Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento - atstovui Mykolui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. AM-VILN-86536210-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto Mykolo Sadausko 2017 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. AM-VILN-86536210-17 D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). buvo paskirta 434 eurų bauda už tai, kad 2016 m. spalio 10 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2016-09-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos (toliau - VRAAD) Vilniaus miesto agentūros skirto privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-36, t.y. neužtikrino, kad po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusios degios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10) būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas) Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas. Tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ str. 2 d. bei TIPK leidimo Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 dalies 4 punkto reikalavimus. Už privalomojo nurodymo įvykdymą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. M..

Pareiškėjas D. M. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas P. R. surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-461, kuriuo, be kita ko, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu veiklavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje, atviroje Bendrovės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas- 19 12 10) ne pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 (toliau - TIPK leidimas) atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 19¹ straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 8 d. Departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. R. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo nurodė užtikrinti, kad Atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Bendrovė 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė Departamentui raštą Nr. 01-16.09.09 „Dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-36 termino pratęsimo“ ir 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl šio nurodymo panaikinimo.

2016 m. rugsėjo 8 d. Departamento vyriausiasis specialistas P. R. surašė Bendrovės aplinkos apsaugos specialistės A. G. atžvilgiu Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILAN-71088022-16 pagal ATPK 51³ straipsnio 18 dalį, o 2016 m. rugsėjo 23 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-72636674-16, kuriuo patraukė administracinėn atsakomybėn A. G. už ATPK 51³ straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, konstatuodamas, kad buvo pažeisti AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimai, kadangi Bendrovė veiklavietėje atviroje Bendrovės teritorijoje saugojo (sandėliavo) atliekas ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas. Nutarimu E. G. buvo paskirta 144 eurų dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-452-1033/2016 pagal A. G. skundą, 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu tenkino A. G. skundą, panaikinti aukščiau nurodytą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose ANK 51³ straipsnio 18 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

2016 m. spalio 10 d. Departamento vyriausiasis specialistas P. R. ir Departamento vyriausiasis specialistas R. M. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl Privalomojo nurodymo vykdymo ir 2016 m. spalio 25 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-559, kuriuo padarė išvadą, kad Bendrovė neįvykdė Privalomojo nurodymo, t.y. neužtikrino, kad po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusios degios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10) būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau –AAVKĮ) 54 straipsnio 2 dalies, AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies bei TIPK leidimo Reglamento reikalavimus. 2016 m. spalio 26 d. Departamento vyriausiasis specialistas P. R. surašė Bendrovės vadovo D. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILAN-75856747-16 pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. 2017 m. vasario 15 d. Departamento vyresnysis specialistas Mykolas Sadauskas priėmė nutarimą, kuriuo bendrovės Vadovą D. M. nubaudė pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, skirdamas 434 eurų dydžio baudą.

Pareiškėjas D. M. mano, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes jo veiksmuose nėra ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti konstatuotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku (priešinga teisei/ neteisėta veika), nes, visų pirma, Privalomasis nurodymas apskritai negalėjo būti duodamas. Vadovaujantis 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartimi Nr. 47 dėl atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau - MBA) eksploatavimo, Pareiškėjas eksploatuoja Vilniaus atliekų MBA įrenginius vadovaujantis TIPK leidimu. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje yra apdorojamos Vilniaus regione surinktos mišrios komunalinės atliekos (atliekos kodas - 20 03 01) ir susidaro degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 2 straipsnio 45 dalimi, laikinasis atliekų laikymas - pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingų atliekų - ne ilgiau kaip vienerius metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Vadovaujantis ATĮ 6 straipsnio 1 dalimi, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančio laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidimą). Pagal ATĮ 10 straipsnio 1 dalį, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Pareiškėjo TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios Pareiškėjo teritorijoje yra laikomos ilgiau kaip metus, tačiau laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos. Departamento Privalomasis nurodymas buvo duotas dėl to, kad, remiantis 2016 m. rugpjūčio 24 Patikrinimo aktu, atviroje Bendrovės lauko teritorijoje buvo saugomos (sandėliuojamos) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusios degios atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos -19 12 10) ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo akte užfiksuotos atliekos (degios atliekos - iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas -19 12 10) yra susidariusios pas Pareiškėją ir laikinai laikomos trumpiau kaip metus ir tokių Atliekų laikinam laikymui Pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente sąlygos nenustatytos. TIPK leidimo Reglamento ir kitų nurodytų teisės aktų reikalavimai nagrinėjamu atveju Bendrovėje nebuvo pažeisti ir dėl to Privalomasis nurodymas buvo duotas nepagrįstai, todėl traukti pareiškėją atsakomybėm už nepagrįsto Privalomo nurodymo neįvykdymą laiku negalima.

Kitas pareiškėjo nurodytas argumentas - kad nagrinėjamu atveju ne tik nėra priešingo teisei veikimo arba neveikimo, bet neegzistuoja ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalies subjektyvusis požymis – kaltė. Išvadas dėl kaltės pareiškėjo veikoje nebuvimo taip pat patvirtina ir toliau nurodomos aplinkybės, kurios priimant Nutarimą visiškai nebuvo įvertintos, inter alia:

- 2016 metų antroje pusėje Vilniaus regione buvo susiklosčiusi itin sudėtinga situacija atliekų tvarkymo srityje, kadangi, be kita ko, Lietuvos Respublikoje trūkstant atliekų deginimo pajėgumų ir kitų atliekų realizacijos būdų. Bendrovėje, kaip atliekų rūšiavimo gamykloje, susikaupė tūkstančiai tonų deginimui skirtų Atliekų;

-Negana to, UAB „Fortum Klaipėda“, iš Bendrovės priimanti deginti šiame skunde nurodomas Atliekas, kuri yra nustačiusi atitinkamas kvotas, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Bendrovei pranešimą, kuriame nurodoma, kad spalio 2-23 d. jėgainė bus stabdoma metiniam profilaktiniam remontui, šiuo laikotarpiu atliekų priimti negalės, nes siekdami minimalaus kuro bunkerio lygio jėgainės remonto metu, turi riboti kuro priėmimų; todėl paprašė nuo tada iki rugsėjo 30 d. pristatyti ne daugiau kaip po 200 t/savaitę. Nurodė, kad tuo metu MBA per dieną vidutiniškai susidarydavo 300 tonų degių atliekų (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10), todėl deginimui galėjo būti išvežta tik labai maža dalis Atliekų, t.y. dar mažiau, nei įprastai UAB „Fortum Klaipėda“ nustatytose kvotose;

- Nepaisant šių aplinkybių ir aiškiai trūkstant Atliekų deginimo pajėgumų, o UAB „Fortum Klaipėda“ dar papildomai nurodytu laikotarpiu sumažinus savo pajėgumus, Vilniaus regione susidarančios komunalinės atliekos ir jų perdavimas Bendrovei visiškai nesumažėjo. Todėl dėl susiklosčiusios situacijos, degiąsias atliekas terminuotai laikyti sąvartyne, iki bus įrengtos degiųjų atliekų laikymo vietos (Atliekų tvarkymo taisyklių 118 punktas), laikinai leista tik nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-617 (toliau - Įsakymas), kuriuo buvo pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės, įsigaliojimo, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. (Atliekų tvarkymo taisyklių 118 punktas taikomas tik iki 2017 m. kovo 31 d.). Iki šių pakeitimų įsigaliojimo, degiąsias atliekas vežti į sąvartynus nebuvo galima, o pradėjus eksploatuoti MBA įrenginius, neapdorotas komunalines atliekas į regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus vežti taip pat draudžiama;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesį vykusio Bendrovės patikrinimo metu ir po to sekusio Privalomojo nurodymo surašymo metu aukščiau paminėtas Įsakymas dar negaliojo ir jame nustatytomis galimybėmis pasinaudoti nebuvo galima;

- Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano 232.4 punktu „iki bus sukurti komunalinių atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje, ieškoti galimybių laikyti kietąjį atgautąjį kurą, kuris gautas atskyrus po rūšiavimo likusias, perdirbti ir pakartotinai naudoti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas“ degios Atliekos (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10) privalo būti kaupiamos atliekų laikymo aikštelėse;

- Bendrovės teritorijoje laikinai laikomų Atliekų sandėliuoti stoginėje, kurioje Atliekos bus laikomos ilgiau kaip metus, nėra fizinių galimybių, todėl įmanoma šias Atliekas buvo tik perduoti Atliekas tvarkančioms įmonėms. Tačiau Atliekas deginanti įmonė negali per nurodytą laikotarpį priimti ir sudeginti visų Bendrovės laikinai laikomų Atliekų, tokių įmonių nėra daug, dalies jų veikla yra sustabdyta. Perduoti Atliekas saugoti kitiems asmenims yra itin sudėtinga, juo labiau jas išvežti ir perduoti užsienio valstybių subjektams;

Skunde nurodyta, kad priėmus Įsakymą ir pradėjus aptariamai padėčiai stabilizuotis, Atliekos Bendrovės teritorijoje laikinai nebėra laikomos ir Privalomajame nurodyme nurodytos Atliekos buvo realizuotos. Tai patvirtina kartu su skundu pateikiamos 2017 m. vasario 10 d. darytos Bendrovės teritorijos nuotraukos ir jų palyginimas su Departamento 2016 metų rugpjūčio ir spalio mėnesiais vykusių patikrinimų metu darytomis nuotraukomis. Taigi laikinas Atliekų laikymas Bendrovės teritorijoje buvo nulemtas sudėtingų ir ypatingų sąlygų Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus regione, ir toks laikinas Atliekų laikymas buvo būtinas ir neišvengiamas veiksmas dėl ne nuo Bendrovės valios ar norų priklausančių aplinkybių. Tai patvirtina, kad Atliekų laikymo bendrovėje sąlygos ir laikinas jų laikymas Bendrovės teritorijoje, taip pat Privalomojo nurodymo įpareigojimo nevykdymas nustatytu terminu (nevertinant Privalomojo nurodymo nepagrįstumo), buvo nulemti ne tyčinių, netinkamų, nepakankamų ar kitokių Pareiškėjo, Bendrovės ir jos darbuotojų veikų, o objektyvių, pateisinamų ir ne nuo Bendrovės ar jos darbuotojų valios ir norų priklausančių priežasčių. Be to, dėl nurodytų aplinkybių Privalomasis nurodymas jame nurodytais terminais apskritai negalėjo būti įvykdytas, nepriklausomai nuo Bendrovės ar Pareiškėjo valios, norų ar veikų.

Skunde pažymėta, kad sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnį klausimą, būtina įvertinti ir nustatyti, ar Privalomasis nurodymas galėjo būti objektyviai įvykdytas per jame nustatytą terminą. AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. AAVKĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu, t.y. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą. To paties AAVKĮ straipsnio 5 punkte įtvirtintas ir objektyvumo principas, nustatantis, kad sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Departamentas Privalomajame nurodyme nepagrįstai ir nesąžiningai nustatė tik 8 (aštuonių) dienų, iš kurių 2 (dvi) dienos yra nedarbo, terminą reikalavimams įvykdyti, nors AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato net iki 2 mėnesių terminą nurodymams įvykdyti, visiškai neatsižvelgdamas ne tik į aukščiau šiame skunde nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją, bet ir į tai, koks laikotarpis objektyviai yra reikalingas Privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Bendrovė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 01-16.09.09 prašė Departamento pratęsti Privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminą bent jau iki 2016 m. lapkričio 8 d. (AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalis), tačiau Departamentas atsisakė tą padaryti, motyvuodamas tuo, kad nustatytas aštuonių dienų terminas yra „pakankamas“ Privalomojo nurodymo reikalavimams įgyvendinti. Dar daugiau, 2016 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu Bendrovės prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminą buvo atmestas tik po 2016 m. rugsėjo 16 d., t.y. jau po Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo termino pabaigos. Taigi Privalomajame nurodyme nustatydamas aštuonių dienų, iš kurių dvi nedarbo, terminą reikalavimams įvykdyti, išnagrinėdamas ir atmesdamas Bendrovės prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik jau po pastarojo reikalavimų įvykdymo termino pabaigos (po 2016 m. rugsėjo 16 d.), taip pat neatsižvelgdamas į aukščiau skunde nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, Departamentas (jo pareigūnai) pažeidė ne tik Bendrovės teises bei interesus, bet ir AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 4 straipsnio 2,5 punktuose nustatytus minimalios ir proporcingos kontrolės naštos bei objektyvumo principų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde Pareiškėjas teigia, jog patikrinimo metu užfiksuotos degios atliekos yra susidariusios įmonėje ir joje laikinai laikomos trumpiau kaip metus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidime Nr. T-V.7-13/2015 ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios įmonėje yra laikomos ilgiau kaip metus, tačiau laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos. Šis Pareiškėjo nurodytas argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes TIPK leidimo Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4 d. „Atliekų laikymas“ 4.4. p. „Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimai‘ yra nustatytos laikymo sąlygos, o būtent, kad supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos, bei supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų biologiškai skaidžių atliekų, laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. TIPK leidimo Nr. T-V.7-13/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4 d. „Atliekų laikymas“ 4.2. p. „Sandėlyje ir saugykloje laikomos atliekos“ yra pažymėta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti degiųjų atliekų (atliekos kodas - 19 12 10) kiekis sandėliavimo pastate ir pastogėje yra 4330 t. Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu, remiantis Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalu už 2016 metus, nustatyta, kad sausio mėnesio pabaigoje įmonė turėjo 1099,590 t., vasario mėnesio pabaigoje - 1857 t., kovo mėnesio pabaigoje - 1295 t., balandžio mėnesio pabaigoje - 1295 t., gegužės mėnesio pabaigoje - 3063,4 t., birželio mėnesio pabaigoje - 2452 t., liepos mėnesio pabaigoje - 2048 t. degių atliekų (atliekos kodas -19 12 10).

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad AAĮ nuostatomis buvo įgyvendinta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), o AAĮ 19¹ str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog „Siekiant mažinti neigiamą stacionarių ūkinės veiklos objektų poveikį aplinkai ir išvengti teršalų pernešimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, įtvirtinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistema, kurios vienas elementų - TIPK leidimas. Tai - rašytinis sprendimas (arba jo dalis, arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias Taisyklių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 9-32). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, jog „TIPK leidimas yra sprendimas suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama“. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-452 /2007).

Institucija taip pat nesutinka su Pareiškėjo skundo argumentais, kad departamentas Privalomajame nurodyme nepagrįstai ir nesąžiningai nustatė tik aštuonių dienų, iš kurių dvi dienos yra nedarbo. Pažymima, kad Privalomuoju nurodymu Pareiškėjas buvo įpareigotas tik perkelti atliekas į TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas, todėl terminas šiam nurodymui įvykdyti nebuvo per trumpas. Vilniaus RAAD atsisakymas pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti yra teisingas ir pagrįstas. Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo vykdyti veiklą, nenukrypdama nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų, todėl TIPK leidimo Reglamente esant sąlygai, kad degios medžiagos turi būti laikomos tik sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje, o Pareiškėjui šios sąlygos nesilaikius Vilniaus RAAD pagrįstai Pareiškėjo atžvilgiu priėmė tiek Privalomąjį nurodymą, tiek Skundžiamą nutarimą. Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Pareiškėjas D. M. teismo posėdžio metu nepalaikė savo skundo reikalavimų, nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinį teisės pažeidimo, LVAT išnagrinėjus jo skundą dėl privalomojo nurodymo, nurodė, kad dėl to apgailestauja, tačiau tuo metu kitos išeities neturėjo. Prašė skirti jam švelnesnę baudą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 317 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Už administracinį nusižengimą, atitinkantį D. M. veiksmus (jam inkriminuotą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą), numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 iki 580 eurų. Tad už nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, todėl D. M. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vykdoma pagal ATPK nuostatas.

Skundžiamu nutarimu D. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 289 iki 579 eurų. Pareiškėjui už šio pažeidimo padarymą buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 434 eurų dydžio bauda.

D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą dėl privalomojo nurodymą, jis neneigia padaręs ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius minėtą pažeidimą. Teismo posėdžio metu D. M. prašė skirti jam mažesnę baudą.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo posėdžio metu D. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo iš esmės apgailestavo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant D. M. asmenybę nustatyta, kad jis dirba, byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka jis baustas nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007 ir kt.).

Kaip jau minėta, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu nutarimu D. M. už ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Teismas, atsižvelgdamas į D. M. teismo posėdžio metu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad D. M. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, sprendžia, kad jam skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta, todėl ji mažintina iki artimos minimumui sankcijoje numatytos baudos, t.y. iki 300 eurų. Taikyti D. M. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas galimybės nemato, nes ypatingų aplinkybių, leidžiančių ženkliai sumažinti skirtą baudą ar visai jos neskirti, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo daryti išvadą, kad skirtina sankcijos ribose nuobauda būtų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga ir pan., nustatyta nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. AM-VILN-86536210-17 pakeisti ir D. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.