2010-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-04, laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2029-01-04. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną –buvo 6 metai 1 mėnesis 25 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 36 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Iki įkalinimo buvo įgijęs 7 klasių išsilavinimą, neturėjo specialybės, VSDFV duomenimis, oficialiai dirbo nuo 2008-09-09 iki 2011-12-02, daugiau oficialios darbinės veiklos nėra. Šiuo metu nuteistasis pataisos namuose darbu neaprūpintas. Pagal asmens byloje esančius duomenis, nuteistajam priteista mokėti alimentus vaiko išlaikymui po 75,26 Eur/mėn., jų nemoka, susidaręs 1 430,66 Eur įsiskolinimas. Pasak nuteistojo, turi tik seserį ir dukrą, su žmona išsituokė. Socialiniai ryšiai su seserimi ir dukra silpni. Paskutinius 2 metus su jomis ryšių nepalaikė. Teisės pažeidėjo paskutinis nusikaltimas tiesiogiai susijęs su šeimos nariu, t. y., tėvo nužudymu, kas rodo, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais nebuvo glaudūs ir palaikantys, taip pat reikia pabrėžti, jog teisės pažeidėjas yra smurtavęs bei grasinęs savo buvusiajai žmonai, remiantis nuosprendžio duomenimis „peiliu grasino sutuoktinei V. K. „todėl negalima atmesti galimybės, kad nestruktūruotoje aplinkoje, pavartojus alkoholio gali pasielgti impulsyviai. Strukturizuotoje aplinkoje linkęs kelti jo poreikiams nukreiptus reikalavimus. Remiantis ankstesniu nuteistojo elgesiu, pažeidimais ir požiūriu, galima manyti, kad jam sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus, gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos. Nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu, pripažintinas pavojingu recidyvistu. Teistas 3 kartus, už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, du kurių nužudymai sunkinančiomis aplinkybėmis. Jam buvo 17 metų kai pirmą kartą buvo teisiamas už nužudymą. Pastarasis nusikaltimas ne pirmas tokio pobūdžio ir būdingas ankstesniems. Padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą.

Skunde nurodoma, jog 2023-01-03 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-3-493-2023 aiškiai nurodytas esminis pažeidimas – negalintys dalyvauti Komisijos nariai ne tik turi pateikti ne bet kokias, o svarbias nedalyvavimo priežastis, bet ir raštu išreikšti savo nuomonę dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tokia raštu išreikšta nuomonė turi būti pateikta iki komisijos posėdžio pradžios bei paskelbta posėdyje. Jokių priežasčių, dėl kurių priimant skundžiamą nutarimą nedalyvavo kiti Komisijos nariai, skundžiamame nutarime nėra išdėstyta, rašytinių nedalyvaujančių narių nuomonių taip pat nėra, kas daro skundžiamą nutarimą neteisėtą.

Teismas, analizuodamas nurodytą argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – Nuostatai), nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. 22 punktas numato, jog negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas komisijos posėdyje nedalyvaujančiam komisijos nariui nenumato imperatyvaus reikalavimo pranešti apie svarbias savo komisijos posėdyje nedalyvavimo priežastis. Formuluotė „negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios“, taip pat aiškiai nustato galimybę pateikti nuomonę, bet ne pareigą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai.

Nuteistojo gynėjas skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog nutarime nei žodžio nebepasisakoma apie tai, kad mažų mažiausiai lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą, M. K. yra galimas. Komisija pagrindinį dėmesį skyrė seniau egzistavusioms aplinkybėms, tačiau nevertino teigiamų nuteistojo pokyčių, egzistuojančių skundžiamo nutarimo priėmimo metu. Komisija, netenkindama prašymo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, sureikšmino anksčiau padarytus drausmės pažeidimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik visi ankstesni drausmės pažeidimai yra padaryti atliekant bausmę ne Marijampolės kalėjime, o kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Komisija itin didelę reikšmę skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas, tačiau tokie motyvai negalėjo būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos (mažiausiai – taikant intensyvią priežiūrą), kadangi į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą jau buvo atsižvelgta skiriant man bausmę. Tokia motyvacija iš esmės reiškia non bis in idem (lot. dvigubas baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką) principo pažeidimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pritaria Komisijos nuomonei, jog šiuo metu nuteistojo lygtinis paleidimas dar nėra galimas.

Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

Skunde teigiama, jog Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo metu nuteistasis stengėsi nuolat dirbti ir dirbo, taip pat ir administracijos siūlomus darbus (pagalbiniu darbininku, skalbyklos darbininku), kas reiškia, jog nusikalstamos subkultūros nepalaiko. Tai, kad jam šiuo metu nesuteikiamas darbas pataisos įstaigoje, visiškai nepriklauso nuo jo, nes nuteistais nuosekliai siekė įsidarbinti. Mano, kad sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turės ir tai, jog nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos gaminių kepėjo specialybę bei siuvėjo-operatoriaus specialybę, mokėsi suvirintojo specialybės. Yra susitaręs, kad po galimo lygtinio paleidimo būsiu priimtas dirbti. Itin svarbu ir tai, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. nuteistasis užsiima individualia veikla, kas irgi rodo motyvaciją dirbti.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas, nėra pakankami daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Kaip minėta, nuteistojo gynėjas prašo stabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti tyrimą ar Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo Nr. V-245 27 ir 28 punktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 7 ir 11 punktuose įtvirtintus skaidrumo, įstatymo viršenybės bei naujovių r atvirumo permainoms principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytą asmens teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.

Pažymėtina, jog nors BPK 234 straipsnio 5 dalies 3¹ punkte yra įtvirtinta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą, jei įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas, tačiau teisės aktus teismas tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir nuteistojo gynėjo prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl nuteistojo gynėjo nurodyto teisės akto prieštaravimo įstatymo normoms. Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 85 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.