Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskyrė 1 300 Eur baudą su transporto priemonės BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Minėtame nutarime nurodyta, kad praėjus vos kelioms dienoms po teisės pažeidimo padarymo (2019 m. rugpjūčio 28 d.) 2019 m. spalio 1 d. E. B. Transporto priemonę pardavė K. T., o šis 2019 m. spalio 16 d. – Ž. J.. E. B. 2019 m. spalio 4 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2019 m. spalio 1 d. 20 val. Transporto priemonę pardavė K. T. už 1 500 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenumato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Kauno apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 19 d. priimtas nutarimas skirti Transporto priemonės konfiskavimą yra įsiteisėjęs, taigi nuo įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisės į Transporto priemonę perėjo valstybei. Kadangi atsakovas pardavė transporto priemonę ir valstybei nebuvo galimybės perimti konfiskuotą transporto priemonę valstybės nuosavybėn, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)). Atsakovas pasišalinęs iš įvykio vietos atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.247 straipsnį (priežastinis ryšys) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Tarp valstybės patirtos žalos ir atsakovo pareigos nevykdymo yra priežastinis ryšys, tai yra ieškovui pardavus transporto priemonę, negalėdama perimti konfiskuotos transporto priemonės valstybės nuosavybėn, valstybė, atstovaujama ieškovės, patyrė žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju negautos už konfiskuotos transporto priemonės, realizavimą pajamos yra ieškovės numatyta ir realiai tikėtina gauti suma, kurią gauti sutrukdė neteisėti atsakovo veiksmai.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, techniškai tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina 2020 m. vasario mėn. duomenimis yra 2 040 Eur, todėl konstatuotina, kad padaryta žala valstybei siekia 2 040 Eur. Kadangi transporto priemonės pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei turi būti išieškoma visa turto vertė, o ne tik pinigų suma, kurią jis gavo pardavęs tokį turtą.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 040,00 Eur žala (CK 6.2, 6.38, 6.245–6.249, 6.251 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 46,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752, buveinė Vilniuje, Vasario 16-osios g. 14) 2 040,00 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.