Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1767-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2S-1767-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04857-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“
Pareiškėjas
A. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Semeta“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, Swedbank

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1767-112/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-04857-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 126.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Semeta“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, Swedbank, AB, antstolis A. S., UAB „Gelvora“, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolių A. Z. ir Z. Z. kontora, antstolis G. J., antstolė V. V., antstolė L. P., antstolis J. P., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB DNB bankas, Lindorff Oy, M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Nerijų Činčiką. Pareiškėjo nemokumas atsirado dėl kredito, taip pat dėl pasaulinės ekonominės krizės žlugusio pareiškėjo verslo, priteistos žalos atlyginimo buvusiai įmonei BUAB „Karinveta“ bei ilgo laiko pareiškėjui būnant be darbo. Skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 076 519,30 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi iškėlė pareiškėjui A. K. bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjo bankroto administratoriumi Nerijų Činčiką. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 2 000 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1 050 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Teismas nenustatė sąlygų, kurioms esant nebūtų galima pareiškėjui iškelti bankroto bylą, trečiųjų asmenų prašymus pripažinti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, atmetė kaip nepagrįstus, neįrodytus. Be to, teismas nurodė, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą neatitiktų ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorių interesų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai skolininko turto, kurį reikėtų realizuoti, nėra, nustatė 2000 Lt sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. Pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti teismas patvirtino 1050 Lt sumą. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas yra bedarbis, nekilnojamas turtas parduotas, todėl sprendė, kad pareiškėjo prašoma suma tenkinti minimalius poreikius yra per didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad turi įsipareigojimus mokėti alimentus nepilnamečiam vaikui, į minimalius poreikius, nutarė, kad 1 050 Lt yra pakankama suma pragyvenimui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui.

Atskiras skundas iš esmės grindžiamas šiais motyvais:

Teigia, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajams, todėl teismas negalėjo spręsti klausimo apie bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjo prašoma priteisti suma jo poreikių tenkinimui – 1700 Lt bei suma administravimo išlaidoms – 2800 Lt, leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas turi pajamų. Pareiškėjas teigia, jog nedirba nuo 2013-01-01 ir jokių aktyvių veiksmų atkurti savo nemokumą nesiėmė. Duomenų, kad būtų registruotas darbo biržoje taip pat nepateikė. Duomenų, apie lėšas sąskaitose, bandymus įsidarbinti taip pat nepateikė. Kadangi nepateikė duomenų apie gaunamas pajams, todėl mano, kad negali būti ruošiamas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam ruoši yra būtina nustatyti lėšas, kurias asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 str. 1 d. 2 p.).Mano, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl jam negali būti keliama bankroto byla. Pasak apelianto, pajamų slėpimas, jų nerodymas, leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl jam turi būti atsisakytina kelti bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Teigia, jog pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad vis prisiimdavo yra naujų kreditinių įsipareigojimų. Šiuo metu pareiškėjas turi 16 kreditorių. Teigia, jog pareiškėjas turėjo numatyti finansinių įsipareigojimų pasekmes ir mano, kad jo nemokumą nulėmė ne vien pasaulinė ekonominė krizė, bet ir pareiškėjo nesąžiningumas. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo sudarytų sandorių per trumpesnį nei 36 mėnesius pagrįstumo, o jas perkėlė vertinti bankroto administratoriui taip pažeisdamas kreditorių interesus. Nesutinka su teismo išvada, kad atsisakymas kelti bankroto bylą pažeis kreditorių interesus. Nesutinka ir su teismo paskirtu administratoriumi, Teigia, jog trečiųjų asmenų pasiūlytas administratorius sutiko paslaugas teikti už mažesnę sumą, nei pareiškėjo pasiūlytas administratorius. Be to, mano, kad trečiojo asmens pasiūlytas administratorius atidžiau vertintų nesąžiningumo aspektus nei pareiškėjo pasiūlytas administratorius, kuris tikėtina gali būti šališkas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nesutikimą su tokia pirmos instancijos teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui apeliantė iš esmės grindžia argumentais, kad pirmos instancijos teismas neįvertino pareiškėjo sąžiningumo pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Kaip jau buvo minėta, FABĮ 1 str. 1 d. numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 str. 8 d. įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjos sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: 1) jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; 2) jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Be to, įtartinų sandorių sudarymas, kol teisme nėra pripažintas kreditorinių teisių pažeidimas, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą, nebent kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio buvimas yra akivaizdus be teismo sprendimo. Sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens sąžiningumo, galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Šiuo atveju pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliantė teigia, jog pareiškėjas galbūt slepia pajamas, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų neteikia. Taip pat nepateikė ir duomenų, iš kurių būtų akivaizdu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma iš viso šiuo metu sudaro 97 285,68 Lt ir tai akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 000 Lt ribą. Dalis kreditorinių reikalavimų tenkintina iš pareiškėjui priklausiusio įkeisto būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Kito turto nėra. Pareiškėjas nuo 2011-06-01 iki šiol niekur nedirba. Lėšų sąskaitose taip pat neturi (t. 1, b. l. 188–195). Remiantis šiais duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra nemokus. Vien tai, kad pareiškėjas nedirba, dar nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra nesąžiningas ir taip siekia nevykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Faktas, kad pareiškėjas turi daug kreditorių taip pat nesuponuoja išvados apie jo nesąžiningumą. Kaip jau minėta, vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Administratorius, susipažinęs su visais sandoriais, nustatys, ar pareiškėjas juos sudarė nepasvėręs savo pajamų, ar vis naujų kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas lėmė nemokumą. Nustačius pareiškėjo nesąžiningumą, teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 3 p., 6 p.).

Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog nenustačius gaunamų pajamų, negali būti ruošiamas mokumo atkūrimo plano projektas. Fizinio asmens atkūrimo planą teismas įpareigojo pateikti per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Mokumo atkūrimo planas sudaromas remiantis FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 str. 1 d. 2 p.) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 str. 12 p.). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ateityje nesusiras darbo. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo planui turi pritarti kreditoriai. Jiems nepritarus, plano projektas gali būti tikslinamas (FABĮ 8 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu plane numatytos priemonės yra neįgyvendinamos (FABĮ 10 str. 2 d.). Taigi nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui, kuris negauna pajamų, nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. Priešingai, pareiškėjas, siekdamas, kad mokumo atkūrimo planas būtų patvirtintas ir bankroto byla nenutraukta, gali dėti didesnes pastangas darbo paieškai ir taip pagerinti savo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliantas nesutinka ir su paskirtu administratoriumi. Teigia, jo jis gali būti šališkas vien todėl, kad jį pasiūlė pareiškėjas. Bankroto administratorių skiria teismas iš kandidatūrų, kurias pasiūlo fizinis asmuo ir (ar) kreditoriai (FABĮ 11 straipsnio 1, 2 dalys). Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didele dalimi priklauso visų kreditorių ir pačių fizinių asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (FABĮ 12 straipsnis). Tuo atveju, kai administruoti fizinius asmenis pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugų (FABĮ 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant juridinių asmenų bankroto bylas, laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės ar fizinio asmens bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi, todėl, spręsdamas šį klausimą, teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar bankroto administratoriai sutinka teikti administravimo paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2395/2013). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjo siūlomą administratorių, nurodė, kad N. Činčikas sutinka būti skiriamas pareiškėjo bankroto administratoriumi, pagrindų, numatytų FABĮ 11 straipsnio 3 bei 5 dalyse, dėl kurių nebūtų galima skirti administratoriumi, nenustatė. Vien tai, kad jį pasiūlė pareiškėjas, negali kelti pagrįstų abejonių, jog jis, būdamas bankroto administratoriumi, galėtų būti šališkas, t. y. veikti pareiškėjo interesais. Apeliantė tokiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai), todėl tokie skundo argumentai, apeliantei nepateikus administratoriaus galimą šališkumą patvirtinančių įrodymų, atmestini, ir jie nesudaro jokio pagrindo abejoti teismo paskirto administratoriaus nešališkumu. Teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių paskirtas administratorius negalėtų atlikti jam pavestų funkcijų, negalima ir daryti išvados, jog teismo paskirtas administratorius netinkamai ir nesklandžiai vykdys pareiškėjų bankroto procedūrą. Be to, bankroto administratoriaus veiklą fizinio asmens bankroto proceso metu prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (FABĮ 13 straipsnio 9 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, vykdantis įmonių administratorių veiklos kontrolę, teismo paskirtam administratoriui už netinkamą administratoriaus pareigų vykdymą būtų taikęs kokias nors sankcijas. Pažymėtina, kad administratorius, esant pagrįstiems motyvams, gali būti atstatydintas FABĮ 14 straipsnio tvarka, todėl kreditoriui neatimama galimybė kontroliuoti administratoriaus veiklą ir vėliau imtis priemonių ginti savo teises, inicijuojant administratoriaus atstatydinimą.

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rimvida Zubernienė