- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- I-4051-428/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui L. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 11-13) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 22 d. buvo kalinamas LAVL Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1, kurioje vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vienam nuteistajam tekusį gyvenamąjį plotą mažino kameroje buvę baldai, todėl nuteistajam faktiškai tekdavo nuo 0,5 iki 1,5 kv.m. Šioje palatoje buvo netinkamas apšvietimas, trūko ventiliacijos, buvo šalta, drėgna. Chirurginio skyriaus tualetas buvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, juo naudojosi palatų Nr. 1-5 kalinamieji, viso 50-60 asmenų. Tualete buvo įrengtas unitazas ir azijietiško tipo tupimas tualetas, kuriuos skyrė tik 90 cm pertvara, todėl turėjo naudotis tualetu kito nuteistojo akivaizdoje. Tualetinio popieriaus buvo išduodamas 1 rulonėlis mėnesiui, kurio užtekdavo tik keturioms dienoms, todėl tualetu naudojosi be tualetinio popieriaus. Tualete nebuvo ventiliacijos, todėl jame buvo didelis dvokas. Nurodė, kad yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas su kitais rūkančiais pacientais ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Kreipėsi į LAVL administraciją, tačiau jam buvo žodžiu paaiškinta, kad dėl patalpų trūkumo negali įrengti patalpos rūkantiems nuteistiesiems. LAVL patalynė buvo nešvari, čiužiniai seni, suplyšę. Viršutinių drabužių LAVL neskalbė, drabužius pareiškėjas skalbė rankomis kameros praustuvėje, po šaltu vandeniu. Drabužių džiovyklų nebuvo, drabužius džiovino ant lovų galų, dėl drėgmės kameroje, drabužiai nedžiūvo. Naudotis po dušu buvo galima tik kartą per savaitę, dušo kambaryje buvo įrengti tik du purkštukai, viena kamera galėjo praustis 20 minučių, todėl dažnai likdavo nesiprausęs. Lovos buvo pagamintos sovietiniais laikais, sulūžę, todėl čiužiniai nesilaikė ir trukdė poilsiui. Laikymo sąlygas LAVL pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žiaurioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 30000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b.l. 16-20) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas LAVL Chirurginio skyriaus 1 palatoje buvo gydomas nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Duomenų, koks ligonių skaičiuos kartu su pareiškėju buvo gydomas ginčo palatoje pateikti negali, tvirtina, kad įprastai visos vietos palatoje nebūna užimtos, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas padidėja. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Informacija apie draudimą rūkyti bendrose gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai, yra iškabinti, todėl LAVL pakankamais būdais ir priemonėmis užtikrina Tabako ir alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimą. Sanitariniai mazgai kamerų tipo patalpose atitverti 1,5 m. sienele. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, natūrali šviesa užtikrinama per kameroje esančius langus, gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Ligoninė patalpose remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kietasis inventorius atnaujinamas arba remontuojamas. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu įstaiga neprivalo išduoti nuteistajam naują minkštą inventorių, toks inventorius turi būti dezinfekuotas, išvalytas arba išskalbtas. Tualetinis popierius ligoniams išduodamas pagal teisės aktuose nustatytas normas, nuteistiesiems sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu pagal LAVL patvirtintą dušų lankymo grafiką. LAVL sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų į LAVL administraciją nėra kreipęsis. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 22 d. buvo laikomas perpildytoje LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, pažeidžiant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11 ⁴ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 22 d. buvo laikomas LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 32,6 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 27). Byloje nėra duomenų, apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių minėtoje palatoje, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam asmeniui palatoje Nr. 1 teko 4,1 kv.m. Nors atsakovo atstovas į bylą pateikė palatos nuotraukas (b.l. 25-26), iš kurių matyti, kad palatoje yra laisvų miegamųjų vietų, tačiau šios nuotraukos neįrodo, kad pareiškėjo kalėjimo metu Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 buvo laisvų miegamųjų vietų, kas didintų vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui gydantis LAVL visą jo buvimo laiką nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas LAVL. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad palatoje buvo netinkamas apšvietimas, trūko ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, kėlė pretenzijas dėl netinkamo Chirurginio skyriaus tualeto įrengimo, nurodydamas, kad sanitarinius įrenginius skyrė žema sienelė, kuri neužtikrino privatumo, nebuvo ventiliacijos, taip pat dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus. Tvirtino, kad LAVL čiužiniai buvo seni, suplyšę, viršutiniai drabužiai nebuvo skalbiami, drabužių džiovyklų nebuvo. Lovos buvo pagamintos sovietiniais laikais, sulūžę. Taip pat nurodė, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai, santykinei oro drėgmei nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu ori (Higienos normos HN 134:2015 7 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Reikalavimai sanitarinių mazgų įrengimui laisvės atėmimo įstaigose, tame tarpe ir gydymo įstaigose bei laisvės atėmimo vietų ligoninėse, yra nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5. ir 16.5. punktuose. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 reglamentuoja sanitarinių įrenginių skaičių pataisos įstaigų sanitariniuose mazguose.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. 13 (15.3)-PA-2589, surašytą atlikus grįžtamąją kontrolę Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1, jame nurodyta, jog šioje palatoje atlikti remonto darbai (b.l. 23-24). Teismo nuomone, šis patikrinimo aktas nepaneigia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl palatos Nr. 1 netinkamos ventiliacijos, apšvietos, oro temperatūros ir drėgmės, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Chirurginio skyriaus palatos Nr. 1 netinkamos apšvietos, ventiliacijos, oro temperatūros ir didelės drėgmės, lieka nepaneigtos.
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie Chirurginio skyriaus sanitarinio mazgo įrengimą, sanitarinių įrenginių skaičių, pareiškėjui išduoto čiužinio būklę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistųjų viršutiniai drabužiai buvo skalbiami arba, kad nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti bei džiovinti asmeninius drabužius, kad LAVL yra iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, nepateikė duomenų apie lovų eksploatacijos terminų laikymąsi, lovų techninę būklę, jų remontą, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, sanitarinių įrenginių trūkumo, viršutinių drabužių neskalbimo, sąlygų nuteistiesiems skalbtis asmeninius drabužius nesudarymo, džiovyklų nebuvimo, nerūkančių ligonių teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru pažeidimo, senos, techniškai netvarkingos lovos ir seno, suplyšusio čiužinio, laikomi nustatytais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LVAL kamerose nebuvo šilto vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 p. nurodyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių apsimatymų kambarių patalpas. Šioje teisės normoje reikalavimo tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias patalpas nėra numatyta, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, šiame kontekste nenustatyti.
Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl neužtikrintos jo teisės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, tvirtindamas, kad dušinėje buvo tik du dušo rageliai, prausimosi laikas buvo 20 min., nusiprausti buvo vedami visi kameroje buvę asmenys, todėl jis dažnai nespėdavo išsimaudyti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip viena kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti duše.
Pagal į bylą pateiktos Pacientų naudojimosi dušu tvarkos (Toliau – ir Tvarka) (b.l. 33-36), patvirtintos LAVL direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-65 nuostatas, LAVL pacientams suteikta galimybė ne mažiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Chirurginio skyriaus pacientai gali naudotis dušu savarankiškai, trečiadieniais. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės šilto vandens tiekimo grafiko (b.l. 37) matyti, kad Chirurginiame skyriui dušo laikas yra trečiadieniais nuo 9- 16 val.
Taigi iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, jog pareiškėjas galėjo dušu naudotis savarankiškai trečiadieniais nuo 9 iki 16 val. Prausimosi laikas, tenkantis vienam nuteistajam nėra nustatytas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Chirurginiame skyriuje jo kalėjimo metu buvo 50-60 asmenų, todėl padalinus Chirurginio skyriaus nuteistiesiems skirto maudymosi laiką iš pareiškėjo nurodyto šio skyriaus pacientų skaičiaus, esant dviems dušo rageliams, vienam pacientui nusiprausti teko apie 15 min. Teismo nuomone toks laikas yra pakankamas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės kartą per savaitę nusiprausti duše neužtikrinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su netinkamu aprūpinimu tualetiniu popieriumi, nurodė, kad tualetinio popieriaus vienam mėnesiui buvo išduodamas vienas ruloniukas, kurio užtekdavo tik kelioms dienoms.
Vadovaujantis Aprūpinimo normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, taigi, išduodamas pareiškėjui per mėnesį 1 ruloną tualetinio popieriaus, Aprūpinimo normų atsakovo atstovas nepažeidė. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio išdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, o šis jam būtų atsisakęs jį išduoti, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jam išduoto permažo tualetinio popieriaus kiekio atmestinos.
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie kalinimo sąlygų LAVL įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. L. S. patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimo trukmę (10 dienų), jo pobūdį (gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai ir visą gydymo laiką), atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų dėl netinkamos palatos apšvietos, ventiliacijos, oro temperatūros, sanitarinio mazgo įrengimo, sanitarinių įrenginių trūkumo, senų, lovų, neskalbiamų viršutinių drabužių ir t.t., neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL buvimo metu būtų kreipęsis į LAVL administraciją, kad jo sveikatos būklė, jam būnant LAVL, būtų pablogėjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti L. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.